MUMS RAŠO

Gluosnė NORKUTĖ

"AKINIAI", PATINKANTYS KIEKVIENAM


Šiame straipsnyje pasakosiu tikrai ne apie akinius, o apie taip pasivadinusį linksmą ir žaismingą Lietuvos aklųjų ir silpnaregių centro (LASUC) teatro kolektyvą! 

Scenoje svarbiausia ne išvaizda, matymas ar mintinai išmoktas tekstas, kaip mano daugelis, o susikaupimas ir sutelktas dėmesys. Į sceną jokiu būdu negalima lipti su batais - tai vieta, kurioje kuriame meną - vaidiname. Šių ir kitų svarbių scenos taisyklių jau antrus metus LASUC auklėtinius moko dramos būrelio vadovė Lina Puodžiūnienė. 

Kiekvienais metais teatro studija "Akiniai" mokosi naujų teatrinių gudrybių, kuria puikius spektaklius, dalyvauja įvairiuose festivaliuose bei šventėse. Kiekviena iš trijų grupių, suskirstytų pagal amžių, ir šiais metais parengė po netradicinį ir labai įsimintiną spektakliuką. Visi jie rado savo vietą žiūrovų širdyse. 

Ko gero, įspūdingiausi metai buvo mažųjų grupei - jie L. Puodžiūnienės draminę kompoziciją "Aš esu aš" pristatė centre apsilankiusiai Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei. Ne juokas buvo tinkamai pasirodyti vienai iš svarbiausių šalies asmenybių, nors Prezidentė mokiniams paliko nuoširdžiai bendraujančios ir geraširdės moters įspūdį, o vaidinimas svečius irgi pakerėjo savo įtaigumu. 

Neįprastu visų metų darbu gali pasigirti vidurinioji grupė. Ji šiais metais kūrė kartu su Baltupių bendruomenės centro teatro studija "Veidrodukas". Šis toleranciją skatinantis projektas dėl puikių rezultatų gali būti tęsiamas ir ateityje, o pagal Rolando Dahlo knygą "Matilda" pastatytas spektaklis "Kartu" sulaukė gausių aplodismentų ne vienoje salėje. Šį spektaklį primins užsimezgę nauji ryšiai tarp skirtingų mokyklų auklėtinių: kuo daugiau draugų - tuo smagiau! 

Įsimintiniausi prabėgę metai vyriausiųjų mokinių grupei. Jiems iš paprastų moksleivių reikėjo persikūnyti į gerus, sėkmingai karjerą darančius advokatus, netašytas ir įžūlias "baikeres", išmanančius savo darbą gydytojus, kruopščias, firmai atsidavusias sekretores bei koketiškas gražuoles. Pagal Jono Avyžiaus apsakymą "Kiaulių sala" sukurtas vyriausiųjų mokinių grupės spektaklis "kiauLITAS" stebino savo netradiciniais teatriniais sprendimais, tokiais kaip šešėlių teatro elementų derinimas su "gyvu" vaidinimu, praeityje vyktančio veiksmo ir dabarties jungtis. Spektaklyje aktorius "kamavęs" niežulys po pasirodymo privertė sunerimti ir žiūrovus... Neatsietina nuo apmąstymų, apninkančių sąžinės skrupulų buvo pagrindinė spektaklio idėja: kiekvienas mūsų poelgis palieka gražų arba bjaurų pėdsaką gyvenime ir visa tai vienaip ar kitaip sugrąžinama mums patiems. 

Visi jaunieji aktoriai įnirtingai ruošėsi gegužės mėnesį Elfų teatre vykusiam Vilniaus miesto teatro festivaliui "Vaidenis". Čia jie buvo puikiai įvertinti ir pakviesti dalyvauti kitais metais. Buvo labai įdomu pajusti tą tikrą teatro užkulisių atmosferą, žengti į sceną, kurioje nuolat vaidina tikri profesionalūs aktoriai, pajusti bendrą įvairių mokyklų jaunųjų aktorių šurmulį ir jaudulį. Įdomu buvo stebėti kiek egzaltuotą mokinių bendravimą po spektaklių: dar neišblėsęs scenos jaudulys, pats sau irgi atrodai truputį reikšmingesnis, šaunesnis, nes tik ką tave - daktarą ar kurį kitą personažą - stebėjo susižavėjusių žiūrovų akys, tau plojo, tave nuoširdžiai sveikino.  

Sezono uždarymo šventė įvyko Vilniaus Vilkpėdės bendruomenės socialinių paslaugų centro didžiojoje salėje, kur visos trys amžiaus grupės paskutinį kartą parodė savo spektaklius. Ačiū centro direktoriui Algimantui Arbočiui, susidomėjusiam mūsų studija ir pakvietusiam pasirodyti didesnei auditorijai. Beje, kelios moksleivės šioje scenoje pasirodė jau ne pirmą kartą. Jos mielai prisiminė pernai vykusį šokių kolektyvų festivalį "Graži mūsų šeimynėlė", kuriame dalyvauti buvo pakviesta LASUC šokių studija. 

Tai tik mažytė teatro studijos "Akiniai" gyvenimo atkarpėlė - apie ją dabar žinome ne tik mes, šios studijos jaunieji aktoriai, bet ir jūs, mieli skaitytojai. Tikimės, kad ir kitais metais mūsų laukia neką mažesni nuotykiai ir dar kruopštesnis darbas - jo vaisius galėsite išvysti ir jūs. 

Dabar prieš akis - vasara. Savo draminius įgūdžius galėsime tobulinti ir tokiu metu - sakyti tetoms, koks "skaaa-nus" jų daržovių troškinys, įtikinėti tėvus, kad mums visai nešalta, kad jau vėl galime bėgti maudytis. 

* * *
[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]