Žiema. Pasaulis pirmapradis, baltas ir trapus. 

Vėl speigo kaligrafija tokia tikra. 

Kažkas priėjo, atvertė švarius lapus. 

Rašyk, nors viskas mainosi aplink kaip chimera. 

Rašyk ir nesikrimsk. Žinok, kad kiekviena diena - 

Tik sniego rašmenys, kuriuos pavasaris atūžęs ištirpdys. 

Saldi balta apgaulė tęsiasi. Ir patikėki ja. Tai dovana, 

Tai šerkšno žiežirbom pažyranti žiemos širdis. 

"Mūsų žodžio" redakcija 

Kartais reikia mokėti susirinkti į saujas ir nieko nevertus - ar kaip tik pačius vertingiausius? - žiemos brangakmenius. Būtent iš jų - svajonės, kūryba, gyvenimas. Tikros likimo dovanos - šalia. Nenusigręžkime nuo jų. Išmokę vertinti tai, ko moko gamta, mokėsime vertinti ir kartais šaltuku padvelkiantį gyvenimą, neužmiršdami, kad sniego rašmenis visada ištirpdo atūžęs pavasaris. 

LASS centro taryba