JUBILIEJAI

 

VISIEMS PAŽĮSTAMAS BALSAS


Juozas ŠalkauskasŠių metų balandžio 13 dieną šešiasdešimtmetį švenčia žmogus, kurio balsas gerai žinomas kiekvienam neregiui, ir ne tik jam, - tai Juozas Šalkauskas. Juozo balsą girdime kiekvieną rytą klausydamiesi radijo. Girdime ir klausydamiesi garsinių knygų. Juozas Šalkauskas girdimas Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos renginiuose, valstybinio choro "Vilnius" koncertuose. Juozas jubiliejaus proga mielai sutiko atsakyti į keletą žurnalo "Mūsų žodis" klausimų. 

"Mūsų žodis". Nors tai ir nelengva padaryti, tačiau trumpai papasakokite apie save. Koks buvo tas kelias nuo Joniškio iki Vilniaus? Kaip patekote į radiją? 

Juozas Šalkauskas: Viskas prasidėjo nuo mokyklos. Besimokydamas Joniškio 1-ojoje vidurinėje mokykloje (dabar - "Aušros" gimnazija), dalyvaudavau dramos būrelyje, skaitydavau poeziją. Baigęs mokyklą, įstojau į Vilniaus universitetą. Į Lietuvos radiją patekau 1970 metais po diktorių konkurso. 

"M.Ž." Kada, kaip ir kodėl pradėjote garsinti knygas neregiams? Gal prisimenate pirmą įgarsintą knygą? Kiek jų esate įgarsinęs? Kokios knygos patinka? 

J. Š. Pradėjęs dirbti radijuje, sužinojau, kad knygas neregiams garsina ne vienas diktorius. Man taip pat buvo pasiūlyta jas garsinti. Pradėjau skaityti, ir šis užsiėmimas patiko. Atrodo, įtikau ir knygų klausytojams, kadangi tą darbą tęsiu. Darbas radijuje man padėjo ir įrašų studijoje, nes, dirbdamas eteryje, turėjau stengtis taisyklingai kirčiuoti, tarti, logiškai perteikti tekstą, o knygų garsinimas savotiškai padėjo darbui - pradėjau laisviau jaustis prie mikrofono. Deja, pirmosios įgarsintos knygos neprisimenu, neskaičiavau, kiek jų perskaičiau per 40 metų. Gal Aklųjų bibliotekos archyvai yra užfiksavę? Labiausiai man patinka garsinti pažintines, akiratį plečiančias knygas, skaityti poeziją ir naujausius lietuvių autorių kūrinius. 

"M.Ž." Jums nemažai teko bendrauti su visuomenei žinomais, kultūriniame šalies gyvenime aktyviai dalyvavusiais neregiais - dainininke Beatriče Grincevičiūte, muzikantais Stasiu Stasiuliu, Juozapu Kairiu. Kaip likimas suvedė su šiais žmonėmis? Kokie prisiminimai apie juos? 

J. Š. Įvairiuose koncertuose dažnokai tekdavo dirbti ir pranešėju, važinėti į renginius po visą Lietuvą. Nemažai renginių man teko dalyvauti ir su išvardintais šviesaus atminimo menininkais. Juos, turėjusius ne tik talentą, bet ir puikų humoro jausmą, prisimenu dažnai. 

"M.Ž." Jau daugelį metų radijuje, o neseniai ir televizijoje, kas rytą rengiate šalies spaudos apžvalgas. Ar darydamas šį darbą prisimenate neregius - žmones, kurių dauguma laikraščių skaityti patys negali? 

J. Š. Rengdamas spaudos apžvalgas, stengiuosi atrinkti aktualesnius straipsnius, kurie gali būti svarbūs ir įdomūs visiems klausytojams: jų aš neskirstau į reginčiuosius ir neregius. Bet, spaudoje radęs ką nors svarbaus neregiams, atkreipiu į tai dėmesį, paviešinu. 

"M.Ž." Visuomenėje įprasta nuomonė: jei neregys - tai būtinai geras muzikantas ar dainininkas. Na, jei ne muzikantas, tai šiaip ypatingas žmogus, kupinas nepaprastų gebėjimų ir savybių. O ką jūs manote apie regėjimo netekusį žmogų? 

J. Š. Galbūt čia dalelė tiesos. Juk neregintis žmogus, netekęs vienokių galių, tai turi kompensuoti kitokiais būdais. Tada ypač lavėja klausa, aišku, ir muzikinė. B. Grincevičiūtė yra pasakiusi: neregiai tokie pat žmonės kaip ir kiti, tik jie jaučia šiokį tokį nepatogumą. Taip apie juos manau ir aš. 

"M.Ž." Esate apkeliavęs kone visą pasaulį. Gerai žinote Lietuvos neregių gyvenimą. Ar lietuvio neregio įvaizdis labai skiriasi nuo to, kokį susidarėte keliaudamas po kitas šalis? 

J. Š. Labiausiai į neregių gyvenimą dėmesį atkreipiau lankydamasis Japonijoje. Ten ypač rūpinamasi tokiais žmonėmis. Visose centrinėse didžiųjų miestų gatvėse įrengti specialūs takeliai neregiams, daugybė garsinės ir brailio raštu skelbiamos informacijos traukiniuose, parduotuvėse ir kitur. 

"M.Ž." Kelionėse daug fotografuojate. Ar nėra numatyta jūsų planuose paroda "Neregio portretas Juozo Šalkausko fotografijoje"? 

J. Š. Jūsų idėja gana įdomi. Niekada nesakyk "niekada". 

"M.Ž." Esate žinomas ir kaip kolekcionierius. Viena iš kolekcijų - kaklaraiščiai. Ar turite kaklaraiščių tiflologine tematika? Ką dar renkate? 

J. Š. Ne, tiflologine tematika kaklaraiščių neturiu. Sūnui padedu kaupti lietuviško alaus atributiką. 

"M.Ž." Ačiū už pokalbį. Tegul jums niekada neskauda gerklės ir niekada "nestringa" balsas. 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]