IŠ MŪSŲ KALENDORIAUS

Juozas VALENTUKEVIČIUS

APIE "ELDIJĄ" IR JOS ĮKŪRĖJĄ


Šiame straipsnyje prisiminsime buvusį aktyvų mūsų organizacijos narį klaipėdietį Juozą Marcinkų. Nors jis mus paliko tik prieš šešerius metus, bet jau dabar apie jo gyvenimą ir veiklą sklinda įvairūs pasakojimai ir net legendos. Išties tai buvo išskirtinė asmenybė. Šį žmogų galima lyginti su plačiašakiu ąžuolu - J. Marcinkaus veikla buvo labai įvairi. Tiesa, gyvenimo audros tą ąžuolą gana stipriai genėjo. Trylikametis berniukas Antrojo pasaulinio karo metais susižeidė sprogmenimis, neteko dešinės rankos ir regėjimo. Sugijus žaizdoms siekė mokslo žinių, ieškojo vietos po saule. Aiškiai suprasdamas savo situaciją, greitai subrendo, užsigrūdino ir sutvirtėjo kaip tas ąžuolas. Dvasinė tvirtybė ir noras gyvenime būti aktyviu žmogumi netrukus atskleidė talentų gausą. Dar Kauno aklųjų mokykloje pradėjęs dainuoti ir draugauti su literatūra, nesiskyrė su šiomis mūzomis visą gyvenimą. J. Marcinkus buvo ir sumanus gamybos vadovas: 1959-1982 m. dirbo LAD Klaipėdos įmonės (dabar UAB "Regseda") direktoriumi, plėtė šalia įmonės esantį gyvenamųjų namų kvartalą, rūpinosi neregių buitiniais ir kultūriniais reikalais. Šio žmogaus indėlį iki šiol teigiamai vertina daugelis klaipėdiečių. Išėjęs iš įmonės vadovo pareigų, Marcinkus aktyviai darbavosi kultūros, švietimo ir leidybos baruose - prasidėjo lyg ir kitas aktyvaus gyvenimo etapas. 

Kadangi rugsėjo 28 d. sukanka 20 metų, kai J. Marcinkus Klaipėdoje 1990 metais įsteigė privačią leidyklą "Eldija", tad apie tai šiek tiek plačiau. Pasaulyje yra žinomi tik keli atvejai, kai neregiai turėjo leidyklas ir vertėsi knygų leidyba reginčiųjų raštu, o Lietuvoje tai pirmasis ir kol kas vienintelis leidėjas neregys. Nors "Eldijos" steigėjas jau buvo brandaus amžiaus (jam buvo per šešiasdešimt metų), tačiau leidybinė veikla klostėsi sėkmingai. Pradėjus domėtis šios leidyklos atsiradimu aiškėja, kad jai įsteigti buvo ruoštasi iš anksto. Pats J. Marcinkus jau buvo išleidęs kelias savo kūrybos knygas, teko bendrauti su leidėjais ir spaustuvininkais. Užsimezgė glaudus bendradarbiavimas su Vakarų Lietuvos plunksnos broliais. Klaipėdos krašto rašytojams kilo mintis susiburti į bendraminčių klubą. 1989 m. sausio 19 d. įsteigiama Žemaitijos rašytojų bendrija, jos pirmininku tampa J. Marcinkus. Diskutuojant gimė mintis apie savą leidybos centrą, o kadangi Juozas buvo žmogus, nebijantis gyvenimo iššūkių, tai ir atsirado naujoji "Eldija". 

Šiai leidyklai vadovavo pats steigėjas. "Eldija" pasiryžo daugiausia dėmesio skirti jaunų autorių knygoms. Neatsitiktinai pirmoji knyga, kurią išleido naujoji leidykla, buvo Juodkrantėje gyvenančios poetės Onos Dovidavičiūtės eilėraščių rinkinys "Laiškai į jūrą". "Eldija" išleido pirmąsias Elenos Skaudvilaitės, Alfonso Navicko ir kitų jaunųjų literatų kūrybos knygas. Minint leidyklos dešimtmetį, viename interviu Juozas Marcinkus džiaugiasi, kad autoriai, jo leidykloje išleidę savo pirmąsias knygas, - šiandien jau Rašytojų sąjungos nariai, toliau sėkmingai triūsiantys literatūrinio darbo baruose.  

"Eldija" leido ir populiarino knygas, kurias parašė žmonės su įvairia negalia. Ypač J. Marcinkus norėjo išleisti savo likimo sesių ir brolių literatų kūrybą. Juozas skatino kurti, ieškojo rėmėjų, rūpinosi, kad autoriams leidyba nekainuotų arba kaštai būtų minimalūs. 1992 m. išleido neregių literatų kūrybos poezijos antologiją "Prisimenu dar karklų kvapą" (sudarytojas - V. V. Toločka). Tai pirmoji neregių literatų grožinės kūrybos knyga, skirta didesnei visuomenei. "Eldija" išleido neregių V. Areimos, J. Kairio, S. Krasinsko, E. Pociaus, S. Plepio, V. V. Toločkos, P. Zabičio ir kitų literatų knygas. Leidyklos savininkas išleido daug ir savo kūrybos knygų. J. Marcinkus juokaudavo: "Išleisiu dvidešimt vieną knygą ir užteks." Taip ir įvyko - 2003 m. dienos šviesą išvydo jo paskutinė knyga "Adomo sūnus". 

Jauniausia "Eldijos" autorė buvo moksleivė S. Černiauskaitė, kuri, eidama vienuoliktus metus, išleido savo pirmąją knygelę "Mano pasakėlės", o šiuo metu ji - jau žinoma teatrologė. Vyriausias autorius, sulaukęs beveik šimto metų, buvęs tremtinys S. Biržiška išleido dvi knygas: "Gyvenimo pagairėse" ir "Raudonas patefonas".  

J. Marcinkus leidyklai vadovavo iki gyvenimo pabaigos - 2004 m. gegužės mėnesio. Per keturiolika veiklos metų derlius nemažas - išleista daugiau kaip 150 knygų. Įstaigos veikla ir suburto kolektyvo darbu Juozas buvo patenkintas. Su savo leidyklos leidiniais Marcinkus dalyvavo įvairiose knygų mugėse Lietuvoje, keturiose - tarptautinėse. 

Gaila, kad po leidėjo mirties jo kilnaus darbo niekas neperėmė ir leidykla buvo uždaryta. Tiesa, šių eilučių autoriui leidėjas buvo užsiminęs, kad norėtų leidyklą perduoti vienai iš organizacijų, besirūpinančių aklųjų ir silpnaregių reikalais. Deja, taip neįvyko. Apie neregio įsteigtą leidyklą "Eldija" turime žinoti ir ją prisiminti, nes tai - mūsų bendruomenės ir šalies kultūros dalis. Tai puikus pavyzdys, kad ir neregiai sėkmingai gali kurti ir darbuotis literatūros ir leidybos baruose. 

 

MINĖTINOS SUKAKTYS 

Rugsėjo 1 d. sukanka 40 metų, kai Vilniuje buvo įkurtas (1970) profesionalus Lietuvos aklųjų draugijos kamerinis choras, šiuo metu - valstybinis choras "Vilnius". 

Rugsėjo 1 d. sukanka 100 metų, kai gimė (1910 - 2006) Petronėlė Mosunovienė (Kurmytė), pedagogė, ilgametė Kauno aklųjų mokyklos medicinos sesuo. 

Rugsėjo 3 d. sukanka 75 metai, kai gimė (1935) Vaclovas Areima, poetas, prozininkas, išleidęs 14 savo knygų. 

Rugsėjo 16 d. sukanka 110 metų, kai gimė (1900 - 1962) Pranas Daunys, Lietuvos aklųjų organizuotos veiklos pradininkas, rašytojas, muzikantas. 

Rugsėjo 17 d. sukanka 80 metų, kai gimė (1930) Vytautas Vitartas, aktyvus LASS narys, 44 metus dirbęs LASS Panevėžio įmonėje. 

Rugsėjo 20 d. sukanka 80 metų, kai gimė (1930) Stanislava Petkevičienė (Zelavičiūtė), LASS veikėja, ilgametė LASS Vilniaus įmonės darbininkė, 1974 - 1994 m. buvo Lietuvos aklųjų draugijos centro valdybos prezidiumo narė.  

Rugsėjo 22 d. sukanka 80 metų, kai gimė (1930) Jonas Simaška, LASS veikėjas, gamybininkas, ilgametis LASS įmonių veikusių Vilniuje vadovas. 

Rugsėjo 26 d. sukanka 70 metų, kai gimė (1940) Regina Valentina Jurjonienė (Vaicekauskaitė), kultūros darbuotoja, bibliotekininkė, LASS sistemoje dirbo nuo 1965 metų. 

Rugsėjo 27 d. - Lietuvos socialinių darbuotojų diena (minima nuo 2004 m.). 

* * *
[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]