IŠ MŪSŲ KALENDORIAUS

Juozas VALENTUKEVIČIUS

DIDELIŲ UŽMOJŲ ŽMOGUS

Ir meilė duonoj, ir gėlė balse: 

Kiek duodi - tiek tavęs ir lieka. 

Tai kas gi tu - ar kūnas, ar dvasia, 

Gyvenime, saldžioji mūsų liepa? 

Ir štai: laukų spalvotam čiulbesy 

Suspaudžia širdį vasaros didumas. 

Lyg jau buvai. Ar būsi. Bet esi 

Į žemę pelenas, į dangų - dūmas. 

Šie Justino Marcinkevičiaus žodžiai labai prasmingai primena žmogų, su kuriuo ką tik bendravai, kuris kūrė didingus ateities planus, buvo kupinas kilniausių norų ir staiga, - tuštuma. Išėjo žmogus. Susimąstome. Ką nuveikė, ką paliko? Kaip jo artimiausi: šeima, bičiuliai, bendrų idėjų keliauninkai, muzikantai ir didelis būrys nuoširdžių gerbėjų? Tada ir vėl pagalvojame, kokie prasmingi poeto žodžiai: "Kiek duodi - tiek tavęs ir lieka." 

Juozo Dzidoliko vardas gerai žinomas mūsų bendruomenėje ir už jos ribų. Tai visuomenės ir kultūros veikėjas, didis LASS patriotas, palikęs ryškų pėdsaką organizacijos veikloje. Sulaukęs vos 17 metų, jau pradėjo dirbti LASS sistemoje ir visą prasmingą gyvenimą, kiek įmanydamas, stengėsi padėti bendro likimo žmonėms. Didžiulės pagarbos sulaukė, kai dirbo Šiauliuose. Čia daug metų vadovavo aklųjų įmonei, visokeriopai ją puoselėjo. Buvo Šiaulių miesto tarybos narys. Už nuopelnus šiam miestui 2002 m. J. Dzidolikui buvo suteiktas Šiaulių miesto Garbės piliečio vardas. Prieš 25 metus persikėlęs gyventi į Vilnių irgi nepristigo entuziazmo daryti gerus darbus. Rugsėjo 6 dieną Juozui būtų sukakę 70 metų. Deja, pristigo poros mėnesių ir jubiliejų minėsime jau be jo. Patį vidurvasarį, liepos 12 d., mirė netikėtai, pakirstas klastingos ligos. Prisiminkime šio žmogaus nueitą gyvenimo kelią ir keletą veiklos epizodų. 

Juozas Dzidolikas gimė 1941 m. Būčkiemio kaime, Kauno rajone. Ankstyvoje vaikystėje skaudžiai nukentėjo. Pokario metais buvo likę daug sprogmenų - vienas jų sužalojo vaiką, dingo akių šviesa. 1951 m. atvyko mokytis į Kauno aklųjų internatinę mokyklą. Jau mokykloje pradėjo ryškėti jo gabumai, potraukis muzikai ir organizaciniai gebėjimai. Paragintas Lietuvos aklųjų draugijos vadovų, dar mokyklos nebaigęs, 1959 metų pavasarį pradėjo dirbti LAD Švėkšnos gamybiniame mokymo kombinate meno vadovu. Tų pačių metų rugsėjį pradėjo studijas Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos muzikos technikume (dabar konservatorija). Derindamas darbą ir mokslą, 1964-aisiais sėkmingai baigė chorinio dirigavimo kursą ir įgijo bendrąjį vidurinį išsilavinimą. 

1960 m. J. Dzidolikas persikelia į Klaipėdą. Dirba meno vadovu neseniai įsteigtoje LAD Klaipėdos įmonėje (dabar UAB "Regseda"). Pradeda burti naujus meno kolektyvus, koncertuoja, dalyvauja įvairiose apžiūrose. 1964 metais išrenkamas LAD Klaipėdos tarprajoninės valdybos pirmininku. Prisideda darbo: tenka rūpintis ne tik neregių kultūriniais reikalais, bet ir socialiniais, buitiniais ir kitais dalykais. Po penkerių metų organizacijos vadovai, pasitikėdami jo kompetencija, paskiria Lietuvos aklųjų draugijos Šiaulių kombinato direktoriumi (dabar VšĮ "Aksida"). Pradėjus vadovauti įmonei, pagerėjo gamybiniai rodikliai. Išsiplėtė gaminių asortimentas, padaugėjo darbuotojų. Įmonės gaminama produkcija pasidarė paklausi ir konkurencinga. Išsiplėtė įmonės patalpos: šalia gamybinių buvo įrengtos socialinės, kultūrinės, sportinės paskirties patalpos. Sutvarkyta įmonės ir gyvenamųjų namų teritorija, aplinka pritaikyta neregių poreikiams. Gerbiamas Juozas įmonei vadovavo septyniolika metų (1969-1986). Nuoširdžiai rūpinosi meninės saviraiškos ir sportininkų ugdymo plėtra, pats noriai dalyvavo renginiuose. Sukūrė muzikinių kūrinių kaimo kapelai, pučiamųjų instrumentų orkestrui. 

J. Dzidolikas rūpinosi savišvieta. Lankė įvairius kursus ir mokymus. Studijavo Šiaulių pedagoginiame institute (dabar universitetas). 1979 metais baigė šią aukštąją mokyklą, tapo diplomuotu tiflopedagogu. Jo diplominio darbo pagrindu 1982 m. LAD leidykla išleido knygą "Suaugusių aklųjų mokymas skaityti Brailio raštu". 

Nuo 1987 m. pradžios Juozas Dzidolikas pradėjo eiti labai atsakingas pareigas - tapo Lietuvos aklųjų draugijos centro tarybos pirmininku. Aklųjų organizacijai teko vadovauti nelengvu, bet įdomiu - Atgimimo ir Nepriklausomybės - laikotarpiu. Reikėjo perkainoti vertybes ir neregių organizacijai išeiti į tarptautinę areną - tapti Pasaulio ir Europos aklųjų sąjungos nare. Reikėjo reabilituoti pirmosios 1926 m. Lietuvoje neregių organizacijos steigėjus, atgaivinti istorinę praeities tiesą. 1989 m. lapkričio mėnesį įvykęs organizacijos XI suvažiavimas priėmė naujus įstatus ir pakeitė pavadinimą. Nuo dabar draugija vadinama Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga. Įvyko daug pokyčių ir pačioje organizacijoje. Ji tapo gana atvira. Svarbesni posėdžiai, pasitarimai buvo įgarsinami, o kai kurie net filmuojami ir organizacijos nariams platinami per biblioteką. O pora organizacijos suvažiavimų buvo tiesiogiai transliuojami per vietinį laidinį radiją. Jo klausytis galėjo visų penkių didžiųjų miestų neregių mikrorajonų gyventojai. Reikėjo pakeisti ir optimizuoti kai kurių organizacijos padalinių veiklą. LASS įmonėms reikėjo persitvarkyti, pradėti dirbti naujomis ekonominės rinkos sąlygomis. Prasidėjo glaudus bendradarbiavimas su valstybinėmis institucijomis, kitomis neįgaliųjų organizacijomis. J. Dzidolikas organizacijai vadovavo iki 1992 m. gegužės 28 dienos. Po to nuo 1996 iki 2004 m. dirbo LASS įmonėje "Įranga" komercijos direktoriumi. 

Jau anksčiau rašėme, kad J. Dzidolikas buvo neabejingas sportui, rūpinosi jo plėtra. 1990 m. sausio 26 d. Vilniuje jo ir bendraminčių dėka įvyko Lietuvos aklųjų sporto federacijos (LASF) steigiamoji konferencija. Ji priėmė naujosios organizacijos įstatus, išrinko 13 narių vykdomąjį komitetą. LASF pirmuoju prezidentu tapo Juozas Dzidolikas. Šias pareigas ėjo iki 1992 m. vasario mėnesio. 

J. Dzidolikas daug laiko skyrė kultūrinei, muzikinei veiklai. Dalyvaudavo įvairiuose renginiuose, mielai į rankas imdavo akordeoną ar sėsdavo prie fortepijono ir pakviesdavo susirinkusiuosius bendrai dainai. Jis buvo didelis liaudies artistės dainininkės Beatričės Grincevičiūtės gerbėjas. Jautė pareigą ir atsakomybę populiarinti jos vardą, dainas, rūpintis atminimo išsaugojimu. 1991 m. paskatino surengti pirmąjį B. Grincevičiūtės vardo kamerinio dainavimo konkursą. Džiugu, kad konkursas tapo tradicinis ir organizuojamas kas penkeri metai. O šiais metais lapkričio mėnesį vyks jau penktasis - jis peržengė mūsų šalies sienas, tapo tarptautiniu konkursu. Didžių užmojų žmogus nenustigo vietoje ir nuo 2003 m. spalio 15 d. tapo Beatričės Grincevičiūtės fondo "Beatričės namai" steigėju bei tarybos pirmininku. Fondo iniciatyva nuo 2006 m. įsteigta Beatričės Grincevičiūtės premija - ji skiriama asmenybėms, puoselėjančioms ir populiarinančioms dainininkės vardą, saugančioms jos atminimą. 2009 m. pabaigoje Fondo tarybos ir ekspertų sprendimu buvo sudarytas dainininkės B. Grincevičiūtės 100-ųjų gimimo metinių minėjimo 2011 m. renginių projektinis planas ir perduotas valstybinėms institucijoms. 

Apie J. Dzidoliką yra parašyta keliolika straipsnių ir apybraižų. Lietuvos aklųjų biblioteka 2001 m. išleido kompaktinę plokštelę "Pasveikink muzikantą", skirtą jo muzikinei veiklai ir kūrybai. Šio žmogaus gyvenimas - puikus pavyzdys, kaip nesavanaudiškai galima padėti aplinkiniams ir realizuoti didžius gyvenimo užmojus. 

MINĖTINOS SUKAKTYS 

Rugsėjo 1 d. - prieš 40 metų (1971) Kaune buvo įkurtas profesionalus LASS pučiamųjų instrumentų orkestras. 1993 m. vasario 1 d. orkestras likviduotas. 

Rugsėjo 5 d. sukanka 50 metų, kai gimė (1961) Rimantas Kerpys, tarptautinės kategorijos golbolo teisėjas nuo 1989 m. 

Rugsėjo 6 d. sukanka 70 metų, kai gimė (1941 - 2011-07-12) Juozas Dzidolikas, LASS pirmininkas (1987-1992), Šiaulių miesto garbės pilietis, muzikantas, Beatričės Grincevičiūtės fondo steigėjas. 

Rugsėjo 7 d. sukanka 60 metų, kai gimė (1951) Roma Aškelovičienė (Petrauskaitė), bibliografė, daugiau kaip 35 m. dirbanti Lietuvos aklųjų bibliotekoje. 

Rugsėjo 8 d. sukanka 50 metų, kai įsteigtos (1961) LAD Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių tarprajoninės valdybos. Po keleto reorganizacijų jų vietoje nuo 2008 m. gegužės LASS sistemoje veikia penki regionų aklųjų centrai. 

Rugsėjo 14 d. sukanka 50 metų, kai gimė (1961) Justinas Kubilius, masažuotojas, šaškininkas, įvairių varžybų dalyvis ir prizininkas. 

Rugsėjo 17 d. sukanka 70 metų, kai gimė (1941) Feliksas Macikas, aktyvus LASS narys Telšiuose, dainos mylėtojas. 

Rugsėjo 20-22 d. sukanka 50 metų, kai įvyko (1961) pirmoji Lietuvos aklųjų draugijos narių spartakiada. Sportininkai - lengvaatlečiai ir sunkumų kilnotojai - varžėsi Kaune, "Žalgirio" stadione. 

Rugsėjo 25 d. sukanka 50 metų, kai gimė (1961) Daiva Markinienė (Šinkariukaitė), LASS Alytaus miesto ir rajono filialo pirmininkė.