IŠ MŪSŲ KALENDORIAUS

Juozas VALENTUKEVIČIUS

APSAKYMŲ IR NOVELIŲ MEISTRAS

Prieš pradėdamas rašyti šį straipsnį, pabandžiau prisiminti, kiek mūsų bendruomenės narių, besidarbuojančių grožinės literatūros baruose, buvo anksčiau, kiek jų yra dabar. Pavarčiau užrašus, pasklaidžiau informacinius leidinius, žvilgtelėjau į "visagalį" internetą. Pasirodo, miklinusių plunksną, skelbusių bent vieną kartą savo kūrybą ne tiek ir mažai - apie šimtas penkiasdešimt. O autorių, išleidusių knygas, - jau penkios dešimtys. Šeši - Lietuvos rašytojų sąjungos nariai. Kelios dešimtys literatų, deja, jau iškeliavę anapus. Literatūros baruose iki šiol sėkmingai darbuojasi Valentinas Zaikauskas. Jis neseniai atšventė prasmingą septyniasdešimties metų gyvenimo sukaktį. 

Valentinas - karo metų vaikas, gimė 1941 m. spalio 4 d. Čekonyse, Anykščių rajone. Šeima, kaip ir visa Lietuva, išgyveno sunkius vargo ir skausmo kupinus metus. Siautėjo įvairios ligos. Nukentėjo ir jaunasis Valentinas - po ligos komplikacijos labai nusilpo regėjimas, vėliau akių šviesa visiškai pasitraukė. Nuo 1948 m. rudens pradėjo mokytis Kauno aklųjų internatinėje mokykloje. Buvo stropus, aktyvus ir smalsus moksleivis. Baigęs vidurinę mokyklą, 1960-1965 m. studijavo Vilniaus pedagoginiame institute (dabar universitetas) lietuvių kalbą ir literatūrą. Po lituanistikos studijų grįžo į Kauną ir 1965-1970 m. dirbo mokytoju Kauno 10-ojoje vakarinėje pamaininėje mokykloje suaugusių aklųjų klasėje. 1970 m., įsteigus Kaune Suaugusiųjų aklųjų vidurinę mokyklą, šešerius metus dirbo mokytoju metodininku. Tuo metu moksleiviams labai trūko vadovėlių brailio raštu, tad Valentinas stengėsi užpildyti buvusią spragą. Su bendraautoriais V. Stanaičiu ir V. V. Toločka parengė suaugusiems akliesiems elementorius "Mūsų šviesa" (1968) ir "Šviesa" (1971). Kiek vėliau pats parengė ir išleido trijų dalių elementorių, skirtą suaugusiems akliesiems. Aklųjų švietimo klausimais jis išspausdino keletą straipsnių žurnale "Mūsų žodis". Siekdamas mokslo žinių 1971-1974 m. studijavo ir neakivaizdžiai baigė tiflopedagogikos studijas Leningrado (dabar - Sankt Peterburgas) A. Gerceno pedagoginiame institute. 

Nuo 1976 m. V. Zaikauskas pradėjo mokslininko karjerą - Šiaulių pedagoginiame institute (dabar - universitetas) tapo specialiosios pedagogikos laboratorijos vyresniuoju moksliniu darbuotoju. Gilinosi į brailio rašto sistemos specifiką, jo metodiką ir iškylančias problemas mokant akluosius reljefinio rašto. Buvo studentų diplominių darbų mokslinis vadovas. Mokslinėje ir periodinėje spaudoje paskelbė straipsnių neregių švietimo klausimais. 

Persikėlęs gyventi į Vilnių, 1984-1987 m. dirbo žurnalo "Mūsų žodis" redakcijoje vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoju. Vėliau - Vilniaus valstybiniame universitete specialiosios psichologijos mokslinio tyrimo laboratorijoje moksliniu bendradarbiu. 

Visuomenėje V. Zaikauskas geriau žinomas kaip rašytojas prozininkas, Lietuvos rašytojų sąjungos narys. Pirmieji apsakymai "Žvelk vandenin" ir "Silvestro vienakojo teisybė" buvo išspausdinti žurnalo "Nemunas" pirmame numeryje 1976 m. Autoriaus kūryba spausdinta įvairiuose respublikiniuose periodiniuose leidiniuose: "Pergalėje", "Jaunimo gretose", "Literatūroje ir mene" bei kituose. Pirmoji apsakymų knyga "Iš miesto A į miestą B" išleista 1982 metais. Tik pasirodžiusi ji iškart susilaukė didelio dėmesio, buvo išspausdintos kelios teigiamos recenzijos. Debiutinė knyga buvo puikiai įvertinta, už šią knygą autoriui buvo paskirta Gabrielės Petkevičaitės-Bitės vardo premija. V. Zaikauskas į istoriją įėjo kaip pirmasis šios garbios rašytojos vardo premijos laureatas. Netrukus ši knyga buvo išversta į esperanto kalbą ir išleista brailio raštu, leidinys pasiekė įvairias pasaulio šalis. 1988 m. pasirodė antroji knyga "Sniegas" - tai novelės. Dar vėliau išėjo "Pėdsakai baigiasi rojuje" (apysakos), "Vilkolakis" (apysaka), "Būgnininkų rūmai" (apysaka). Nemažai jo prozos kūrinių išversta į kitas užsienio kalbas, spausdinta įvairiuose leidiniuose rusų, ukrainiečių, lenkų, latvių, vokiečių, esperanto kalbomis. 

Nors keletą metų Valentinas savo kūrybos neskelbia, bet yra žinoma, kad jį lanko geroji kūrybos mūza, kad jis tikrai kuria. Jubiliejaus proga nuoširdžiai sveikiname Valentiną, linkime geros kloties ir laukiame naujų kūrinių. 

MINĖTINOS SUKAKTYS 

Lapkričio 9 d. - sukanka 70 metų, kai gimė (1941) Romualdas Kudaras, aktyvus LASS narys, Lietuvos retinitis pigmentosa sąjungos įkūrėjas ir pirmasis prezidentas. 

Lapkričio 28 d. - sukanka 100 metų, kai gimė (1911) Beatričė Grincevičiūtė, dainininkė, nusipelniusi liaudies artistė (mirė 1988).