GYVENIMO AKTUALIJOS

Martynas VIDUGIRIS

KONVENCIJĄ RATIFIKAVOME - KAS TOLIAU?

Praėjusiais metais LR Seimas ratifikavo Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvenciją. Metų pabaigoje Vyriausybė priėmė konvencijos įgyvendinimui skirtą nutarimą. Konvenciją ratifikavome - kas toliau? Klausimas rimtas, rimtesnis nei galėtų iš pirmo žvilgsnio atrodyti. Po šūkių, deklaracijų, nutarimų, net pačių gražiausių ir teisingiausių, ateina konkrečių darbų ir deklaracijų ar nutarimų įgyvendinimo metas. 

Birželio 15 d. LR Seime vyko diskusija, skirta JT Neįgaliųjų teisių konvencijai įgyvendinti. Diskusijai vadovavo Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Rimantas Dagys. Dalyvavo neįgaliųjų organizacijų, konvenciją įgyvendinančių ministerijų, kitų valstybės institucijų atstovai. Iškart pasakysime, kad diskusijos dvasia ir tikslai buvo kiek kitokie nei iki šiol vykusių panašių pokalbių ar susitikimų. Pirmiausia, anot R. Dagio, ši diskusija - neatsitiktinė. Seimo socialinių reikalų ir darbo komitetas ketina tokias diskusijas rengti nuolat - kiekvienos Seimo sesijos pabaigoje. Jų metu bus aiškinamasi, kaip konkrečiai įgyvendinama JT Neįgaliųjų teisių konvencija, kas nuveikta, ką žadama nuveikti gerinant vieną ar kitą neįgaliųjų gyvenimo sritį. Pagaliau - kaip konvencijos įgyvendinimo procesą mato pačios neįgaliųjų organizacijos, ar turi valstybės institucijoms pastabų, o jeigu taip - tai kokių? Diskusijoje ministerijų atstovai pristatė savo ministerijų atliekamus ir artimiausioje ateityje numatomus atlikti darbus įgyvendinant konvenciją. R. Dagys be gailesčio pertraukdavo tų ministerijų atstovus, kurie, užuot kalbėję konkrečiai, imdavo skaityti įstatymus ar kitus teisės aktus, kuriuose vardijama, kokias galimybes neįgaliesiems tas įstatymas suteikia. Diskusijoje dalyvavę kiti parlamentarai irgi nebuvo nusiteikę klausyti tuščių kalbų, anot parlamentaro Algirdo Syso, įstatymus jie ir taip žiną. 

Deja, iš ministerijų atstovų pasisakymų akivaizdžiai matyti, kad sunkiausias dalykas - atsakyti į klausimą, ką ta ar kita žinyba, įgyvendindama konvenciją ar spręsdama iškilusią problemą, nuveikė konkretaus. Beveik farsu virto Aplinkos ministerijos atstovo pranešimas - mat turėjęs į Seimą atvykti už konvencijos įgyvendinimą atsakingas šios ministerijos valdininkas staiga kažkur su neatidėliotinais reikalais išvyko ir vietoje savęs atsiuntė smulkesnio "kalibro" valdininką, kuris praktiškai neatsakė nė į vieną jam užduotą klausimą. Atrodo, pradeda pildytis neįgaliųjų organizacijų, Lietuvos neįgaliųjų forumo nuogąstavimai, kad, remiantis 2010 m. gruodžio 8 d. LR Vyriausybės nutarimu, nei Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, nei prie šios ministerijos veikianti Neįgaliųjų reikalų taryba neturės galių įpareigoti kitas ministerijas ar valstybės institucijas vykdyti konvencijos nuostatas. R. Dagys buvo nusiteikęs ryžtingiau: "Seimas turi galių priversti Vyriausybę ar atskiras jos grandis vykdyti savo pačios įsipareigojimus." Jau po diskusijos paklaustas, kaip šito ketinama pasiekti, sakė, jog būdų esama įvairių: pavyzdžiui, diskusijoje keltus ir neatsakytus klausimus dar kartą užduoti tos srities ministrui, bet tiktai jau posėdžių salėje kaip oficialų užklausimą. Tokia Seimo, ypač Socialinių reikalų ir darbo komiteto, pozicija teikia vilčių, kad nuo žodžių, abstrakčių pažadų, įstatymų citavimo pagaliau bus pereita prie darbų. 

Keletas žodžių apie darbus. Gegužės 30 - birželio 13 d. Neįgaliųjų reikalų departamento, Lietuvos neįgaliųjų tarybos nariai (tarp jų buvo ir LASS pirmininkas Sigitas Armonas) susitiko su penkių - Susisiekimo, Sveikatos apsaugos, Vidaus reikalų, Švietimo ir mokslo bei Aplinkos - ministerijų atstovais. Kiekviename susitikime aptartos tam tikros srities neįgaliųjų gyvenimo problemos, ieškota galimybių, kaip jas spręsti. Kol kas tuos bendrus sprendimus rasti sekasi gana nelengvai: paprastai arba kokiai nors problemai išspręsti trūksta pinigų, arba pinigų yra, bet jie naudojami neefektyviai, arba siūloma rengti bendrą priemonių ar jų įgyvendinimo planą. O nenugalima, neįveikiama biurokratinė leksika lyg ta žolė prasikals pro patį tvirčiausią "asfaltą", nes visais laikais, visoms valdžioms bus reikalingos priemonės, jų planai, tų planų rengėjai ir įgyvendintojai. Tačiau šįsyk ne apie biurokratinę leksiką ar ironijos pradžiamokslį! Daugeliui tikrai geroms "priemonėms įgyvendinti" koją dažnai kiša tarpžinybiniai barjerai. Štai renovuojamos mokyklos - keičiami langai, šiltinamos sienos, remontuojamas stogas, bet apie mokyklos pritaikymą neįgaliam vaikui negalvojama arba beveik negalvojama, nes tai jau kažkieno kito, o ne už mokyklų renovaciją atsakingos institucijos veiklos sritis (doras valdininkas pasakytų - prerogatyva!). Neįgaliųjų organizacijų atstovai panašių pavyzdžių išvardyti galėjo ir daugiau. Su vienais jų pokalbiuose dalyvavę ministerijų valdininkai ar net viceministrai sutiko, apie kitus sakė, kad čia ne visai jų kompetencija, - šiaip ar taip, dialogas prasidėjo. 

Susitikimuose neįgaliųjų organizacijos kėlė tiek bendro pobūdžio, tiek kiekvienai negalios grupei aktualias problemas. LASS pirmininko S. Armono pasiteiravome, kokius svarbesnius klausimus kėlė aklieji. Buvo atsakyta: "Susisiekimo ministerijoje aptarėme naujo lietuviško sintezatoriaus kūrimo galimybę. Apie sintezatorių šioje ministerijoje kalbėjome todėl, kad prie jos veikia Informacinės visuomenės plėtros komitetas, kuriam ir pavesta rūpintis informacinių technologijų sklaida, prieinamumu, informacinės atskirties mažinimu. Sveikatos apsaugos ministerijoje sprendėme mūsų žmonėms aktualų oftalmologinės pagalbos klausimą. Švietimo ministerijoje aptarėme ikimokyklinio sutrikusio regėjimo vaikų ugdymo, integruotai besimokančių vaikų dalyvavimo, tiksliau reikėtų sakyti, nedalyvavimo fizinio lavinimo pamokose reikalus. Kiti klausimai, tokie kaip viešosios aplinkos, transporto pritaikymas neįgaliesiems, yra bendresnio pobūdžio, juos kėlėme tiek mes, tiek judėjimo negalią turinčių organizacijų atstovai." 

Tiek diskusija LR Seime, tiek susitikimai ministerijose nėra ar bent neturėtų virsti vienkartine akcija. Kitas konvenciją įgyvendinančių valstybės struktūrų, neįgaliųjų organizacijų atstovų susitikimas, remiantis R. Dagio žodžiais, turėtų vykti ateinančios Seimo sesijos pabaigoje. Jau baigus rengti šį straipsnį, Lietuvos neįgaliųjų forumo interneto svetainėje www.lnf.lt pasirodė informacija, kad šių metų spalio mėnesį dėl Neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo rengiama plataus pobūdžio diskusija. Taigi, nors apie rimtesnius rezultatus kalbėti dar anksti, Lietuvoje prasidėjo tam tikro pobūdžio procesai, kuriems įtaką galime daryti ir mes.