MINTYS

Pranas ŽIOGAS

AR LINKSMI BALANDŽIO PIRMOSIOS POKŠTAI?

Linksmas, nuolat juokaujantis ir besišypsantis žmogus šiais sunkumų, liūdnų, piktų veidų, likimą ir gyvenimą keikiančių liežuvių laikais tikriausiai sukelia nepasitikėjimą ir įtarimą. O jei tai asmuo, turintis sunkią negalią?  

Balandžio pirmoji kasmet primena: juokas - dalykas rimtas. Vieniems humoras yra privalomas kiekvieną dieną kaip valgis ar miegas, kiti jo visai nesupranta ir laiko pajuokavimus beprasmiais. Nesijuokiančių žmonių man nuoširdžiai gaila. Man pačiam humoras padėjo įveikti mintis apie negalią, grįžti į visavertį gyvenimą, tarp aklųjų ir silpnaregių sutikti daug linksmuolių, mokančių iš paprastos situacijos išspausti juoką iki ašarų. Tikiuosi nesuklysiu teigdamas, kad keliaujantiems po tamsos ir prieblandos pasaulį su humoru viskas sekasi geriau ir lengviau. O juk tokie žmonės net ir iš savo nesėkmių sugeba ne tik pasijuokti, bet ir kitus gerokai pralinksminti. Neregys ar labai silpnai matantis negali pasijuokti iš įvairių linksmų vaizdinių situacijų, kurias regintieji kasdien mato savo televizoriaus ekranuose, kino teatre, teatro scenoje ar tiesiog gatvėje. Pagrindinė informacija, sukelianti šypseną, linksmumą ir juoką, gaunama žodžiais. Klausydamiesi humoristo pasakojimo mes galime tik įsivaizduoti, kokias grimasas, rankų ar kūno judesius atlieka artistas, bandydamas sukelti stipresnį poveikį žiūrovams. Aklasis, klausydamasis tik žodžių, privalo visa tai įsivaizduoti ir pabandyti atspėti, ką artistas daro. Turintis lakią vaizduotę gali dažnai įsivaizduoti daug juokingesnius veiksmus, nei artistai iš tikrųjų atlieka.  

Grįžkime prie balandžio pirmosios. Paklauskite savęs, kada paskutinį kartą sugalvojote kokį pokštą, kuris pakėlė nuotaiką ne tik jums, bet ir tiems, kuriuos bandėte apgauti. Juk tą dieną niekas neturėtų pykti už sąmojingą melą. Vaikystėje kelis kartus teko bėgti prie lango pažiūrėti neva degančio namo, saldainių lietaus ar kieme striksinčių egzotiškų kraštų gyvūnų. Visais laikais populiariausias pajuokavimas dėl išsitepimo. Jei esi neregys ir negali pasižiūrėti į veidrodį ir dar pamiršai sekti kalendorių, gali tekti plauti tą nelemtą nosį gal net kelis kartus per dieną. Kiekvienais metais vis atsiranda išsiblaškėlių, kurie ateina į laikraščių nurodytą vietą žadėtų nemokamai "dalinamų" gėrybių. Vienas mano pažįstamas, sugrįžęs iš neva naujos parduotuvės, kurioje perkančiam bent vieną prekę bus nemokamai atliktas viso kūno masažas, guodėsi: 

- Balandžio pirmąją - ir tą apgavo!  

Gaila, kai žmonėms yra meluojama 365 dienas per metus, 24 valandas per parą. Veikėjų kalbos, politikų pažadai, reklamos, komunalinių paslaugų tiekėjų pasiteisinimai ir paaiškinimai - ištisi melagysčių serialai. Tai gal balandžio pirmoji neteko prasmės? Gal neverta juokauti ir pokštauti? Verta! Ir kuo sunkiau gyventi, tuo dažniau reikėtų juoktis, kad atstatytume dvasinę pusiausvyrą, kad nesugraužtų rūpesčiai, nenukamuotų negeros mintys, kad nors ir trumpam praskaidrintume nuotaiką. Smagu, kad kai kuriuose rajonuose aklieji ir silpnaregiai turi savo humoro grupes, ruošia šmaikščius vaidinimus. Tik ne patys vaidinimai svarbiausia. Daugiausia prigaminama vitaminų, labiausiai ilginamas gyvenimas repeticijose, kai atsitinka nenumatytų situacijų, supainiojami žodžiai ar įvyksta tokių juokingų dalykų, kurių nei žodžiais nupasakosi, nei pakartosi. Jei yra mėgstančių humorą, raginčiau visuose organizacijos padaliniuose burtis į linksmuolių klubus ar būrelius ir įtraukti abejojančius, ar iš juoko galima išvirti kokią košę. Juokas yra puiki terapija, tik gaila, kad Lietuvoje prajuokinti žmogų yra kur kas sunkiau nei sugraudinti ar pravirkdyti. Jei įsigilintume į kiekvieną pajuokavimą, suprastume: jis turi mokomąją prasmę. Kartais tą patį anekdotą keli žmonės supranta visai skirtingai. Nuoširdžiausi yra vaikų rimti pasakymai, iš kurių suaugusieji juokiasi, nors, atslūgus juoko bangai, reikėtų dar ir susimąstyti. Pateiksiu vieną pavyzdį iš dviejų vaikų pokalbio: 

- Ar žinai, kas yra megztukas? 

- Žinau. Tai toks drabužis, kurį reikia apsirengti, kai mamai pasidaro šalta. 

Linkiu draugauti su juoku ne tik balandžio pirmąją, bet visada ir visur. Ne veltui sakoma, kad didžiausios kvailystės yra daromos rimtais veidais, o juokaujant sukurta daug pasaulį puošiančio grožio ir gėrio. 

[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]