SUKAKTYS
ĮMONĖS METRAŠTĮ PASKLAIDŽIUS
Lapkričio 3 d. UAB "Liregus" (buvusi LASS Vilniaus įmonė) minėjo savo veiklos septyniasdešimtmetį. Graži ir prasminga sukaktis. Gražiai ir prasmingai dirba pati bendrovė. Jos direktorius Leonas Kirkilovskis yra Lietuvos socialinių įmonių asociacijos pirmininkas, UAB "Liregus" prieš keletą metų vyko išvažiuojamasis LR Seimo darbo ir socialinių reikalų komiteto posėdis. "Liregus" net didžiausiu ekonominiu ir finansiniu sunkmečiu sugebėjo ne tik sėkmingai atsilaikyti prieš gyvenimo iššūkius, bet ir "neišbarstyti" svarbiausio turto - žmonių. Tačiau šįsyk ne apie tai. Nusikelkime bent mintimis, kai kas - prisiminimais, į praeitį, drauge pavartykime iki šiol teberašomą įmonės metraštį.
1940 m. lapkričio 1 d. Vilniuje buvo įsteigta aklųjų įmonė. Tai buvo pirmoji respublikoje aklųjų įmonė, organizavusi kolektyvinę gamybinę veiklą.
1928 metais Vilniuje labdaringos aklųjų globos remiama buvo įsteigta neregiams internato tipo mokykla Antakalnio gatvėje, ten pat įsikūrė aklųjų dirbtuvės. Jose buvo organizuoti pynimo kursai. Pirmieji pynimo gaminiai buvo stalai, krėslai, šviestuvai, suvenyrai.
1934 m. dirbtuvės persikėlė į pastatus tarp Basanavičiaus ir Kalinausko gatvių Vilniuje.
1936 m. mokymo įstaiga buvo perorganizuota į profesinę mokyklą, kurioje buvo mokoma pinti, verpti, taip pat žemės ūkio darbų.
Tų pačių metų rudenį aštuoni savarankiškiausi aklieji amatininkai išsinuomojo butą Konarskio gatvėje Vilniuje, įsigijo ruošinių ir įsteigė vadinamą darbo komuną. Komunai vadovavo prasilavinęs rusų gimnazijoje Kaune Konstantinas Michaleckis, netekęs regėjimo, kai po Pirmojo pasaulinio karo siautė šiltinė. Atkakliai dirbdami šios komunos nariai prasigyveno, garsėjo gerais gaminiais, turėjo daug užsakymų. Sunku patikėti, kad ši aštuoniukė buvo tikroji mūsų įmonės užuomazga.
1940 m. Vilniuje socialinio aprūpinimo organai atgaivino aklųjų veiklą mokykloje ir dirbtuvėse Basanavičiaus - Kalinausko gatvėse. Pynimo dirbtuvėse dirbo regėjimo negalią turintys vilniečiai. Jų branduolys buvo grįžę komunos nariai, o šepečių dirbtuvėse dirbo šio amato išmokę kauniečiai.
1940 m. spalio-lapkričio mėnesiais šios dirbtuvės tapo Vilniaus aklųjų įmone.
1941 metų pradžioje įmonėje dirbo 37 neregiai, iš jų 20 - pynėjų ir 17 šepečių įvėrėjų.
Vokiečių okupacijos metais bombardavimo metu, likus tik dviems dienoms iki Vilniaus išvadavimo, 1944 metų liepos mėnesį pastatai sudegė. Tais pačiais metais, išvadavus Vilnių, rugpjūčio mėnesį neregiai vėl ėmėsi pynimo - jie buvo įsikūrę apleistame garaže su palėpe Universiteto gatvėje, Vilniuje.
1944 m. gruodžio 31 dieną Lietuvos socialinio aprūpinimo liaudies komisaro įsakymu Vilniaus aklųjų įmonė perorganizuojama ir pavadinama Lietuvos aklųjų draugijos Vilniaus mokymo ir gamybos kombinatu.
Pirmuoju direktoriumi 1944 metų lapkričio mėnesį buvo paskirtas Konstantinas Michaleckis, jis vadovavo iki 1951-ųjų birželio 27 dienos.
Užbėgdami į priekį, norėtume pažymėti, kad per įmonės gyvavimo metus įvairiais laikotarpiais jai vadovavo 10 direktorių: Vasilijus Šavniovas, Vytautas Žilėnas, Napaleonas Kuolys, Vladislavas Markevičius, Čiongaras Sinčenko, Antanas Grigutis, Aleksandras Širiajevas, Jonas Simaška.
Šiomis dienomis sukanka 23 metai, kai įmonei vadovauja direktorius Leonas Kirkilovskis.
O dabar vėl grįžkime į praeitį.
1945 metais kombinatas persikelia į erdvesnes patalpas Labdarių gatvėje, Vilniuje. Įmonė gamino pokario vartotojams reikalingus gaminius - ūkinius ir buitinius šepečius, dažymo teptukus, pintus gaminius, ūkines grandines, įvairios paskirties virves.
1953 metais pradėta gaminti čiužinius.
1955 metais rankinėmis staklėmis buvo audžiamas ašutinis audinys švarkams standinti.
1956 metais suorganizuotas galanterijos cechas, jis turėjo tik keturis rankinius presus sagoms iš polistirolo lieti.
1959 metais, susikooperavus su Vilniaus elektros reikmenų gamykla "Avangardas", pradėtos montuoti elektros šakutės ir patronai - iš pradžių galanterijos ceche, vėliau atskirame elektros reikmenų surinkimo ceche.
Pirmieji namudininkai Vilniaus įmonėje dirbo nuo 1951 metų. Ilgą laiką kombinatas turėjo vienintelį sunkvežimį, todėl darbu buvo aprūpinti tik Vilniaus miesto namudininkai.
1960-aisiais, likvidavus "Avangardo" gamyklą, kombinatas pats gamino elektros šakutes, o pynimo darbų buvo atsisakyta - jie buvo perduoti Kauno kombinatui.
1964-ųjų vasarą įvyko naujo modernaus gamybinio pastato Skroblų gatvėje atidarymo iškilmės. Dviejų aukštų administracijos pastatai jungė du triaukščius pastatus - tai buvo gamybinės ir buitinės - kultūrinės paskirties patalpos.
Vėliau 1973 m. buvo pristatytas viduriniojo korpuso trečiasis aukštas. Sparčiai augo kombinato darbuotojų skaičius.
1961 m. buvo apgyvendintas įmonei skirtas pirmasis gyvenamasis namas, o jau 1965 m. įkurtuves šventė bendrabutis Skroblų gatvėje.
1967 metų rudenį Ukmergėje įsteigtas namudinis punktas, vėliau 1976 m. tapęs kombinato filialu. 1989 m. Ukmergės filialas padidėjo iki 230 darbuotojų. Filialui vadovavo iki 1987 m. cecho viršininkas, dabartinis "Liregus" direktorius Leonas Kirkilovskis.
1970 m. kombinate veikė šie cechai: elektros bakelitinių gaminių, plastmasės gaminių, kabelio gaminių, grandinių baras ir šepečių baras.
Nuo 1973 m. grandinių cechas likviduojamas ir imta kooperuotis su Alytaus šaldytuvų gamykla. Pradėti rinkti elektros laidai šaldytuvams "Snaigė". Buvo tobulinami seni gaminiai, pradėta gaminti apvali elektros šakutė, atnaujintas sagų asortimentas.
1976-1977 metais kombinato teritorijoje atsirado nauji sandėliai, o Revonių gatvėje Vilniuje įsikūrė autogaražai, 1980 m. Revonių gatvėje iškilo naujas gamybinis pastatas.
Vilniaus ir Kauno kombinatų pastangomis 1976 m. buvo pastatyta "Zelvos" poilsiavietės pirmoji poilsio namelių eilė, o po metų pirmą kartą 74 Vilniaus kombinato darbuotojai joje poilsiavo.
1981 m. įmonėje dirbo 972 darbuotojai, iš jų - 262 namudininkai, gyvenantys Vilniaus, Alytaus, Ignalinos, Molėtų, Šalčininkų, Pabradės ir Švenčionių rajonuose.
1981-1985 m. pradėta virštinkinės rozetės, šepečių dulkių siurbliams laidų gniūžčių, automobilių saugiklių gamyba.
1983 metais įmonėje dirbo 1233 darbuotojai, iš jų 676 - su regėjimo negalia.
Vis didesnis dėmesys buvo skiriamas buities ir gamybos sąlygoms. 1982 m. Skroblų gyvenamajame rajone buvo nutiesti orientaciniai turėklai, suremontuoti laiptai parduotuvės ir gyvenamųjų namų link, išasfaltuota važiuojamoji gatvės dalis prie kombinato, įrengti garsiniai orientyrai.
1992 m., lyginant su 1991-ais, įmonės gamyba sumažėjo 44 proc. dėl produkcijos realizavimo sunkumų ir dėl komplikuotų atsiskaitymų su buvusiais Tarybų Sąjungos partneriais. Įmonė buvo priversta mažinti darbuotojųų skaičių. 1993 metais įmonėje liko dirbti tik 627 žmonės. 1994 m. padėtis įmonėje tapo ypač sudėtinga: sutrumpinta darbo savaitė, nedirbo Ukmergės cechas, vėliau ir kiti du cechai Skroblų gatvėje, Vilniuje. Vis dažniau direktorių valdybos posėdžiuose svarstomi nutarimai dėl darbuotojų mažinimo. Kad įmonė išliktų ir nebūtų mažinama darbuotojų, 1994 m. buvo nuomojamos įmonės patalpos pirmiesiems nuomininkams Vilniuje ir Ukmergėje.
1996 m. savo veiklą nutraukė plastmasinių gaminių cechas.
2000-aisiais metais įmonėje dirbo 206 žmonės, iš jų - 113 riboto darbingumo.
Naujajame tūkstantmetyje įmonė pradeda atsigauti ir jau 2001-aisiais gamyba padidėjo 39 proc., naujų gaminių pagaminta už 87 tūkst. litų.
2002-aisiais, įmonei tapus uždaraja akcine bendrove "Liregus", suaktyvėjo elektros instaliacijos gaminių naujų serijų gamyba, įsigyta nauja liejimo mašina, atsirado galimybė naudoti Vakarų Europoje naudojamas medžiagas. Nauji įrengimai sudarė galimybę konkuruoti su kitais gamintojais. Surinkimo bare atnaujintos darbo vietos, gamybiniame korpuse pakeisti langai, poilsiavietėje "Zelva" atnaujinti poilsio nameliai, sveikatingumo korpusas.
2003 metais įmonė pradėjo gaminti ir realizuoti elektros instaliacijos gaminių seriją "Alfa" ir "Alfa Liuks", suklasifikavo gaminius pagal serijas, įdiegė naują įpakavimo technologiją. Suaktyvėjo rinkotyra, reklama populiariausiuose leidiniuose, televizijos ekranuose. Tais pačiais metais buvo sukurtas įmonės internetinis puslapis.
2003-2004 metais nebuvo atleistas nė vienas dirbantysis su regėjimo negalia. 2004 metais didinamas gaminių asortimentas, įsigyti laidų apdirbimo pusautomatis, kupolinis pakavimo ir etikečių spausdinimo įrenginiai. Iš esmės suremontuotas gamybinio pastato antrojo aukšto koridorius, cechų vidinės patalpos. Padidėjo pagamintos produkcijos pardavimas.
2006 metais gautas tarptautinis VDE sertifikatas. Atsirado daugiau galimybių savo produkciją realizuoti Europos šalyse. Įmonė aktyviai pristatė savo pagamintą produkciją ne tik Lietuvos, bet ir Europos šalių rinkai - Latvijai, Estijai, Suomijai, Vokietijai ir kt.
UAB "Liregus" gyvuoja jau 70 metų. Per tą laiką išmokta įveikti sunkumus, priprasta prie netikėtumų. Belieka palinkėti, kad kiekviena darbo diena įmonėje jos žmonėms suteiktų prasmingo gyvenimo džiaugsmą.
"M.Ž." informacija
