VERSLAS IR NEREGYS

LIKVIDUOTAS VERSLO CENTRAS

Iki šiol Lietuvoje veikė daugiau nei keturiasdešimt viešųjų paslaugų verslui tinklo įstaigų. Jos įvairios: verslo informacijos centrai, verslo inkubatoriai, technologiniai partneriai. Deja, šalies ekonomikai gyvenant ne pačius geriausius laikus verslo informacijos centrų nuolat mažėja. Dar iki šių metų vidurio veikė ir Neįgaliųjų verslo informacijos centras (NVIC). Šis verslo informacijos centras skyrėsi nuo kitų savo specifiškumu. Čia viešosios verslo paslaugos buvo teikiamos neįgaliesiems, tarp jų ir neregiams bei silpnaregiams. Deja, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos nurodymu šis verslo centras buvo likviduotas. Dabar neįgalūs verslininkai arba norintys pradėti verslą liko be konsultavimo paslaugų. Kodėl buvo likviduotas Neįgaliųjų verslo informacijos centras? Kas perims jo funkcijas? Ar neįgalieji verslininkai palikti likimo valiai? Į šiuos ir kitus klausimus "Mūsų žodžiui" atsako buvęs NVIC direktorius Antanas Ruginis. 

"M. Ž." Kada sužinojote apie ketinimus uždaryti Neįgaliųjų verslo informacijos centrą? 

A. R. Šių metų gegužės pradžioje dalyvavau pasitarime Ūkio ministerijoje. Pasitarime dalyvavo ir ministras Rimantas Žilius. Ministerijos darbuotojai ragino sumažinti verslo informacinių centrų. Po ilgų ginčų buvo priimtas ministerijai palankus sprendimas. Į likviduojamų centrų skaičių patekome ir mes. Šiame pasitarime mūsų veiklai buvo "padėtas taškas". O kalbų būta ir anksčiau. Iki šiol Lietuvoje veikė verslo informacijos centrų tinklas. Tačiau NVIC buvo vienintelis toks šalyje. Jis priklausė šiam tinklui. Pasikeitus vyriausybėms, nuo 2009 metų Ūkio ministerijos vadovybė pradėjo uždarinėti šiuos centrus. Viskam vadovavo viceministras Arnoldas Barkovskis. Išliko savivaldybės perimti verslo informacijos centrai. Vilniaus savivaldybė nebuvo NVIC steigėja, todėl mus ir likvidavo. Panaikintų centrų vietoje įkuriama viešoji įstaiga "Eksportuojanti Lietuva". Vėliau pavadinimas keičiamas kitu - "Versli Lietuva". Sumanymo idėja - viena įstaiga teikia informacines verslo paslaugas visai Lietuvai. 

"M. Ž." Dėl kokių priežasčių jūsų įstaigai Ūkio ministerija neskyrė finansavimo? Tai pagrįstas sprendimas ar dar vienas valdžios įgeidis? 

A. R. Uždaryti verslo informacijos centrus nėra racionalus sprendimas. Priežastys kelios: viena - centralizuota įstaiga negali suvokti visų regioninių, tai yra vietos, problemų. Kita - teikiamų paslaugų kokybė. Nežinant vietinės specifikos, konsultacijos bus tik formalios. O ką kalbėti apie neįgalius verslininkus? Norint juos konsultuoti, reikia specifinių žinių bei pasitikėjimo. NVIC čia turėjo didelį įdirbį. Žinojome neįgaliųjų verslininkų poreikius, jų galimybes. Ūkio ministerijos vadovai teigdavo, kad su NVIC bus atskira kalba. Jo uždaryti neketino. Deja, žodžiais reikšti pažadai ir liko pažadai. 

"M. Ž." Taip nutinka ne kasdien. Papasakokite smulkiau apie likvidavimo procedūrą. 

A. R. Iki šių metų liepos 11 d. neįgaliesiems verslininkams dar teikėme konsultacines paslaugas. Liepos 11 d. priimamas sprendimas oficialiai likviduoti Neįgaliųjų verslo informacijos centrą. Ūkio ministerija paskiria likvidatorių. Visą įstaigos dokumentaciją perdavėme jam. O jis dirbo savo darbą - suderino visus įstaigos likvidavimo formalumus, nutraukė mūsų sutartis, perėmė visą kitą turtą. Jis buvo išparduotas likutine verte. Tiesa, šalia centro veikė neįgalių amatininkų dirbtuvės. Visas dirbtuves su įrankiais ir medžiagomis likutine verte perdavėme Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungai. Nuo šiol neregius bei silpnaregius amatininkus, dirbusius šiose dirbtuvėse, globos VšĮ Vilkpėdės bendruomenės socialinių paslaugų centras. 

"M. Ž." Kiek laiko veikė jūsų vadovaujamas centras? Kokius darbus pavyko atlikti? 

A. R. NVIC veikė 12 metų. Centras buvo įsteigtas 1999 m. Per metus suteikdavome apie 250 konsultacijų. Kasmet įvykdavo vidutiniškai po 35 mokomuosius seminarus. Vadinasi, per visą centro gyvavimo laikotarpį surengėme daugiau nei 400 seminarų. Vidutiniškai viename seminare dalyvaudavo 18-20 žmonių su negalia. Neįgalius verslininkus konsultavome ne tik Vilniuje, bet dažnai važiuodavome į įvairiausius šalies rajonus. Ten vietoje konsultuodavome, patardavome. Susitikdavome su vietinių savivaldybių vadovais. Su jais aptardavome neįgalaus verslininko galimybes ir perspektyvas. 

Pagrindinis centro veiklos tikslas buvo teikti informacijos, konsultacijų, mokymo paslaugas bei praktinę pagalbą smulkaus ir vidutinio verslo subjektams (neįgaliųjų organizacijų įmonėms ir verslininkams su fizine negalia), padėti naujiems verslo subjektams įsikurti, plėtoti veiklą ir prisitaikyti prie kintančių rinkos sąlygų, didinti konkurencingumą. Išvardinsiu kelias vykdytas funkcijas: kaupėme ir neįgaliesiems prieinama forma skleidėme informaciją apie verslo sąlygas Lietuvoje ir Europos Sąjungoje, propagavome pažangias ekonomikos idėjas visuomenėje, teikėme verslo informacijos, konsultacijos ir mokymo paslaugas, rengėme verslininkų kvalifikacijos kėlimo kursus ir seminarus, skatinome naujų technologijų ir mokslo naujovių diegimą versle. Be to, padėjome užmegzti kontaktus tarp potencialių verslo partnerių, konsultavome ir rengėme verslo plėtros ir investicijų projektus, dalyvavome užsienio šalių ir tarptautinių organizacijų paramos programose. 

"M. Ž." Kokios buvo smulkiojo verslo tendencijos? Gal nuo jų priklausė jūsų centro lankytojų skaičius? 

A. R. Mūsų informacinio centro lankytojų srautams turėjo įtakos tam tikri faktoriai - priimti valdžios sprendimai ir besikeičiantys įstatymai. 2006 metais buvo rengiamas Užimtumo rėmimo įstatymas. Centro iniciatyva priimama nuostata, jog neįgaliesiems, pradedantiems verslą, skiriama subsidija. Iš pradžių subsidijos dydis priklausė nuo vidutinio šalies atlyginimo, vėliau buvo prilygintas minimaliam šalies atlyginimui. Dabar subsidijų gavimo sąlygos sudėtingesnės. Laimei, liko galimybė pradedančiam neįgaliam verslininkui gauti iki 32 tūkst. litų dydžio subsidiją - darbo vietai įsteigti. Įsigaliojus šiam įstatymui daugelis neįgaliųjų ryžosi pradėti savą verslą. Vėliau, Vyriausybei nuolat sunkinant subsidijos gavimo sąlygas, neįgalių verslininkų sumažėjo. Dabar, norint gauti lėšas darbo vietai įsteigti, būtina įkurti įmonę. Įkurti savo įmonę yra daug sudėtingiau negu nusipirkti verslo liudijimą. Steigiant UAB, reikalingas 10 tūkst. litų įstatyminis kapitalas. Šiuo metu steigti individualią įmonę neapsimoka, nes labai nepalanki apmokestinimo sistema. Įsteigus NVIC čia daugiau lankėsi verslininkai, turintys regėjimo sutrikimų. Vėliau silpnaregių ir neregių mažėjo. Daugėjo besilankančių klientų su kitomis negaliomis. Besikreipiančių skaičiui turėjo įtakos ir finansavimas. Kai turėjome daugiau pinigų, sulaukdavome daug interesantų. 

"M. Ž." Nejaugi uždarius šį centrą neįgalūs verslininkai liko be informacijos ir konsultacijų šaltinio? 

A. R. Kol kas neįgalių verslininkų konsultuoti nėra kam. Dar gegužės mėnesį ūkio ministras pažadėjo, kad NVIC funkcijas perims VšĮ "Versli Lietuva". Deja, ši įstaiga nieko iš mūsų neperėmė, o kada perims - vienas Dievas težino. Kitas dalykas - perimti nėra taip paprasta. Norint neįgaliuosius verslininkus kvalifikuotai konsultuoti, reikia turėti nemažai patirties. Tai žmonės su specifiniais poreikiais ir specifiniais gebėjimais. Manau, naujajai įstaigai prireiks bent vienų metų, kol perpras neįgaliųjų interesantų poreikius. Iš pradžių kokybiškų paslaugų sunku tikėtis. Norint prisivilioti neįgalų verslininką, reikės nemažai reklaminių akcijų. Neįgalūs verslininkai dirba įvairiausiuose šalies kampeliuose. Apie naują informacinį centrą jie turi sužinoti ne tik iš laikraščių, televizijos, radijo, bet kiekvienas asmeniškai turi gauti lankstinukus ir kitą informacinę medžiagą. 

"M. Ž." Ačiū už pokalbį. 

Kalbėjosi Henrikas STUKAS