SPORTAS

Martynas VIDUGIRIS

ŠVILPUKAS AIKŠTELĖJE...

Kiekvienoje sporto šakoje, ypač sportiniuose žaidimuose, yra ir tai, kas nematoma, - tai teisėjai, žmonės, kurių dažniausiai nepastebime arba apie kuriuos kalbame daug mažiau ir rečiau nei apie pergales iškovojusius sportininkus. Teoriškai turbūt įmanoma, nors ir nepraktikuojama, kad bėgikams ar plaukikams startus duotų užprogramuotas įrenginys, kad jų rezultatus fiksuotų "fotofinišai", tačiau vargu, ar įmanoma, kad krepšinio ar futbolo aikštėje teisėjautų kompiuteris ar robotas. 

Apie Lietuvos golbolo rinktinę, jos pasiekimus rašoma nuolat. Be abejo, ji šito nusipelnė, tačiau iki šiol nieko ar beveik nieko nežinome apie golbolo teisėjus, jų darbą. Kalbamės su Lietuvos golbolo teisėjų asociacijos prezidentu Rimantu Venckutoniu. 

- Kas yra golbolo teisėjas, kodėl reikalinga šiuos žmones vienijanti asociacija? 

- Pradėkime "iš toliau" ir nuo formalių dalykų. Pasaulyje aklųjų sportą tvarko Tarptautinė aklųjų sporto asociacija (IBSA). IBSA - tai angliškų žodžių "international blind sport asociation" pirmųjų raidžių santrumpa. IBSA sudaro atskirų sporto šakų pakomitečiai, tarp kurių yra ir golbolo pakomitetis. Jame veikia golbolo teisėjų komitetas. Šiuo metu teisėjų komitetui vadovauja amerikietis Jim Leask. Pasaulyje, apytiksliais duomenimis, yra apie 180 IBSA patvirtintų golbolo teisėjų. Yra trys golbolo teisėjų lygiai: pirmasis, antrasis ir trečiasis. 

Lietuvoje po paskutinio kvalifikacijos kėlimo seminaro, vykusio gegužės pabaigoje, turime dešimt šios sporto šakos teisėjų: du pirmojo, šešis antrojo ir du trečiojo lygio teisėjus. Teisėjai, įgiję trečiojo lygio kvalifikaciją, gali būti pakviesti teisėjauti pasaulio čempionatuose arba parolimpinėse žaidynėse. Antrojo lygio kvalifikacija leidžia teisėjauti žemyno čempionatuose. Turintys pirmąjį lygį teisėjauja nacionaliniuose čempionatuose ir neoficialiuose tarptautiniuose čempionatuose. 

- Kaip ir kodėl atsirado Lietuvos golbolo teisėjų asociacija? 

- Dar dirbdamas Lietuvos aklųjų sporto federacijos generaliniu sekretoriumi pastebėjau, kad reikalingas dėmesys golbolo teisėjams: Lietuvos golbolo teisėjai nespėjo koja kojon eiti su Lietuvos golbolo rinktine, jų aktyvumas buvo mažas, kvalifikacija kilo lėtai. Antra vertus, kaip jau sakiau, jiems nebuvo rodoma dėmesio, nebuvo pačių žmonių motyvacijos tobulėti, siekti aukštesnio lygio. Viskas paprastai apsiribodavo Lietuvos čempionatais ir teisėjavimu juose. Tada kilo idėja įkurti Lietuvos golbolo teisėjų asociaciją, kuri leistų suaktyvinti teisėjų veiklą. Tai pavyko padaryti 2007 m. balandžio mėn. Asociacijos steigėjai buvo 8 golbolo teisėjai. Ketverių metų patirtis parodė, kad šis sprendimas buvo teisingas. Per tą laiką du mūsų asociacijos nariai - Vilma Bačinskaitė iš Kauno ir Vilma Venckutonytė-Vaiciūnienė iš Vilniaus - tapo aukščiausio, trečiojo lygio, teisėjais. V. Venckutonytė-Vaiciūnienė buvo pakviesta teisėjauti Pekino parolimpinėse žaidynėse, o V. Bačinskaitė - praėjusiais metais Anglijoje vykusiame pasaulio čempionate. Mūsų teisėjai kviečiami teisėjauti Europos čempionatuose, labai pagerėjo tarptautinis bendradarbiavimas ir ryšiai su atskiromis golbolą vertinančiomis ir jį žaidžiančiomis valstybėmis. Ketveri metai paeiliui vykstame į tarptautinį tradicinį turnyrą Suomijoje. Suomiai atvyksta teisėjauti pas mus. Pavyzdys - Suomijoje yra 8 trečiojo lygio teisėjai. Šioje šalyje labai populiarus ne tik golbolas, bet ir golbolo teisėjavimas. 

- Ką reiškia tapti golbolo teisėju? Kokiomis savybėmis turi pasižymėti žmogus, norintis teisėjauti šio žaidimo aikštelėje? 

- Tikru golbolo teisėju galima tapti nuo 18 metų. Iki 18 metų galima kaupti patirtį, praktikuotis varžybose padedant tikriesiems teisėjams. Tapti pirmojo lygio teisėju užtenka noro, susidomėjimo žaidimu, na, ir jo taisyklių žinojimo. Pagal IBSA reikalavimus jau kitais metais galima laikyti antrojo lygio egzaminą. Jeigu žmogus gerai išmano golbolo taisykles, turi teisėjavimo praktikos, šito užtenka. Bet šiaip mano patirtis sako: norint tapti geru antrojo lygio teisėju, reikia maždaug trejų metų praktikos. Dar po dvejų metų galima laikyti trečiojo lygio egzaminą. Žmogus, norintis tapti golbolo teisėju, pirmiausia, aišku, turi mėgti patį žaidimą, matyti savo darbo prasmę. Kita ne mažiau svarbi savybė - išeidamas į aikštelę, jis turi būti objektyvus, neatiduoti "prioritetų" jokiai komandai. Be abejo, sporto šakų teisėjais tampa sportiško "sukirpimo" žmonės. Sunku įsivaizduoti teisėją, nemėgstantį tos sporto šakos, kuriai jis teisėjauja. Golbolo teisėjams varžybose mokami dienpinigiai. Pavyksta rasti rėmėjų kelionėms į užsienyje vykstančius turnyrus. Tačiau visa tai - tik malonus priedas, honoraras už darbą. Golbolo teisėjavimas - tikrai ne ta sritis, kur galima užsidirbti. Žmonės, norintys tapti golbolo teisėjais, turėtų kreiptis į Lietuvos golbolo teisėjų asociaciją. Ypač laukiamas jaunimas. Jo niekada nebus per daug, nes paprastai iš dešimties ar dvidešimties norinčių po kelerių metų lieka vos vienas kitas.