GYVENIMO AKTUALIJOS

KOKIE BUVO, KOKIE BUS

Baigėsi 2011 metai. Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungai (LASS) jie buvo kupini naujovių ir pasikeitimų. Įvertinti praėjusį laiką, atskleisti organizacijos ateinančių metų planus sutiko ir į žurnalo "Mūsų žodis" klausimus atsakė LASS pirmininkas Sigitas Armonas. 

"Mūsų žodis". Kokie praėję metai buvo Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungai? 

Sigitas Armonas. Mūsų organizacijai tai buvo jubiliejiniai metai. LASS šventė 85-ąsias veiklos metines. Jubiliejus paminėtas ir regionuose, ir respublikos mastu. Lietuvos Respublikos Seime spalio mėnesį surengėme gražų renginį. Jubiliejaus proga Seimo nariams prisistatėme kaip viena iš nevyriausybinių organizacijų. Pristatėme savo veiklą, surengėme koncertą, parodą. Parodytas žurnalistės Gemutės Padribonienės režisuotas filmas apie Lietuvos aklųjų ir silpnaregių nuveiktus darbus "Kelias". 

Praėjusiais metais taip pat paminėjome ir dainininkės Beatričės Grincevičiūtės 100-ąsias gimimo metines. Ta proga Lietuvos muzikų sąjunga penktą kartą surengė B. Grincevičiūtės kamerinio dainavimo konkursą. Šį kartą jis buvo tarptautinis. 

Mūsų organizacijos gyvenime reikšminga buvo tai, kad įvyko LASS XXII suvažiavimas. Praėję metai mūsų organizacijai - lūžio metai, nes devyniolika metų Nacionalinę žmonių su negalia socialinės integracijos programą vykdėme per Neįgaliųjų reikalų departamentą. Nuo praėjusių metų liepos 1 dienos, įsigaliojus socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymui, teko labai intensyviai padirbėti, kad mūsų organizacija būtų tinkamai pasiruošusi perduoti Nacionalinės žmonių su negalia socialinės integracijos programos finansavimą vietos savivaldos organams. Tai nauja ir mūsų organizacijai, ir savivaldybėms. Todėl šiam pasikeitimui turėjome būti pasiruošę. Apie tai ir kalbėjomės suvažiavime. 

Naudodamasis proga noriu pasidžiaugti, kad mūsų regioninių organizacijų pateikti projektai savivaldos institucijų įvertinti gana gerai. Todėl 2012 metais, manau, gyvensime ne prasčiau kaip praėjusiais. 

Nors galutinių skaičių dar neturiu, tačiau jau galima daryti išvadą, kad ir mūsų įstaigos bei įmonės 2011 metais vertėsi geriau nei 2010-aisiais. Vadinasi, sunkiu ekonominiu laikotarpiu sugebėjome išlaikyti buvusį lygį. Nuogąstavimų dėl 2012 metų ekonominės šalies padėties visi girdime, tačiau turėtume išsikelti uždavinį bent jau neprarasti 2011 metų lygio. 

Metai reikšmingi ir todėl, kad pirmą kartą Europos struktūriniams fondams pateikėme projektą kaip nacionalinė organizacija. Mus jau pasiekė žinia, kad projektas įvertintas gerai ir žadama jį finansuoti. Šiuo projektu norime žmones paskatinti siekti išsilavinimo, norime, kad akliesiems ir silpnaregiams būtų kuriamos darbo vietos. 

Nauja buvo dar ir tai, kad su Nacionalinės žmonių su negalia socialinės integracijos programa savo jėgomis, pasitelkę Kauno aklųjų ir silpnaregių ugdymo centrą, įgyvendinome socialinės reabilitacijos projektą. Po jo galime padaryti išvadą, kad socialinė reabilitacija - sritis, kurią reikia plėtoti. LASS strateginis tikslas - kad nuo 2013 metų, kai bus įgyvendinama 2013-2019 metų nacionalinė žmonių su negalia socialinės integracijos programa, šia veikla užsiimtų kuri nors valstybinė institucija. Reabilitaciniam darbui reikia ir žmonių, ir lėšų. LASS šį darbą daryti savarankiškai būtų kiek sunkoka. Tikimės, kad mūsų 2011-2012 metų pastangas valstybė pastebės ir įvertins, o ši veiklos sritis atsiras naujoje programoje. 

"M. Ž." Kokie svarbiausi darbai Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos laukia 2012 metais? 

S. A. Vienas svarbiausių strateginių uždavinių bus tinkamai atstovauti mūsų bendruomenei rengiant 2013-2019 metų nacionalinę žmonių su negalia socialinės integracijos programą. Kokia ši programa bus patvirtinta, toks bus ir LASS bei jos padalinių gyvenimas. Labai svarbu: kiek paramos sulauksime iš valstybės mūsų tikslams ir uždaviniams įgyvendinti, tokios bus mūsų veiklos perspektyvos. 

Šiais metais įvyks XXIII LASS suvažiavimas. XXI suvažiavime, numatydami artėjančias permainas, buvome nusibrėžę 2010-2012 metų LASS veiklos kryptis. Laikotarpis baigėsi. Situacija lyg ir išaiškėjo, todėl turime nustatyti naujas veiklos kryptis. 

Antras svarbus dalykas, kuris bus aptariamas suvažiavime, yra aklųjų ir silpnaregių užimtumas. Praėjusiais metais LR Seimo nario Edvardo Žakario ir Lietuvos socialinių įmonių asociacijos prezidento Leono Kirkilovskio pastangomis priimtas mūsų įmonėms ir įstaigoms palankus Socialinių įmonių įstatymas. Taigi galime artimiausius dvejus, trejus metus tikėtis, kad įstatymas nebus keičiamas. Jo teikiamomis lengvatomis reikia kuo geriau pasinaudoti. 

Man, kaip organizacijos vadovui, svarbu tai, kad 2011 metais Klaipėdos ir Telšių regione pakeitėme vietos valdžią: UAB "Regseda" pradėjo vadovauti direktorė Kristina Zibalienė, Klaipėdos ir Telšių regionų aklųjų centro direktore pradėjo dirbti Daina Vitkauskienė. Mano nuomone, šis keitimas sėkmingas. Panašūs pasikeitimai neišvengiami, todėl, tikėkimės, kad jų bus ir daugiau. Daugelį sprendimų diktuoja laikas. Jis viską ir parodys. 

"M. Ž." Ar su bendruomeninių paslaugų finansavimo "nuleidimu" į vietos savivaldos lygį neatsitiks taip, kad reiks keisti LASS struktūrą? 

S. A. Šia tema buvo kalbėta ir LASS XXII suvažiavime. Manau, kad atėjo laikas mūsų žmonėms pasakyti paprastą tiesą: mes, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga, su dabar turima organizacijos struktūra pasikeitimus įveikėme pakankamai sėkmingai. Todėl organizacijos struktūra yra racionali ir tinkama šiandienai. Niekam ne paslaptis, kad atskiruose LASS filialuose yra kalbama apie tai, kad racionaliau būtų, jei LASS būtų aklųjų ir silpnaregių organizacijų federacija, o ne asociacija - organizacija su filialais. Beje, šiai minčiai yra pritariančių ir savivaldybėse. Federaciniu pagrindu veikiančių organizacijų patirtis man žinoma: yra ir pliusų, bet yra ir minusų. Mano nuomone, mes - Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga - neturime pakankamai nei žmogiškųjų, nei finansinių resursų, kad galėtume būti federacija. Esame konsultavęsi su teisininkais. Federaciniu pagrindu sukurta organizacija galėtų būti. Ir dabar niekam neuždrausta sukurti savarankišką rajone veikiančią organizaciją. Po to žiūrėtume, kiek ji vienija toje teritorijoje gyvenančių žmonių, ką ir kaip veikia. O tada spręsime, ar tikslinga ir toliau šiame rajone turėti mūsų organizacijos filialą. Tačiau, kaip jau sakiau, aš tokiam skaidymuisi nepritariu ir nematau tokio keitimosi būtinybės. Gerai žinau Estijos, Latvijos aklųjų ir silpnaregių "federalizmo" pasekmes. Mes, kaip organizacija, ir ekonomine, ir finansine prasme esame kur kas stipresni. Žinoma, jei suvažiavime nuspręsime, kad reikia akliesiems ir silpnaregiams burtis federaciniu pagrindu, tai taip ir reikės daryti. Tai turi būti visų mūsų sprendimas, kaip buvo iki šiol. 

"M. Ž." Kaip reikėtų vertinti finansų "perkėlimą" į vietos savivaldos institucijas? 

S. A. Tinkamai šį reiškinį galėsime įvertinti tik šių metų viduryje, kai jau realiai matysime, kaip viskas veiks. Jei sistema nepasiteisins, gali būti taip, kad teks grįžti atgal. Kol kas tai išbandymas ir mums - nevyriausybinėms organizacijoms, ir jiems - valstybės, savivaldybių institucijoms. Manau, kad naujoji sistema liks ilgam laikui, nes ir pas mus įsivyrauja europinės tendencijos - visos paslaugos turi būti "kuo arčiau žmogaus". 

Triukšmauti reikėjo iki jau minėtos praėjusių metų liepos 1 dienos. Dabar belieka stengtis kuo geriau prisitaikyti prie naujos situacijos. Pasiremdamas turimomis žiniomis galėčiau sakyti, kad pirmąjį etapą įveikėme lyg ir gerai. Tik problema ta, kad mūsų daugelio metų įdirbis ir patirtis - gerai parašytos veiklos programos - greitai paplis po vietos žmonių su negalia organizacijas. Ar neatsitiks taip, kad į varžybas dėl kitų metų finansų stosime turėdami lygias pozicijas? Projektuose datas, pavadinimus, skaičius pakeisti nėra sunku. Bendruomenėje informacija į šalis sklinda kur kas greičiau nei respublikinio lygio institucijose. 

"M. Ž." Ko palinkėtumėte Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos nariams? 

S. A. Daug kartų kartojau, pakartosiu dar kartą: kol mes kartu, tol galime pakovoti vieni už kitus. Jei pradėsime žiūrėti kiekvienas savo reikalų, nuo to geriau tikrai nebus.