SEMINARAI, KONFERENCIJOS

Ingrida GABRIALAVIČIŪTĖ
Dalia TAURIENĖ

JAU TREČIOJI


Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centre š.m. kovo 30 - 31 d. vyko trečioji Europos aklųjų ir silpnaregių psichologijos konferencija, į kurią iš 18 Europos šalių susirinko 66 specialistai, dirbantys su aklaisiais ir silpnaregiais. Konferencija yra viena Europos psichologų, dirbančių su aklaisiais ir silpnaregiais, tinklo veiklos sričių. Šis tinklas yra viena ICEVI organizacijos profesinių grupių (ICEVI - Tarptautinė žmonių su regėjimo negalia švietimo taryba). Pirmoji tokia konferencija vyko 2006 spalį Kopenhagoje, Danijoje (52 dalyviai), antroji - 2008 kovą Huizene, Olandijoje (71 dalyvis iš 17 Europos šalių). Pirmosios konferencijos iniciatorius ir organizatorius - danų psichologas Peter Rodney yra pasakęs: "Aklųjų ir silpnaregių psichologas - labai vienišas specialistas." Susitikimai konferencijose tampa reta galimybe pasidalinti profesine patirtimi, tobulinti savo įgūdžius, užmegzti naujų kontaktų, susirasti partnerių kitose šalyse.  

Į Vilniaus konferenciją buvo kviečiami ir joje dalyvavo psichologai ir kiti specialistai, tai yra praktikai ir mokslininkai, dirbantys su regos sutrikimų turinčiais asmenimis. Tai žmonės, dirbantys įvertinimo, konsultavimo, ugdymo bei reabilitacijos srityse, besidomintys aklųjų ir silpnaregių psichologiniais raidos ypatumais. Dalyviai iš anksto siūlė savo įvairios tematikos pranešimus. Konferencijoje jie iškėlė naujų idėjų, pateikė tyrimų rezultatus, aptarė įvertinimo būdus, skaitė paskaitas ar tiesiog uždavė klausimų padiskutuoti. Konferencijoje vyravo neformali, draugiška atmosfera. Idėjų ir įkvėpimo pasisemti atvyko net kurčiųjų psichologai iš Vilniaus ir Kauno. Dalyvavo kolegės iš Kauno apskrities aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro ir Klaipėdos regos ugdymo centro.  

Konferencijos darbas vyko 6 grupių sesijose, buvo perskaityti 28 pranešimai. Pranešimuose kalbėta apie visus amžiaus tarpsnius: ankstyvąją intervenciją, mokyklinį amžių, suaugusiuosius, vyresnio amžiaus žmones. Dalyviai dirba su įvairaus amžiaus aklaisiais ir silpnaregiais klientais, jų šeimomis, dirba įvairiose srityse: bendrojo, specialaus bei profesinio ugdymo įstaigose, reabilitacijos bei medicinos įstaigose, mokslo centruose (universitetuose). Pranešimų ir diskusijų tematika taip pat labai įvairi: kompleksiniai sutrikimai, žievinis regėjimo sutrikimas, neuropsichologija, įvertinimas, intervencijos programos. Klausantis pranešimų ir kalbantis su kolegomis paaiškėjo, kad kitos šalys ypatingą dėmesį skiria vyresnio amžiaus žmonėms su regėjimo sutrikimais bei vaikams su kompleksine negalia. Pastaraisiais metais taip pat labai daug dėmesio skiriama siekiant padėti asmenims, kurie turi sutrikimą, apie kurį Lietuvoje net neužsimenama, - žievinį regėjimo sutrikimą. Tokių asmenų regėjimo aštrumas gali būti geresnis nei laikomų silpnaregiais, bet dėl smegenų procesų ypatybių jie mato labai blogai ir turėtų sulaukti specialistų pagalbos. 

Darbo grupėse buvo pateikiami tyrimų rezultatai, nauji įvertinimo instrumentai - ankstyvojo aklųjų autizmo požymių nustatymo, neregių lietimo įgūdžių vertinimo. Vokietijos specialistai visus supažindino su naujomis regos lavinimo programomis. Vyko atskirų atvejų analizė. Paaiškėjo: nepakanka kalbėti vien apie testus, pagalbines priemones, programas, būtina kalbėti apie konkretų žmogų, kuriam tai skiriama. Darbo grupėse diskutuojant nuolat vienaip ar kitaip būdavo kalbama apie psichologo vaidmenį ir vietą, ypač dabar vykstant įvairiems pasikeitimams (stiprėjant inkliuzijai, atsirandant naujoms neįgaliųjų klasifikacijos sistemoms, kintant požiūriui į reabilitaciją). Lietuviams pavydą kelia kitų šalių psichologų specializacija - jie gali dirbti tik su tam tikra amžiaus grupe arba gilintis tik į įvertinimo subtilybes, dar kiti užsiima tik konsultavimu. Tai užtikrina kokybišką pagalbą. Kitų šalių specialistai stebėjosi, kaip Lietuvoje vienas psichologas gali dirbti su visų amžiaus grupių ir įvairių negalių žmonėmis. Dalyviai daug klausinėjo apie Lietuvą, apie darbo būdus mūsų šalyje. Jiems svarbi buvo žinia, kad "moderni" psichologija Lietuvoje skaičiuoja tik dvidešimtus metus. 

Mūsų centrui konferencijos organizavimas buvo didelis iššūkis, bet kartu ir galimybė suburti po savo stogu tiek daug skirtingų specialistų iš įvairių šalių. Tik liūdna, kad neatsirado nė vieno Lietuvos specialisto, kuris būtų galėjęs perskaityti pagrindinį plenarinį pranešimą. Gaila, kad kiti Lietuvos psichologai nebuvo aktyvūs ir praleido galimybę pasidalinti patirtimi. O konferencijoje dalyviai turėjo retą progą sužinoti, kas naujo Europos aklųjų ir silpnaregių psichologijoje, kokie yra darbo su aklaisiais ir silpnaregiais bendrumai bei skirtumai. Šie psichologų susitikimai vyksta kas dvejus metus, kito laukiame 2012 m. Tiesa, kur jis įvyks, dar nėra nuspręsta, vyksta derybos su kolegomis. 

* * *
[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]