VIRŠELIS

 

G. CARPONI. LIRIOPĖ RODO NARCIZĄ TEIRESIJUI


G. CARPONI. LIRIOPĖ RODO NARCIZĄ TEIRESIJUI

Italų dailininkas Giulio Carponi (1613-1679) mėgo tapyti religinėmis ir mitinėmis temomis. Kelias drobes dailininkas skyrė aklajam Tėbų pranašautojui Teiresijui, žinojusiam Edipo, Odisėjo ir kitų likimus.  

Dailininko drobėje - trys pagrindinės figūros: Liriopė, Teiresijas ir Narcizas. Narcizo motina Liriopė pagal graikų mitologiją buvo upių nimfa (gr. nymphe - nuotaka, jauna moteris). Dažniausiai nimfos - tai Dzeuso dukterys, gamtos deivės, gyvenančios medžiuose, šaltiniuose. Nimfos, pasak mitų, valdo išmintį, gyvenimo ir mirties paslaptis, išgydo ir net pranašauja ateitį.  

Nors pati turi nemažų galių, Liriopė, matyt, kreipiasi į neregį pranašautoją Teiresiją, kad šis nusakytų jos sūnaus Narcizo ateitį. Dailininkas šį siužetą pateikė daugiafigūrėje kompozicijoje. Prie senovinių rūmų apsisiautęs gelsvu apsiaustu sėdi žilabarzdis pranašautojas. Jo aklumą dailininkas perteikė daugumai neregių būdinga šiek tiek atlošta galva - rodos, neregys stebi dangų. Senolio dešinioji ranka ramiai ilsisi ant kelių, kairiąja jis atsargiai liečia ant stalelio paguldytą nuogą Narcizą. Vaikelis baugščiai žvelgia į neregį ir glaudžiasi prie greta stovinčios mėlyna ilga suknia vilkinčios motinos. Liriopė čia visai neprimena nimfų, kurios paprastai dailininkų buvo vaizduojamos nuogos ar pusnuogės. Jaunoji motina išsiskiria iš kitų šią sceną stebinčių moterų, kaip ir dera pagrindiniam personažui, spalvingesniu apdaru. Iš keturių šią sceną stebinčių vyrų ryškesnės dvi figūros. Tai raudonu apsiaustu vilkintis, prie šono laikantis durklą, dešinėje stovintis apkūnus vyriškis, o kairėje - pusnuogis vidutinio amžiaus, matyt, neįgalus ar labai nuo ilgos kelionės pas pranašą pavargęs vyriškis. Visi jie, smalsiai stebėdami Teiresiją, kantriai laukia, kas bus pasakyta.  

Šis aliejumi ant drobės nutapytas paveikslas yra saugomas vienoje iš privačių kolekcijų. 

 

Vytautas GUDONIS 

* * *
[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]