TIFLOTYRA

Dr. Valentinas Vytautas TOLOČKA

VILNIAUS AKLŲJŲ MOKYKLA

(Pabaiga) 

Praėjus trims savaitėms po Vilniaus grąžinimo Lietuvai, Vidaus reikalų ministerijos spaudos ir draugijų skyrius 1939 m. gruodžio 20 d. raštu pranešė Lietuvos akliesiems globoti draugijai (toliau - LAGD) Kaune ir Vilniaus apskrities viršininkui: "Ponas vidaus reikalų ministras š. m. gruodžio mėn. 19 d. leido veikti Lietuvos akliesiems globoti draugijos Vilniaus skyriui. Skyrius draugijų registran įrašytas gruodžio 20 d." Pasirašė skyriaus vedėjas D. Stankūnas ir referentas J. Kompaitis.  

LAGD valdybos pirmininkė Stasė Šakenienė 1940 m. balandžio 24 d. rašė Vilniaus apskrities viršininkui, "kad LAGD greitu laiku numato įsteigti Vilniuje savo skyrių, kuris galėtų perimti buv. "Kuratorijos neregiams globoti" kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą ir jį globoti. Ligi skyrius bus įsteigtas, draugijos valdyba prašo tamstą, ponas viršininke, paskirti P. Rimdžių aukščiau paminėto turto tvarkytoju."  

Iš LAGD Vilniaus skyriaus steigiamojo posėdžio, įvykusio 1940 m. gegužės 21 d., protokolo: "Posėdžio darbų tvarka: 1. Susirinkimo atidarymas; 2. Prezidiumo rinkimai; 3. Draugijos pirmininkės dr. Šakenienės pranešimas; 4. Dr. Marcinkaus pranešimas - kovos su aklumu klausimu; 5. Dr. Nemeikšos pranešimas - Lietuvos aklųjų mokykla; 6. Skyriaus valdybos ir revizijos komisijos rinkimai; 7. Sumanymai; 8. Vilniaus aklųjų mokyklos apžiūrėjimas. 

Į LAGD Vilniaus skyriaus valdybą vienbalsiai išrinkti: Kazakevičius, Blažienė, Mačiūnaitė, Tulytė, Kevličova; į revizijos komisiją išrinkti: Bartoška, Horodničienė (oftalmologė), Zdzichauskaitė. Po Vilniaus aklųjų mokyklos apžiūrėjimo susirinkimas pasibaigė. Susirinkimą vedė dr. J. Marcinkus, sekretoriavo Tulytė." 

LAGD Vilniaus skyrius veikė tik 25 dienas. Jo veikla nutrūko prasidėjus sovietinei okupacijai 1940 m. birželio 15 d. Tolesni LAGD ir Vilniaus mokyklos įvykiai klostėsi nuo birželio vidurio iki rugsėjo vidurio. Lietuvos TSR vidaus reikalų ministras 1940 m. liepos 25 d. LAGD valdybą (ir Vilniaus skyriaus valdybą) paleido, jos einamiesiems reikalams, finansams tvarkyti bei formuoti naują draugiją pavedė Juozui Radavičiui. Rugpjūčio 1 d. aklųjų institute buvo surašytas perdavimo-priėmimo aktas. Tų pačių metų rugsėjo 16 d. LAGD buvo likviduota. Savaime suprantama, aklųjų institutas perėjo valstybės žinion.  

Žvilgtelėkime į inspektoriaus Vl. Vileišio 1940 m. rugpjūčio 1 d. raštą, rašytą Švietimo ministerijos pradžios mokslo departamentui. Jame sakoma: "Vilniuje nuo 1928 metų veikia akliesiems vaikams skirta pradžios mokykla. Savo programa ji apima bendrojo lavinimo dalykus; be to, ji teikia ir specialinio lavinimo. Atgavus Vilnių, mokykloje rasti 2 mokytojai ir 14 vaikų. Šiuo metu mokykloje dirba viena mokytoja (antras mokytojas iškeltas į kitą mokyklą) ir mokosi 12 vaikų. Toji mokytoja turi kvalifikacijas, reikalingas dirbti aklųjų mokykloje. 

Dėl mažo mokinių skaičiaus atskiros aklųjų mokyklos laikymas Vilniuje yra materiališkai nuostolingas, nes jai laikyti apytikriu skaičiavimu per metus išleidžia Švietimo ministerija 3000 Lt ir Vilniaus miesto savivaldybė 6000 Lt, taigi iš viso apie 9000 Lt. Tuo būdu vieno aklojo mokinio mokymas atsieina apie 750 Lt metams. Turėdama visa tai galvoje, inspekcija jau anksčiau darė pastangų šią mokyklą likviduoti, o mokinius perkelti į aklųjų institutą Kaune. Kad vilniškės aklųjų mokyklos mokiniai, kurie kalba tik lenkiškai, galėtų sėkmingai įsijungti į naują aplinką, manyta kartu su mokiniais į Kauną nukelti ir pačią tos mokyklos vedėją mokytoją H. Filanovičienę. Tokiu tikslu mokytoja H. Filanovičienė aplankė aklųjų institutą Kaune ir vietoje susipažino su darbo sąlygomis. Čia pridėtame memoriale mokytoja H. Filanovičienė pareiškia nuomonę, kad vilniškė aklųjų mokykla turi būti palikta. Mano nuomone, ši mokykla Vilniuje nepaliktina, bet jungtina su Kauno aklųjų institutu ne vien finansiniais sumetimais, bet ir grynai pedagoginiais. Kauno aklųjų institutas, turėdamas geresnes sąlygas, be jokio abejojimo duoda akliesiems aukštesnį specialinį išsilavinimą negu dabartinė vilniškė aklųjų mokykla, kuri neturi visais atžvilgiais tinkamų darbo sąlygų." Inspektoriaus teiginiai tikrai gerai argumentuoti! 

Tuometinis Kauno aklųjų instituto vedėjas Jonas Mikėnas savo 1940 m. rugpjūčio 16 d. rašte pradžios mokyklų departamentui remia Vl. Vileišio nuomonę: "Kadangi Vilniaus bendrojo lavinimo mokykloje yra tik 13 mokinių visuose penkiuose skyriuose ir jų bendrabučio patalpas Lietuvos akliesiems globoti draugijos tvarkytojas, kuris ir Vilniaus akluosius medžiaginiai aprūpina, yra nutaręs panaudoti suaugusių aklųjų dirbtuvėms, prašau Vilniaus aklųjų mokyklą su jos turimais etatais prijungti prie Kauno aklųjų instituto." Departamento direktoriaus rugsėjo 3 d. atsakymas LAGD tvarkytojui į jo raštą buvo teigiamas: "Švietimo ministerija sutinka, kad Vilniaus aklųjų mokyklos mokiniai būtų perkelti į Kauno aklųjų institutą, o Vilniaus aklųjų mokyklos patalpos būtų panaudotos suaugusių aklųjų dirbtuvėms."  

LAGD tvarkytojas D. Radavičius rugsėjo 7 d. rašė Vilniaus aklųjų mokyklos vedėjai H. Filanovičienei: "Prašau nedaryti kliūčių mano įgaliotam atstovui mokytojai Elenai Eskytei perkelti mokinius su jų inventoriumi iš Vilniaus aklųjų mokyklos į Kauno aklųjų institutą. Taip pat prašau leisti jai paimti mokyklos turto knygas ir surašyti esamą mokyklos turtą."  

Rugsėjo 12 d. į Kauną tada ir buvo atvežta 14 vilniečių mokinių, inventorius, mokymo priemonės, 330 tomų biblioteka. Vėliau į institutą atvyko dar 3 mokinės.  

Gabus muzikai vilnietis Rafaelis Fridas 1941 m. pradžioje tęsti mokslo iš Kauno aklųjų instituto išvyko į Leningradą, ten, baigęs aukštąjį mokslą, tapo muzikologu.  

Prasidėjus karui 1941 m. rudenį į aklųjų institutą negrįžo 7 vilniečiai mokiniai. Mokytis liko tik mergaitės. Kauno aklųjų mokyklos direktorė E. Eskytė, 1941 m. sausio 27 d., atsakydama į specialinių mokyklų valdybos raštą pranešė, kad "atvažiavus Vilniaus aklųjų mokyklos mokiniams, Kauno aklųjų mokyklos mokiniai buvo įspėti elgtis su svečiais draugiškai, jiems padėti išmokti lietuvių kalbos. Be to, jiems buvo specialios lietuvių kalbos pamokos, kurias vedė lenkų kalbą mokanti Beatričė Grincevičiūtė." Apie Kalėdas vilniečiai, išskyrus du nemokytinus, jau gerai kalbėjo lietuviškai, sėkmingai tęsė mokslą. Po karo mergaitės įsidarbino Lietuvos aklųjų draugijos įmonėse, aktyviai įsijungė į draugijos kultūrinį gyvenimą. Štai Marija Kisliukaitė, turėdama gražų balsą, mokėsi solinio dainavimo, Ona Žukaitė puikiai vaidino, priklausė dramos būreliui, Janina Šurcickaitė-Šilanskienė, baigusi Vilniaus pedagoginį institutą, dirbo Kauno aklųjų internatinėje mokykloje istorijos mokytoja, buvo Suaugusių aklųjų vidurinės mokyklos direktorė, su pranešimais dalyvaudavo respublikos ir sąjunginiuose tiflologiniuose skaitymuose. Prabėgę metai išsivedė amžinybėn visas buvusias vilnietes, paskutinė Blinstrubiškių senelių namuose mirė Marija Risnikaitė 2009 m. rugpjūčio mėn. Neturime žinių apie tuos vilniečius, kurie po karo persikėlė į Lenkiją.  

Kokia Vilniaus aklųjų mokyklos reikšmė Lietuvos aklųjų švietimo istorijoje? Kauno aklųjų institutas ir Vilniaus aklųjų mokykla buvo įsteigti tais pačiais 1928 metais. Vilniaus aklųjų globos draugija buvo savarankiška organizacija, t. y. nepriklausė nuo Varšuvos. Į Vilniaus aklųjų mokyklą buvo priimami Vilniaus vaivadijos aklieji vaikai ir jaunuoliai. Be bendrojo lavinimo, čia aklieji buvo mokomi profesijos, čia kūrėsi aklųjų gamybinės dirbtuvės, turėjo parduotuvę savo gaminiams pardavinėti. Gabūs neregiai, baigę šią mokyklą, stojo mokytis į reginčiųjų mokyklas. Pavyzdžiui, Napoleonas Mitraševskis baigė gimnaziją, po karo - universitetą magistro laipsniu, dirbo pedagoginį darbą, tapo žinomu lenkų rašytoju. Z. Perminas baigė Vilniaus konservatoriją, lankė smuiko klasę, O. Žukaitė baigė auklėtojų seminariją, dirbo aklųjų mokykloje ikimokyklinio amžiaus grupės auklėtoja. Jonas Markevičius baigė vargonininkų kursus, po karo apie dešimt metų vadovavo Vilniaus aklųjų įmonės meno saviveiklai, buvo choro vadovas. 1939-40 mokslo metais Lietuva turėjo dvi aklųjų mokyklas. Buvę jų auklėtiniai dirbo aklųjų įmonėse.  

[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]