RENGINIAI
Kazys KUNEIKA
STOVYKLA ŠVENTOJOJE
Ne per seniausiai buvau tikrai smagioje stovykloje. Įspūdžių netrūko.
Išaušo puikus vasaros rytas. Ir nuostabus, nes visada džiaugiuosi galėdamas ištrūkti iš namų. Kai pasitaiko tokia proga, negąsdina ir lengvas lietutis, atvirkščiai - netgi džiugina.
Važiavau į Šventają, į stovyklą. Aišku, su lengvu jauduliuku - mat nežinai, kas tavęs laukia, su kokiais žmonėmis susitiksi.
Prie Klaipėdos ir Telšių regionų aklųjų centro visi sugužėjome į autobusiuką, kuris patraukė Šventosios link. Stovyklauti vyko aktyvus Klaipėdos jaunimas, turintis problemų su regėjimu. Nė vieno nepažinojau - pats esu rietaviškis. Be galo džiaugiausi suteikta galimybe paatostogauti - labai norėjau susipažinti, pabendrauti su tokiais kaip aš. Kita vertus, iš kitų gali ir daug ko pasimokyti. Be to, nėra ko jaudintis, kai, ruošdamas arbatą, palieji vandenį ar išpili cukrų, - visi vienodi, viską supranta.
"Spindulio" poilsiavietėje išsidaliję kambarius ir įsikūrę, susirinkome prie stalo susipažinti. Tą dieną mus aplankė LR Seimo narė Agnė Bilotaitė. Kadangi stovykla vadinosi "Žvilgsnis į ateitį", diskutavome, kaip jaunimui galėtų padėti Seimas, kokia parama būtų tikslinga. Agnė visus paskatino siekti mokslo, supažindino su Seimo darbu. Ji paliko mums nuoširdaus ir labai malonaus žmogaus įspūdį. O vakarą praleidome draugiškai kepdami dešreles ir smagiai plepėdami.
Vykome į Palangą. Aplankėme poilsio namų "Baltija" reabilitacijos centrą, kur mus pasitiko ir maloniai viską aprodė šios įstaigos darbuotoja Daina Vitkauskienė. Aplankę Botanikos sodą, Palangos tiltą, pavaikštinėję po patį kurortą vėl grįžome į "Spindulį".
Trečiąją, tai yra išbandymų dieną, turėjo būti žygis paplūdimiu į Latviją, bet iš ryto smarkiai lijo ir griaudėjo, tad manėme - žygis bus atidėtas. Laimei, staiga ėmė giedrėti, taigi visi gerai nusiteikę patraukėme į žygį. Nebuvo jis iš lengvųjų, nes nėra paprasta klampoti smėliu, bristi vandeniu, o kai nekaip matai, užduotis dar pasunkėja. Na, bet mes, kaip ir dera tikriems žemaičiams, savo tikslą pasiekėme. Draugiškai susėdę - vieni Lietuvoje, kiti Latvijoje valgėme, kaip juokavome, "tarptautinius" pietus. Dar kiek pažingsniavę į Latviją apsisukome ir grįžome namo. Nuovargis nualino, bet didelį džiaugsmą teikė pasiektas tikslas. Man šis žygis paliko didžiausią įspūdį.
Sėdėdami prie paskutinės vakarienės stalo visi buvome tarsi vienos šeimos nariai. Mūsų kalbos netilo visą naktį. Vis rodėsi, kad dar liko tiek daug nepasakyta...
Be jokios abejonės, tokios stovyklos labai reikalingos, nes jaunimas labai nori bendrauti, leisti laiką kartu. Noriu nuoširdžiai padėkoti šios stovyklos organizatorei Jelenai Urbonienei ir "Spindulio" poilsiavietės vadovams už malonų priėmimą. Juk, jei pasaulyje nebūtų gerų žmonių, ar būtų žinoma, kas yra gėris? Visų stovyklautojų vardu dėkoju geriems žmonėms už rūpestį ir širdies šilumą.
