VIRŠELIS

 

J. L. GEROME. POLIFEMAS


Parašas po iliustracija

Prancūzų dailininkas ir skulptorius Jean-Leon Gerome (1824-1904) gimė Vezulyje (Aukštutinioji Sona), auksakalio meistro šeimoje. Mokėsi iš P. Delaroche ir Ch. Gleyre kūrybos. Tapė akademizmo stiliumi. Mėgo istorinius, mitologinius siužetus. 1843-1844 metais lankėsi Italijoje: Florencijoje, Romoje, Vatikane, Pompėjoje. 1846 m. pelnė Romos meno prizą. Mėgo tapyti nuogus jaunuolių ir lengvais rūbais apsirengusių merginų kūnus. Už vieną iš šių paveikslų 1847 m. pelnė Paryžiaus Salono III laipsnio medalį. 1848 metais už paveikslus "Madona, Jėzus kūdikėlis ir Šv. Jonas", "Anakreonas, Bakchas ir Amūras" pelnė II laipsnio Salono medalį. 1851 m. Gerome dekoravo vazą, kurią vėliau Prancūzijos imperatorius Napoleonas III perdavė princui Albertui. 1853 m. lankėsi Konstantinopolyje. 1854 metais dekoravo Šv. Severino bažnyčią, Šv. Jeronimo koplyčią Paryžiuje. 1856 m. lankėsi Egipte. 1858 m. Pompėjos tapybos stiliumi prisidėjo prie princo J. Ch. Paule Bonoparte namų dekoravimo. Gerome vedė Marie Garpil ir susilaukė keturių dukterų bei sūnaus. Buvo Britų Karališkosios meno akademijos nariu. Prūsijos karalius Vilhelmas I apdovanojo jį Trečiojo laipsnio Didžiuoju raudonojo erelio ordinu. Patraukliausi šio dailininko darbai: "Pigmalionas ir Galatėja"(1890), "Gaidžių kautynės" (1846), "Vasaros vidurdienis ant ežero" (1895), "Imperatoriaus mirtis" (1867). 

J. L. Gerome, kaip ir daugelis kitų dailininkų, mėgo graikų mitologiją. Dailininkas neliko abejingas Homero "Odisėjos" veikėjams. Odisėjas, Itakės karalius, buvo pagarsėjęs savo nuopelnais Trojos kare bei nepaprasta jūrų kelione namo. Mitas pasakoja, jog pavojingos viešnagės kiklopų saloje metu Odisėjas užklydo į jūrų dievo Poseidono sūnaus Polifemo olą, buvusią kiek atokiau nuo kitų kiklopų urvų. Vienaakis milžinas suėdė šešis Odisėjo bendražygius. Tik gudrumas ir išradingumas padėjo Odisėjui ir likusiems keliautojams išsivaduoti iš kiklopo, negailestingai rijusio graikus, nelaisvės. Odisėjas nugirdė milžiną vynu, kurio šis dar nebuvo ragavęs, ir, jam užmigus, išdūrė vienintelę akį. Įsiutęs Polifemas užvertė olos įėjimą akmeniu, kurio žmonės negalėjo pajudinti iš vietos. Išeiti iš olos Odisėjui ir jo palydovams pavyko tik slepiantis po pilvais avių - jas apakintas Polifemas išleido į ganyklą. Supratęs, kad bėgliai paspruko, galingasis kiklopas pradėjo svaidyti į nuplaukiančius Odisėjo laivus didžiulius akmenis. Būtent šią sceną ir pavaizdavo dailininkas savo drobėje. Pirmajame plane - didžiulės uolos skardis ir smaragdu žvilgantys jūros vandenys. Antrajame plane - ant uolos skardžio krašto, juodu avikailiu prisidengęs apatinę kūno dalį, pakėlęs masyvų akmens luitą virš galvos, stovi Polifemas. Orientuodamasis į laivo irklų pliuškenimą, jis svaido didžiulius akmenis. Vienas toks akmuo jau nukrito visai šalia Odisėjo laivo - tai liudija vandens purslų fontanas. Tik vėjo įtemptos burės ir už irklų sėdinčių išsigandusių vyrų pastangos padės keliauninkams išsigelbėti nuo dar vienos negandos. Meistriška ranka nutapytos jūros bangos, besiliejančios žalsvai pilkais ir melsvais tonais. Ideali paveikslo kompozicija, puikiai perteiktas erdvės gilumas: jūros toliai, lyg ledkalnis boluojanti saulės nušviesta sala. 

Šis aliejumi ant drobės nutapytas paveikslas yra saugomas vienoje iš privačių kolekcijų. 

Vytautas GUDONIS 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]