IŠ MŪSŲ KALENDORIAUS

Juozas VALENTUKEVIČIUS

DAINA - GYVENIMO ELIKSYRAS


Dažnai girdime sakant: švarus oras, gėlas vanduo, racionali mityba - tai gražaus ir darnaus gyvenimo eliksyras. Su šiais teiginiais neįmanoma nesutikti. Turbūt sunku būtų rasti argumentų, norint juos paneigti. Bet ar to pakanka žmogaus harmoningam gyvenimui? Matyt, reikėtų pridėti dar gerą nuotaiką, pozityvų nusiteikimą, optimizmą ir teigiamas emocijas. Daug kas pasakytų, kad ir daina - puikus gyvenimo ir jaunystės eliksyras, neleidžiantis per anksti pasenti, neprarasti gyvenimo polėkio. Jau senovėje sakydavo, kad daina padeda ir varge, ir džiaugsme, puikiai gydo sielos žaizdas. 

Šis rašinys apie žmogų, kurio gyvenime daina užima ypatingą vietą. Dar vaikystėje pamilusi dainą, su ja nesiskiria nė dienos. Pasirinkusi dainininkės kelią, dažnai koncertuoja, o sukauptą patirtį noriai perduoda jaunajai kartai - jaunuosius dainorėlius moko dainavimo meno. Vilnietė dainininkė Jūratė Vizbaraitė mini gražią gyvenimo bei koncertinės veiklos sukaktį. Ta proga pažvelkime į jos gyvenimo ir kūrybos kelią. 

Gimė ji 1962 m. sausio 11 d. Paliepio kaime, Rokiškio rajone. 1970 m. atvyko mokytis į Kauno aklųjų internatinę mokyklą, o nuo 1975-ųjų rudens mokslus tęsė Vilniaus A. Jonyno aklųjų ir silpnaregių vidurinėje mokykloje. Kartu lankė B. Dvariono vaikų muzikos mokyklą. Jau vidurinėje mokykloje nusprendė, kad gyvenimą susies su muzika ir daina. Tad baigus mokyklą nebuvo sudėtinga apsispręsti, kur tęsti mokslus. 1980 m. įstojo į Vilniaus J. Tallat-Kelpšos aukštesniąją muzikos mokyklą (dabar - Vilniaus J. Tallat-Kelpšos konservatorija), pasirinko chorinio dirigavimo specialybę. Įžvalgūs Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos vadovai, pastebėję jaunosios dainininkės gabumus, pasiūlė susieti gyvenimą su profesionalios dainininkės karjera ir dar bestudijuojant pradėti dainuoti profesionaliame chore. 

1981 m. Jūratė pradėjo dainuoti Lietuvos aklųjų draugijos kameriniame chore (dabar - valstybinis choras "Vilnius"). Dainininkei šis darbas buvo mielas širdžiai, tad įsiklausyti į vadovų pastabas ir vykdyti visus jų reikalavimus bei pateisinti lūkesčius nebuvo sunku. Per koncertus jai patikėdavo atlikti solo partijas. Tuometinis muzikinio kolektyvo vadovas Juozapas Kairys, matydamas Jūratės gabumus, vis skatino merginą tobulėti ir toliau mokytis dainavimo paslapčių. Po kelerių metų dvejonių mergina ryžosi toliau studijuoti. Šį kartą pasirinko solinio dainavimo specialybę. Jos dainavimo mokytoja buvo Jolanta Ambraziejienė. 

"Rimtai ruošiausi dainuoti "Vilniaus" chore. Su juo siejau savo ateitį. Todėl dainavimo specialybė man labai tiko. Grupėje buvau vyriausia. Studijų draugams bei dėstytojams imponavo, kad aš ne tik mokausi, bet dar ir dainuoju garsiame chore. Tai glostė savimeilę. Dainuoti teko labai daug, nes nebuvau atleista nuo koncertinės veiklos. Dainavau ne tik "Vilniaus" chore, bet ir mokyklos koncertuose", - taip viename interviu apie tuos metus pasakojo Jūratė Vizbaraitė. 

1991-ieji Jūratės gyvenime buvo lemtingi - jie atnešė daug gerų pokyčių ir permainų dainininkės karjeroje. 

Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga, minėdama garsios dainininkės, nusipelniusios liaudies artistės Beatričės Grincevičiūtės 80-ąsias gimimo metines, surengė pirmąjį Respublikinį B. Grincevičiūtės vardo kamerinio dainavimo konkursą. Jame dalyvavo ir Jūratė. Solistei sekėsi puikiai, ji tapo šio konkurso laureate, pelnė pirmąją premiją. Garsi Lietuvos dainininkė ir pedagogė, konkurso komisijos narė Giedrė Kaukaitė, per konkursą pastebėjusi jaunosios dainininkės ypatingus gabumus, paskatino Jūratę studijuoti Lietuvos muzikos akademijoje (dabar - Lietuvos muzikos ir teatro akademija). Nuoširdžiai pasisiūlė padėti pasiruošti stojamiesiems egzaminams. 1991 m. rugsėjo 1 d. Jūratė - jau akademijos studentė, G. Kaukaitės solinio dainavimo klasės mokinė. Pradėjusi studijuoti, Jūratė nutraukė choro dainininkės darbą. Baigusi bakalauro studijas, baigė ir magistrantūrą, įgijo koncertų dainininkės ir pedagogės specialybę. Nuo 1996 m. dainininkė pradėjo pedagoginę veiklą - dirba Vilniaus chorinio dainavimo mokyklos "Liepaitės" solinio dainavimo mokytoja. Širdžiai mielo darbo nekeičia ir šioje mokykloje darbuojasi iki šiol. 

Koncertinė Jūratės veikla labai aktyvi: ji koncertavo su Lietuvos kameriniu orkestru, Vilniaus miesto savivaldybės Šv. Kristoforo kameriniu orkestru, Lietuvos radijo ir televizijos lengvosios muzikos orkestru. Su pianiste Renata Krikščiūnaite rengia koncertinius rečitalius. Koncertuodama su "Liepaitėmis" atlieka beveik visas solo partijas. Niekada neatsisako dalyvauti Lietuvos muzikų rėmimo fondo organizuojamuose koncertuose. Sodrus dainininkės sopranas skambėjo ne tik didžiosiose Lietuvos, bet ir Vokietijos, Olandijos, Ispanijos, Lenkijos bei kitų šalių koncertų salėse. Ji atlieka ne tik Lietuvos kompozitorių, bet ir pasaulio klasikų V. A. Mocarto, J. S. Bacho, G. F. Hendelio, B. Pergolezi, A. Vivaldi, G. Rosini ir kitų kūrinius. 

Jūratė Vizbaraitė bendradarbiauja ir su Lietuvos radiju, kurio fonduose yra dešimtys jos įdainuotų vokalinių kūrinių. Yra išleidusi solinę kompaktinę plokštelę. Daug dainininkės kūrinių saugoma ir Lietuvos aklųjų bibliotekos fonduose. 

Visai neseniai, praėjusių metų spalio mėnesį, dainininkė dalyvavo F. Šopeno festivalyje Lenkijoje, kuriame taip pat sėkmingai pasirodė. Solistės atliekami kūriniai skambėjo Varšuvos mažojoje ir didžiojoje F. Šopeno koncertų salėse, jai plojo gausi Varšuvos filharmonijos auditorija. Linkime dainininkei didelės sėkmės, tegu neišsenka gyvenimo eliksyras, tegu jos balsas dar ilgai džiugina gausų gerbėjų būrį. 

 

MINĖTINOS SUKAKTYS 

 

Prieš 50 metų (1962 m. vasario mėnesį) penkiuose didžiuosiuose šalies miestuose įvyko Lietuvos aklųjų draugijos tarprajoninių organizacijų išrinktųjų delegatų pirmosios konferencijos. Lietuvoje buvo sukurta organizacijos struktūra, apimanti visą respubliką. Ji su tam tikrais pakeitimais veikia iki šiol. 

Vasario 10 d. sukanka 80 metų, kai gimė (1932) Birutė Baltrūnienė (Tiškauskaitė), aktyvi LASS narė, LASS Pasvalio rajono filialo pirmininkė (1986-2007). 

Vasario 10 d. sukanka 60 metų, kai gimė (1952) Aristoldas Kubilius, pedagogas, 1975 - 1992 dirbęs Vilniaus aklųjų ir silpnaregių internatinėje mokykloje, 1978 m. įkūręs ir vadovavęs šalyje pagarsėjusiam moksleivių dramos būreliui. 

Vasario 11 d. sukanka 60 metų, kai gimė (1952) Zinaida Rakauskienė (Saulevičiūtė), literatė, aktyvi LASS Kelmės rajono filialo narė. 

Vasario 13 d. sukanka 75 metai, kai gimė (1937) Stanislava Česnauskienė (Šaltytė), ilgametė Lietuvos aklųjų bibliotekos Šiaulių filialo vedėja (1971-2009). 

Vasario 17 d. sukanka 75 metai, kai gimė (1937) Danutė Račiukaitienė (Šeškaitė), tiflopedagogė, LASS veikėja. 

Vasario 18 d. sukanka 50 metų, kai gimė (1962) Liongina Bučelytė (Bučel), literatė, bibliotekininkė, Lietuvos aklųjų bibliotekos Ukmergės filialo vedėja (1986-2008). 

Vasario 20 d. sukanka 90 metų, kai gimė (1922) Rapolas Grušeckis, aktyvus LASS narys, ilgametis LASS Ukmergės rajono filialo tarybos narys. 

Vasario 29 d. sukanka 80 metų, kai gimė (1932) Vladas Vytautas Verbauskas, ilgametis Kauno ir Vilniaus aklųjų ir silpnaregių vidurinių mokyklų matematikos mokytojas (1961-1992). 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]