MEDICINA
REGĖJIMAS PAGAL BEITSĄ
Garsiausi pasaulio akių gydytojai turi sukūrę savas regėjimo ir jo gerinimo teorijas. Vienos labai populiarios, kitos nerado atgarsio ir pasekėjų. Akių gydytojai siūlė ir siūlo ne tik medicininį akių gydymą - jie ragina regėjimą stiprinti įvairiais pratimais. Vienas iš tokių žmonių - amerikiečių oftalmologas Viljamas Horacijus Beitsas (William Horatio Bates, 1860-1931), 1920 metais išleistos knygos "Puikus regėjimas be akinių" ("Perfect Sight Without Glasses") autorius. Šis akių gydytojas - prieš akinių nešiojimą. Savo teiginiams pagrįsti sugalvojęs savitą, iš pirmo žvilgsnio šokiruojančią teoriją.
V. Beitsas, baigęs medicinos institutą, penkerius metus dirbo akių gydytoju ir nusivylė savo darbo vaisiais. Visų jo pacientų, kuriems išrašė akinius, regėjimas pablogėjo. Antra, į ką atkreipė dėmesį Beitsas, buvo tai, kad kai kurie jo pacientai vasarą išvykdavo į kaimą ir ten sudaužydavo ar pamesdavo akinius. Jiems tekdavo du ar tris mėnesius apsieiti be akinių. Kai sugrįždavo, gydytojas patikrindavo jų regėjimą ir pastebėdavo - kai kuriems žmonėms šis būdavo pagerėjęs.
Beitsas ėmė ieškoti priežasčių. Jis 30 metų tyrė žmogaus akis. Sukonstravo prietaisą retinoskopą, kuriuo iš dviejų metrų atstumo galėjo nustatyti akies parametrus. Gydytojas stebėjo, kaip keičiasi trumparegių, toliaregių, vaikų, sportininkų regėjimas.
Po ilgų tyrinėjimų Beitsas priėjo prie išvados, kad akis dirba kaip paprastas fotoaparatas: akies optiniai parametrai keičiasi ilgėjant arba trumpėjant akies ilgiui. Akies optinius parametrus keičia šeši akį judinantys raumenys. Tai viršutinis išilginis raumuo, kuris pakelia akį į viršų; 2 apatinis išilginis raumuo, kuris akį nuleidžia į apačią; 3 vidinis šoninis išilginis raumuo, kuris akį pasuka į nosies pusę; 4 išorinis šoninis išilginis raumuo, kuris akį pasuka į šalį, ir du labai svarbūs skersiniai raumenys: 5 viršutinis skersinis raumuo, kuris akį apima puslankiu iš viršaus ir 6 apatinis skersinis raumuo, kuris akį apima puslankiu iš apačios. Oftalmologas įsitikinęs, jog gerą regėjimą užtikrina atsipalaidavę visi šeši akį judinantys raumenys. Akis vėl įgyja rutulio formą ir žmogus vėl gerai mato toli.
V. Beitsas rado trumparegystės priežastį. Kai kuriems žmonėms skersiniai raumenys dėl perkrovų tiek įsitempia, kad negali visiškai atsipalaiduoti. Tokių žmonių akies obuolys yra daugiau ar mažiau pailgas ir jie yra trumparegiai.
Kai tiktai trumparegiui ant nosies užkabinami akiniai, šitie įsitempę skersiniai raumenys jau niekad nebeatsipalaiduoja. Atsipalaiduoti jiems neleidžia akiniai, o jeigu jie ims atsipalaiduoti, tai su akiniais žmogus matys blogiau. Dar daugiau: esant didelėms regėjimo perkrovoms, šie skersiniai raumenys gali įsitempti ir įsitempia vis labiau ir labiau - akis vis ilgėja ir reikia vis stipresnių ir stipresnių akinių. Aišku, šis procesas vyksta nevienodu greičiu.Būna, kad regėjimas nuo 1,5 dioptrijos pablogėja iki 24 dioptrijų.
Beitsas siūlo paprastą ir suprantamą metodiką regėjimui atstatyti. Visų pirma kiek galima mažiau nešioti akinius arba laikinai juos pakeisti silpnesniais (R. Kaplanas paskaičiavo, kad akiniai, kurie negadintų regėjimo, turėtų atstatyti ne 100 proc. regėjimo, o tik maždaug 83 proc.). Atliekant pratimus reikia atlaisvinti įtemptus skersinius raumenis ir sustiprinti išilginius.
Akiniai daro dvejopą žalą: visų pirma jie neleidžia dirbti skersiniams raumenims - akiniai dirba už juos. Antra, akiniai akis padaro nejudrias. Žmogus, nenešiojantis akinių, nuolat judina akis. Kai tiktai ima nešioti akinius, žmogus jau daugiau sukioja galvą, o ne akis.
Daugeliui žmonių jau nuo 40-45 metų ima silpti skersiniai akių raumenys, o dar vėliau apie 45-50 metus stipriai įsitempia, apsineša šlakais ir išilginiai raumenys. Tačiau akis vis dar tebėra rutulio formos ir todėl klasikiniai toliaregiai gerai mato toli. Kai toliaregiui pakabina ant nosies pliusinius akinius, būkite tikri - skersiniai raumenys visai nustos dirbę, nes toliaregiui akiniai nereikalingi. Vietoje raumenų dirba akinių lęšiai.
Beitsas toliaregiams siūlo kiek galima ilgiau atsisakyti akinių arba laikinai pakeisti juos silpnesniais ir atliekant specialius pratimus atlaisvinti įtemptus išilginius raumenis, o nusilpusius skersinius - patreniruoti, kad jie taptų stipresni.
Trečias regėjimo sutrikimas - žvairumas. Žvairumas gali būti įgimtas arba atsiranda dėl išgąsčio ar traumos. Išgąsčio metu įsitempia kuris nors išilginis raumuo ir akis ima žiūrėti į šoną. Dažniausiai tradicinė medicina žvairumą gydo operacija. Beitsas - kategoriškai prieš visas akių raumenų operacijas. Jis siūlo paprastais pratimais įtemptą raumenį atlaisvinti, o susilpnėjusį - sustiprinti. Ir šitaip raumenys patys "pastatys" akį į savo vietą! Vaikų žvairumas ištaisomas daug lengviau nei suaugusiųjų. Juk vaikų raumenys dar elastingi.
Pasak Beitso, astigmatizmo priežastis yra neteisingas tų pačių šešių akį judinančių raumenų darbas. Astigmatizmo atveju raumenys taip netaisyklingai suspaudžia akį, kad ji tampa asimetriška. Tokiu atveju vaizdas tampa neryškus, dvejinasi, kartais trejinasi arba vienas vaizdas uždengia kitą.
Kai žmogus pagal Beitso metodą atpalaiduoja visus akių raumenis, akis dėl perteklinio vidinio slėgimo vėl tampa apvali, simetriška ir astigmatizmas dingsta.
1901 metais Beitsas parašė darbą, kuriame parodė, kad visi keturi regėjimo sutrikimai - trumparegystė, toliaregystė, žvairumas ir astigmatizmas - yra susiję su akį judinančiais raumenimis. Kai kurie raumenys per daug įtempti, o kai kurie - per daug atpalaiduoti. Jis taip pat sukūrė pratimų sistemą, kuri padeda raumenis atpalaiduoti arba įtempti. Pagrindą šiems pratimams jis paėmė iš Šiaurės Amerikos indėnų. Beitsas pastebėjo, kad indėnai reguliariai atlieka kažkokius akių pratimus.
Beitso metodikos pagrindą sudaro atsipalaidavimo pratimai.
Mirksėjimas - sveika akis dažnai mirksi. Mirksint akys yra nuolat drėkinamos akių skysčiu. Ašaros ne tik drėkina, bet ir dezinfekuoja akis, apsaugo nuo mikrobų ir dulkių, kurių visada yra ore. Mirksėjimas taip pat suteikia poilsį nuolat dirbančioms tinklainės nervų ląstelėms ir padeda atstatyti jų darbingumą. Mirksint atsipalaiduoja akį judinantys raumenys.
Akių ilsinimas - paprasčiausias būdas leisti akims atsipalaiduoti. Reikia užsimerkti ir pabūti ilgiau ar mažiau užsimerkus įsivaizduojant ką nors malonaus. Kai žmogus mąsto apie malonius dalykus, jis atsipalaiduoja. Tai tarsi greitoji pagalba akims. Ja reikia naudotis kuo dažniau. Akys jums atsidėkos už tas poilsio minutes.
Palmingas - terminas, kilęs iš angliško žodžio, reiškiančio delną. Akys atsipalaiduoja, jei ne tik užsimerksime, bet dar pridengsime jas delnais. Tada į akis visai nepatenka šviesos. Lietuviškai - tai "delninimas". Jį galima daryti nors ištisą dieną, jo niekada nebus per daug. Pradedant daryti palmingą reikia akims padėkoti ir sakyti joms gerus žodžius: akelės mano gerosios, mano akelės ilsisi, kiekvieną dieną mano akys mato vis geriau ir geriau, akių raumenys atsipalaiduoja. Trumparegiai įsivaizduoja, kaip jų skersiniai akių raumenys atsipalaiduoja, o išilginiai įsitempia ir akys darosi apvalios, mato toli be jokių akinių. O toliaregiai įsivaizduoja, kad atsipalaiduoja jų išilginiai akių raumenys, kad leidžiama akims pailgėti, o skersiniai raumenys akį suspaudžia: akis ima panėšėti į agurką ir gerai mato arti be akinių. Palmingo metu Beitsas pataria įsivaizduoti ką nors juoda, labai labai juoda... Norint baigti šią procedūrą, reikia tris kartus stipriau užmerkti ir atpalaiduoti akis. Delnus atitraukti, bet akis dar neskubėti atmerkti. Nosimi parašykite keletą raidžių: A, B, M, S, pirštais švelniai perbraukite per akis ir mirksėdami atsimerkite.
Meškos lingavimai, perkeliant svorį nuo vienos kojos ant kitos. Šis pratimas teigiamai veikia ne tik blogai, bet ir gerai reginčias akis. Šį pratimą Beitsas nukopijavo iš stambių gyvūnų zoologijos sode. Akys mato judėdamos. Sveika akis apžiūrinėdama daiktus visada juda. Nervai, judinantys akių raumenis, periodiškai sudirginami. Akys nesugeba ilgiau nei sekundė koncentruotis ties vienu tašku erdvėje. Jei žmogus stengiasi žiūrėti ilgiau, akys įsitempia, regėjimas blogėja.
Svarbūs ir posūkiai. Šį pratimą Beitsas nusižiūrėjo iš vaikų. Atliekant posūkius, akys turi būti atmerktos. Atliekama po 50-60 posūkių. Vaizdas ir daiktai įvairiu greičiu praplaukia prieš akis. Labai svarbu, kad atlikdami posūkius nesistengtumėte gerai matyti prabėgančius daiktus. Tiktai žiūrėkite, bet nesistenkite matyti.
Posūkiai ypač naudingi tiems, kurių akys nepailsi miegant. Žmogus žiūri ir mato netgi sapnuodamas. Atlikite šį pratimą eidami miegoti ir po miego 100 kartų. Atlikdami šį pratimą neužmirškite, kad treniruojate ne kūną, o regėjimą - akis reikia atpalaiduoti. Posūkius atlikite plastiškai, ritmingai, be įtampos. Kai dirba raumenys, nervai nurimsta. Posūkiai, skirti atsipalaiduoti, gerina regėjimą, pašalina nuovargį ir nemalonius pojūčius.
Pratimus patariama atlikti prieš valgį, nes tada "kraujas yra alkanas". O "alkanas" kraujas turi savybę - išvalyti ląstelių šlakus.
Daugiau informacijos:
http://www.visionsofjoy.org/AboutBates.htm
http://www.see.active.by
Parengė Emilija DERŠKUTĖ
