RENGINIAI

Joana JAUTAKIENĖ

AKLŲJŲ MALDOS DIENA

2010 metų aklųjų Maldos diena buvo surengta Teneniuose. Teneniai pasirinkti neatsitiktinai. Šis Žemaitijos miestelis Šilalės rajone visiems yra žinomas kaip talentingo neregio kompozitoriaus Juozapo Kairio, išėjusio amžinybėn 2008 metų rudenį, gimtinė. Norėjome prisiminti ir pagerbti šį didį žmogų.  

Birželio 4 d. į Tenenius atvyko per 440 asmenų - aklųjų ir silpnaregių, jų bičiulių bei Valstybinio choro "Vilnius" vokalistų.  

Teneniuose buvome sutikti šiltai kaip niekur kitur. Miestelis surengė prasmingą šventę ne tik mums, bet ir savo gyventojams. Visas miestelis ir aplinkiniai kaimai gyveno šventės laukimu ir pasitiko mus kaip laukiamus svečius. Čia mes pamatėme, kaip aktyvūs visuomenės nariai savo nuoširdžiu darbu ir noru padėti kitiems gali suburti vietos gyventojus į vieną darnią bendruomenę. Tenenių bažnyčios klebonas kunigas Mykolas Petrauskas, seniūnijos darbuotojai bei mokyklos pedagogai ir yra tos ypatingos, visus traukiančios asmenybės, apie kurias sukasi visas miestelio gyvenimas. Šie žmonės yra mylimi, turi autoritetą.  

Suvažiavusių ir į nelabai didelę Šv. Barboros bažnyčią sugužėjusių maldininkų jau laukė apie šimtas vietinių gyventojų, o bažnyčios prieangyje veikė Lietuvos aklųjų bibliotekos paruošta nuotraukų paroda apie kompozitorių J. Kairį. 

Šv. Mišias aukojo du kunigai - specialiai ta proga pakviestas Telšių vyskupijos generalvikaras prelatas teologijos daktaras Juozas Šiurys ir, aišku, Tenenių parapijos klebonas kunigas M. Petrauskas. Tiesa, mums labai trūko mūsų mylimo monsinjoro Juozapo Antanavičiaus, kuris šiais metais Maldos dienoje nedalyvavo. Prelato J. Šiurio pasakytas pamokslas suvirpino visų tikinčiųjų širdis. Prelatas prisipažino, kad nedažnai tenka sakyti pamokslus tokiai neįprastai auditorijai, kai klausytojai viską mato ne akimis - girdi atvira širdimi. Ir mato daug giliau ir jautriau nei regintieji. Per šv. Mišias giedojo Kauno aklųjų ir silpnaregių centro moterų ansamblis "Credo", vadovaujamas nuostabaus balso neregės solistės Onutės Matusevičiūtės, o Tenenių parapijos klebonas nepamiršo pagalvoti ir apie galimybę tikintiesiems atlikti išpažintį. Išpažinčių klausyti buvo pakviestas dar vienas dvasininkas - Šilalės Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčios kunigas Kęstutis Motiejaitis. 

Po mišių prof. Povilo Gylio vadovaujamas choras "Vilnius" čia pat, bažnyčioje, surengė koncertą. Profesionaliai atlikti M. K.Čiurlionio, J. Kairio, J. Naujalio ir kitų autorių sakraliniai kūriniai bei garsių kompozitorių keli "Ave Maria" variantai sužavėjo visus. Tokio aukšto meistriškumo koncerto Teneniai seniai negirdėjo. 

Po koncerto įvyko susitikimas su Tenenių bendruomene ir Šilalės savivaldybės atstovais. Susitikimo pradžioje Tenenių moksleivių ansamblis (ansamblio vadovai - mokytojai V. Girskienė ir A. Šimkus) sugiedojo Tenenių himną (žodžiai ir muzika V. Girskienės). Mes buvome tiesiog nustebinti - juk ne kiekvienas net rajoninis miestas turi savo himną, o čia - tik seniūnijos centras! Iki šiol skamba ausyse himno žodžiai: "Ant gimtojo Tenenio kranto giružė žaliuoja seniai, kiekvieno širdelė supranta - mieliausi juk mums Teneniai."  

Mokytoja V. Girskienė papasakojo apie Tenenius ir Šv.Barboros bažnyčią. Istorijos tyrinėtojai teigia, kad senuosiuose kariuomenės sąrašuose Tenenių dvaras minimas jau 1528 metais. Apie dvarą kūrėsi gyvenvietė - būsimasis Tenenių miestelis. Tenenių miestelio vardas pirmą kartą paminėtas 1585 metais. Senasis dvaro parkas išlikęs iki mūsų dienų, jame auga du kamienais suaugę ir vienas su kitu susipynę medžiai - uosis ir skroblas. 

Tenenių dvaras priklausė įvairioms garsioms Lietuvos didikų giminėms - Stankevičiams, Vaitkevičiams, Bilevičiams. 1782 m. Adomas Bilevičius vietoje buvusios koplyčios pastatė naują bažnyčią, skyrė bažnyčiai žemės ir lėšų jai išlaikyti, buvo įkurta atskira Tenenių parapija. Miestelis pamažu augo. Tarpukario nepriklausomoje Lietuvoje Teneniuose buvo užregistruotos 48 sodybos ir 191 gyventojas. Sovietmečiu Teneniai buvo kolūkio centras, šiuo metu Teneniai yra seniūnijos centras, miestelis turi 387 gyventojus. 

Tenenių Šv. Barboros bažnyčia medinė, kryžiaus formos, turi liaudies architektūros ir baroko elementų. Šventoriuje stovi dviejų pakopų medinė varpinė su dviem varpais, klebono pastangomis atnaujinta čekų kankinio Šv. Jono Nepomuko koplytėlė, kita - Lurdo koplytėlė. Buvęs šventoriuje senas medinis namas klebono pastangomis paverstas jaukiais parapijos namais, juose sudarytos sąlygos vaikų katechezei, yra šarvojimo salė, patalpos jaunimo religinėms popietėms.  

Susitikime kalbėjo Šilalės vicemerė V. Macienė, Šilalės V. Statkevičiaus muziejaus direktorė S. Būdvytienė, LASS centro tarybos pirmininkas S. Armonas. Šiltai buvo sutikta kompozitoriaus J. Kairio sesuo Alma Auškalnienė, kuri pasidalijo vaikystės atsiminimais apie mylimą brolį. Teneniai - J. Kairio gimtinė, šioje bažnyčioje Juozukas buvo pakrikštytas, čia pirmą kartą susipažino su vargonais, iš čia mamos buvo nuvežtas į Kauno aklųjų mokyklą. Dabar Teneniuose viena gatvė pavadinta Juozapo Kairio vardu. Katalikiškojo P. Daunio fondo viceprezidentas J. Valentukevičius papasakojo, kaip fondo prezidentui mons. J. Antanavičiui kilo idėja organizuoti kasmetines aklųjų Maldos dienas ir kaip monsinjoro pastangomis Maldos diena tapo laukiama kasmetine švente. J. Valentukevičius padovanojo teneniškiams dėžę knygų - P. Daunio "Raštų", maldaknygių silpnaregiams, J. Kairio kūrinių chorams, solistams ir ansambliams bei pakvietė visus atvykti į 18 -ąją aklųjų Maldos dieną, kuri bus rengiama neregės dainininkės Beatričės Grincevičiūtės tėviškėje Ilguvoje, Šakių rajone, - 2011 metais bus minimas B. Grincevičiūtės gimimo 100-metis.  

Renginį vedė Tenenių viceseniūnė D. Žitkevičiūtė, kuri gražiai pristatė auditorijai visus kalbėtojus. Visiems labai patiko Tenenių seniūnės L. Petravičienės pasakojimas, kaip teneniškiai ruošėsi sutikti savo svečius. Visi sutarė, kad svečius reikia sutikti deramai. Kas spaudė sūrius, kas mušė žemaitišką sviestą, kas užraugė išskirtinio skonio naminę duoną, kas kepė pyragus... O pyragų buvo daugybė. Vos atvykus, šventoriuje pamatėm daug stalų, užtiestų baltutėlėmis staltiesėmis, ant stalų buvo kraunami pyragai su obuoliais, aguonomis, medumi, razinomis, kvepėjo šviežia duona, sūriais, buvo pilstomas gaivinantis gėrimas. O už šventoriaus mūrinės tvoros nuo pat ryto jau buvo kūrenama kareiviška lauko virtuvė ir verdama kareiviška košė. Ir nors valgytojų buvo labai daug (su vietiniais gal kokie 600 asmenų), pyragų ir skanios košės užteko visiems.  

Po pietų net 6 vietiniai gidai Maldos dienos dalyvius palydėjo į ekskursiją po rajono įžymybes. Vilniečius lydėjo Šilalės muziejaus direktorė S. Būdvytienė. Išgirdome gražių pasakojimų apie iškiliuosius Šilalės krašto žmones, apie knygnešius, apie Šilalės apylinkių gamtos paminklus. Kai atvykome į kunigo Petro Linkevičiaus 1989-2006 metais kurtą Kaltinėnų dvasingumo parką, pajutome ten tvyrančią nenusakomą aurą. Taip ir norėjosi prisėsti ir tyloje pamedituoti, žvelgiant į aukštą baltą įspūdingų formų kryžių. O kai įkopėme į aukščiausią Žemaitijoje Medvėgalio kalną, apdainuotą mūsų Maironio, kai pamatėme apylinkių grožį, besiklausydami gidų pasakojimų, pasijutome tarsi tų senų kovų už Tėvynės laisvę dalyviai. Netrukus po laukus plačiai išsiliejo maldininkų traukiamos lietuvių liaudies dainos. Paskui autobusai pasuko kiekvienas savo namų kryptimi. Kai vilniečiai atvažiavo į Kaltinėnus, prie miestelio kapinių jau stovėjo kauniečių autobusas: jie skubėjo aplankyti garsiojo žemaičio Dionizo Poškos kapo. Beje, D. Poškos baubliai šiuo metu yra restauruojami, lankyti laikinai draudžiama. 

Grįžome sužavėti nuoširdaus priėmimo ir žmonių bendravimo grožio. Išties, tai buvo ne tik Maldos diena, tai buvo didelė gerumo pamoka mums visiems.  

Dėkui teneniškiams! 

[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]