MUMS RAŠO

Justina GAGARINA

NETIKĖTI SVEČIAI IŠ ANGLIJOS

Lietuvos aklųjų bibliotekoje įsikūręs Lietuvos aklųjų istorijos muziejus dažnai sulaukia svečių. Jo ekspozicija domisi mokyklų moksleiviai, universitetų studentai, muziejaus duris nuolat praveria ir mūsų bibliotekos skaitytojai. Vieną gegužės popietę pas mus apsilankė du svečiai iš Didžiosios Britanijos. Į mūsų biblioteką jie pateko neatsitiktinai. Planuodami savo maršrutą turistinei kelionei po Lietuvą ir ieškodami informacijos internete, kur nuvykti ir ką pamatyti mūsų šalyje, apsilankė ir Lietuvos muziejų tinklalapyje, kuriame rado nuorodą į Lietuvos aklųjų muziejaus virtualią parodą (http://www.muziejai.lt/Vilnius/virt_akluju_muziejus.htm). Kelionei po Lietuvą iš viso paskyrę 4 dienas, britai nusprendė aplankyti ir Lietuvos aklųjų bibliotekoje prie Tiflotyros skyriaus įsikūrusį muziejų. Kas paskatino tokį jų pasirinkimą? Juk Vilniuje ir jo apylinkėse daugybė įdomių lankytinų objektų. Svečiai patys darbuojasi dviejuose iš daugybės Londono muziejų - Neil Handley pasirodė esąs Londone įsikūrusio Britų optikos asociacijos muziejaus prie optometrijos koledžo kuratorius, o Kevin Brown yra Londono Aleksandro Flemingo (Alexander Fleming) laboratorijos muziejaus archyvaras ir kuratorius. Bibliotekos darbuotojai svečiams pristatė aklųjų organizuoto judėjimo Lietuvoje istoriją, jų pasiekimus įvairiose srityse. 

K. Brown dirba garsaus britų biologo ir farmakologo Aleksandro Flemingo garbei pavadintame muziejuje. Šis mokslininkas išgarsėjo kaip penicilino išradėjas 1928 m., o 1945 m. jo nuopelnai žmonijos sveikatos apsaugai buvo įvertinti Nobelio premija. Šiame muziejuje galima susipažinti su A. Flemingo asmenybe, medicinos išradimais ir slaugos bei ligonių priežiūros istorija Didžiojoje Britanijoje 1845-1948 m. 

N. Handley trumpai papasakojo apie savo darbo muziejuje specifiką. Britų optikos asociacijos muziejų 1901 m. įkūrė J. H. Sutcliffe. Šiame muziejuje visi eksponatai susiję su regėjimo pojūčiu ir akimis, eksponatų - daugiau nei 16 tūkstančių. Vien pačių įvairiausių akinių kolekciją sudaro apie 2600 vienetų, pradedant senoviniais XVII amžiaus, baigiant XXI amžiaus šiuo metu madingais dirbiniais, o kur dar įvairūs lornetai (sudedamieji akiniai su rankenėle), lupos, monokliai (apvalūs lęšiai vienai akiai, įstatomi į akiduobę), pensnė (akiniai be užausinių kojelių, kurie laikydavosi ant nosies dėl viršunosę sugnybiančios spyruoklės). Muziejus puikuojasi ir žymių asmenybių naudotų prietaisų regėjimui pagerinti kolekcija. Šios įstaigos fonduose taip pat kaupiami dailės kūriniai, kurie vienaip ar kitaip yra susiję su akių, regėjimo tematika. Kaip teigė N. Handley, pasaulyje yra ne vienas optikos muziejus, kuriame galima išvysti įvairių akinių kolekcijas. Britų optikos asociacijos muziejaus unikalumas tas, kad čia galima susipažinti ne tik su žmogaus, turinčio mažesnę ar didesnę regėjimo negalią, naudojamomis priemonėmis, bet ir akių gydytojo specialisto įranga. Tai įranga, leidžianti nustatyti paciento regėjimo problemas ir padedanti jas spręsti: raidžių lentelės, mikroskopai, teleskopai. Muziejaus lankytojams pateikiama apie 160 dirbtinių akies lęšių pavyzdžių, vaizduojančių įvairias akių ligas, traumų pasekmes bei apsigimimus. Taip pat galima susipažinti su dirbtinių akių, t.y. akių protezų, istorija. 

Britai domėjosi Lietuvos aklųjų istorijos muziejaus eksponatais, kai kuriuos fotografavo bei žadėjo papasakoti apie viešnagę savo muziejų lankytojams. Viena įdomesnių nuotraukų, svečių nuomone, ta, kurioje užfiksuotas kelio ženklas (baltame fone pavaizduoti tamsūs akiniai), įspėjantis eismo dalyvius, kad pėsčiųjų perėja vaikšto neregiai.