TAI ĮDOMU

Vytautas GENDVILAS

KOL KAS NEŠVENČIAME


Dienų būna įvairių. Vienos paprastos, kitos - šventinės. Vienos šventinės, kitos - atmintinos. Su regėjimu susijusią dieną mes, lietuviai, švenčiame tik vieną. Na gal ne švenčiame, o tik pažymime ir tikimės tą dieną visuomenės dėmesio. Ji - Tarptautinė baltosios lazdelės diena. Na, dar kartais būname prisimenami per Pasaulinę diabeto dieną, per Žmonių su negalia dieną. 

Aišku, to dėmesio sveikatos problemų turinčiam žmogui niekada nebūna per daug. O jo galėtumėm tikėtis daugiau, jei tų atmintinų, mūsų reikalams tvarkyti tinkamų, dienų būtų daugiau. O jų ir yra daugiau, tik mes jų nepastebime. Štai kelios jų. 

Lapkričio 13-oji - Tarptautinė aklųjų diena. 

1745 m. lapkričio 13 dieną Prancūzijoje, Pikardijos valstiečio audėjo šeimoje, gimė Valentinas Hajuji (Hauy) - žymus pedagogas, aklųjų institutų Paryžiuje ir Peterburge bei įmonių akliesiems steigėjas. Pasaulinės sveikatos apsaugos organizacijos iniciatyva ši diena yra laikoma aklųjų diena. 

Iki XVIII a. pasaulyje akliesiems skirtų mokyklų nebuvo. Valentinas Hajuji pirmasis pateikė aklųjų mokymo metodą ir sukūrė savo raštą akliesiems. 1784 m. Paryžiuje asmeninėmis lėšomis savo nuosavame name jis atidarė pirmąją pasaulyje mokyklą akliems vaikams ir pavadino ją "Dirbančių neregių dirbtuvės". Jo nerėmė nei valstybė, nei labdaros organizacijos. 1784 metai yra laikomi sistemingo aklųjų mokymo pradžia. Pirmasis V. Hajuji mokinys buvo Fransua Leziueras - prie bažnyčios rastas egetaujantis paauglys. Pradžioje jis buvo mokomas groti klavikordu, jam buvo suteikta žinių iš kitų bendrojo lavinimo dalykų. Vėliau į mokyklą priimti dar vienuolika beglobių jo bendraamžių. 

Nematančius vaikus V. Hajuji mokė ir auklėjo remdamasis to meto mokslo žiniomis. Jis naudojosi paties sukurtu reljefiniu linijiniu raštu - uncialu. Rašto pavadinimui panaudotas lotyniškas žodis - "vienos uncijos ilgio". Tai buvo tvirtame popieriuje įspaustos didelės vienodos raidės. Šio rašto privalumas buvo tai, kad juo aklieji galėjo ir rašyti, ir skaityti. Šiuo raštu vaikai galėjo iš raidžių rinkinio sudėti norimą tekstą. V. Hajuji taip pat kūrė prietaisus ir vaizdumo priemones neregiams bei matricas reljefinių žemėlapių ir gaublių gamybai. Šio amato jis mokė ir savo mokinius. Knygų akliesiems kūrimo idėja taip pat priklauso jam. 

Nors ir slegiamas finansinių bėdų, tačiau Valentinas Hajuji sugebėjo prie mokyklos pastatyti spaustuvę ir joje atspausdinti keletą reljefiniu linijiniu raštu parašytų knygų. Pirmosios šioje spaustuvėje pagamintos knygos pasirodė 1786 m. - "Bandymas mokyti nematančius vaikus", "Katekizmas", kiek vėliau - "Trumpa prancūzų kalbos gramatika". Tai ir buvo pirmosios knygos akliesiems. Jo knygomis aklieji naudojosi iki tol, kol Luji Brailis sukūrė savo raštą. 

1803 m. Rusijos caras Aleksandras I pasiūlė Valentinui Hajuji Sankt Peterburge atidaryti mokomąją auklėjamąją įstaigą akliesiems. 1807 m. Aleksandras I pasirašė Sankt Peterburgo dirbančių aklųjų instituto įstatus, darbuotojų sąrašą ir biudžetą. Šis įvykis yra laikomas pirmosios aklųjų švietimo įstaigos Rusijoje veiklos pradžia. 

Pirmųjų akliesiems skirtų mokyklų įkūrėjo atminimui pagerbti ir yra minima Tarptautinė aklųjų diena. 

Pasaulinė regėjimo diena. 

Pasaulio sveikatos organizacija antrąjį spalio ketvirtadienį paskelbė Pasauline regėjimo diena. Šią dieną žmonės skatinami pasirūpinti savo akimis, apsilankyti pas akių gydytoją. 

Regėjimo sutrikimų priežastys yra įvairios. Tai gali būti infekcinės, neinfekcinės (pvz., hipertoninė liga, aterosklerozė, cukrinis diabetas ir kt.) ligos, mechaniniai pažeidimai, medžiagų apykaitos sutrikimai, vitaminų ar mineralų trūkumas, paveldimumas, užteršta aplinka, įtemptas regimasis darbas, senėjimas ir kt. 

Dienų yra ir daugiau. Kai kurios jų dar nėra išgarsėję ar išgarsintos. Štai vokiečiai dar švenčia Silpnaregių dieną. Ji minima birželio 6-ąją. 

O gal užtenka ir Tarptautinės baltosios lazdelės dienos? Jau ir visuomenės, ir žiniasklaidos gyvenime ji surado savo vietą. Jau tapo įprasta, kad mūsų - aklųjų ir silpnaregių - tą dieną laukia mokyklose, koncertų salėse, parodų atidarymuose, kituose renginiuose. 

Tačiau naujos šventės turėtų paskatinti naujiems sumanymams, naujų idėjų įgyvendinimui. Minint aukščiau išvardintas dienas būtų galima visuomenę skatinti pasidomėti neregių švietimu, paraginti saugoti regėjimą, pakviesti spręsti silpnaregiams aktualias problemas. 

Tų naujų dienų nereikėtų įvesti kažkokiu dekretu ar LASS centro tarybos nutarimu. Manau, kad užtenka tik žinoti, kad tokios dienos yra. O kai bus žinojimas, tai ir minčių kils. O jei minčių kils - tai naujos, akliesiems ir silpnaregiams atmintinos dienos suras kelią ne tik į kalendorius, bet ir į visuomenės gyvenimą. 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]