IŠ KELIONIŲ SUGRĮŽUS
Viktorija PAIMBREKYTĖ
ATOSTOGOS VOKIETIJOJE
Jau vienuoliktą kartą organizuojama Tarptautinė aklųjų ir silpnaregių jaunimo stovykla Vokietijoje susilaukia vis didesnio dėmesio. Šiais metais joje dalyvavo ir viena Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos narė. Apie šią stovyklą informacija buvo paskelbta LASS interneto svetainėje. Norintys turėjo susimokėti 200 eurų dalyvio mokestį ir būti ne vyresni nei 25 metų.
Stovykla organizuojama kas dveji metai, šiemet ji truko 14 dienų. Tokias stovyklas organizuoja įvairūs šiaurinės Vokietijos "Lions" klubai. Šiais metais stovykloje dalyvavo 19 dalyvių iš 11 Europos valstybių. Dalyvius globojo 6 "Lions" klubo nariai. Išsamiau norėčiau papasakoti, ką veikėme šioje stovykloje.
Liepos 31 diena - atvykimas. Tą dieną skirtingu metu suvažiavo visi dalyviai. Aš buvau pirmoji, kurią pasitiko Hamburgo oro uoste. Reikėjo truputėlį luktelti, kol atvyks du vaikinukai iš Estijos ir mergina iš Prancūzijos. Mus visus keturis nuvežė į svečių namus, kurie yra įsikūrę vos 3 km iki Baltijos jūros, Klinbergo miestelyje. Su nekantrumu laukėme naujai atvykstančių dalyvių. Buvo smalsu sužinoti, iš kokių jie valstybių, kuo užsiima.
Pirma diena prabėgo labai greitai. Po oficialios vakarienės visi atsipalaidavome, dalijomės kelionės įspūdžiais ir stengėmės pažinti vienas kitą. Įdomu buvo tai, kad stovyklos programa nebuvo išsamiai atskleista, ir tik vakare sužinodavome, ką veiksime rytoj.
Vienas iš pirmų užsiėmimų - laipiojimas. Tarp medžių - kliūtys. Gal ši veikla nebūtų buvusi tokia įspūdinga, jei ne liūtis ir griaustinis. Visi buvome šlaput šlaputėliai, tačiau nuotaika dėl to visai nesugedo. Visas dvi savaites keliavome, aplankėme daug nuostabių vietų.
Labiausiai visiems patiko vairuoti automobilį. Kartu su instruktoriumi galėjome pajusti malonumą valdyti mašiną. Man vis norėjosi važiuoti greičiau ir greičiau. Aplankėme prieskonių muziejų, kavos bei marcipanų įmones. Iš arčiau susipažinome su Hamburgo uosto darbu. Plaukiojome laivu, tačiau staiga užėjusi liūtis truputį privertė sunerimti - nesu pratusi prie smarkaus siūbavimo, tai nesuteikia saugumo jausmo.
Teko ir valtį irkluoti, ir važinėtis riedučiais, ir jodinėti arkliais. Tačiau prieš tai patiems reikėjo pabalnoti arklį, iššukuoti, uždėti apsaugas nuo musių. Pasirodo, tai nelengvas darbas. Buvo smagu važiuoti karietoje, ją važnyčioti. Praleidę visą dieną arklių fermoje, jutome - pasisėmėme energijos ir stiprybės.
Nors nesu didelė futbolo mėgėja, tačiau apsilankymas Hamburgo futbolo stadione paliko didelį įspūdį. Turėjome galimybę iš arčiau apžiūrėti futbolo trofėjus, pasėdėti labai patogiose futbolininkų kėdėse, o jos, pasirodo, netgi šildomos.
Neįmanoma nepaminėti linksmybių naktiniame klube. Muzika visą vakarą vertė šokti, linksmintis. Niekas nenorėjo vykti namo - šėlome iki paryčių. Klubas buvo įsikūręs pačiame Hamburgo centre, kur visa gatvė - vien tik barai, restoranai, klubai. Pasak vietinių, ši gatvė niekada nemiega, visada pilna žmonių.
Paskutinis buvimo stovykloje akordas buvo tikrai įspūdingas. Kėlėmės labai anksti ryte, nes laukė beveik trys valandos kelio. Vykome prie Šiaurės jūros. Mums buvo pasakyta, kad vaikščiosime po dumblą. Buvo gana šalta, tačiau visus savo daiktus, taip pat ir batus, reikėjo palikti automobilyje. Mus pasitikę vietinio "Lions" klubo nariai perspėjo, kad vaikščiodami po dumblą būtume atsargūs, vengtume staigių judesių. Vieta, kurioje vaikščiojome, buvo įspūdinga: čia du kartus per parą vanduo užlieja pakrantę - maždaug iki dviejų metrų gylio. Ragavome žolės, augančios sūriame vandenyje, ir paties Šiaurės jūros vandens, tačiau jis kur kas sūresnis nei Baltijos. Šiek tiek sušalę, bet linksmi grįžome namo. Mūsų nuostabios atostogos baigėsi. Artėjo laikas grįžti namo, tačiau nė vienas šito nenorėjome.
Dvi stovykloje praleistos savaitės buvo labai intensyvios, patirta daug nuostabių akimirkų. Visi labai susidraugavome, kai leisdavome vakarus sėdėdami lauke ar prie pianino, kai kalbėdavomės ir stengdavomės mėgautis kiekviena akimirka. Dauguma dalyvių buvo neregiai, bet tai netrukdė atostogauti ir puikiai leisti laiką, visur dalyvauti. Visi likome patenkinti, o kai reikėjo vykti namo, teko nubraukti netgi ašarą. Ši stovykla - puiki galimybė pamatyti iš arčiau, kaip gyvena žmonės kitose valstybėse. Manau, kiekvienas, dalyvavęs šioje stovykloje, patyrė akimirkų, kurios įsimins ilgam.
