PORTRETAS

Irena VOLODKIENĖ

"VILTIES PAUKŠTĖ"


Vaida Butautaitė scenojeKovo 27 d. į Šiaulių kultūros centro aklųjų ir silpnaregių skyrių atskrido ir nutūpė abiturientės Šiaulių konservatorijos auklėtinės Vaidos Butautaitės "Vilties paukštė". Dieną prieš koncertą pakalbinome Vaidą ir paprašėme papasakoti apie save.  

Vaida gimė ir augo Telšių rajone Luokės miestelyje. Muzika pradėjo domėtis nuo penkerių metų, kai jos pirmoji mokytoja tiflopedagogė Daina Vitkauskienė kartu su mama nuvedė mergaitę į Luokės meno mokyklą. Pirmąją klasę lankė Luokės vidurinėje mokykloje, o po metų mama išvežė į Kauno aklųjų ir silpnaregių ugdymo centrą. Vaida prisimena: "Iš pradžių buvo labai sunku: ilgėdavausi artimųjų, sėdėdavau auklėtojoms ant kelių ir verkdavau. Ir dabar pagalvoju, iš kur jos turėdavo tiek kantrybės mane guosti. Po truputį apsipratau, mokslai sekėsi normaliai, visi mane mylėjo. Kaune dainavau muzikos būrelyje ir grojau kanklėmis, įstojau į Kauno 1-ąją vaikų muzikos mokyklą į etnomuzikos specialybę". Vaidutę vis tiek labai traukė namo. Besimokydama aštuntoje klasėje, mokslo metų viduryje, vėl grįžo į Luokę, čia baigė dešimt klasių.  

Šiais metais Vaida jau baigia Šiaulių konservatorijos dainavimo specialybę, džiaugiasi čia, Šiauliuose, jos kelyje į muziką sutiktais pedagogais. "Jų dėka išmokau džiaugtis gyvenimu, tikėti savimi, daryti tai, ką privalau daryti, kad turėčiau tai, ką norėčiau turėti, išmokau negailėti savęs," - atvirai kalba mergina. Brailio rašto knygų skaitymas - vienas iš Vaidos laisvalaikio užsiėmimų. Jos mėgstamiausios knygos: Dorotos Terakowskos "Lėliukė", Antuano de Sent Egziuperi "Mažasis princas". Ji mėgsta nueiti į Šiaulių katedrą ir paprasčiausiai ten ramiai pabūti, pasvajoti. Viena iš Vaidos svajonių - įstoti į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, surengti solinį koncertą ne tik Šiauliuose, bet ir savo gimtinėje - Luokėje. Vaida sako: "Muzika gydo, muzika daugumą žmonių priverčia jaustis laimingais, mane pačią iš tiesų irgi gydo. Jeigu Dievas atimtų klausą ir grąžintų regėjimą, nesijausčiau laiminga. Manau, kad spalvos ir šviesa, kurią visi jūs matote, niekada neatstos muzikos grožio. Žinau, kad jeigu iš manęs atimtų muziką, nebūtų prasmės daryti nieko. Ir nesvarbu, kad, norint pačiai muzikuoti, reikia ir dar reikės išlieti daug prakaito, kad keliaučiau mažais žingsneliais į tikslą, kurio siekiu." "Mano gyvenimo credo, - sako Vaida, - matyti galima tik širdimi, tai, kas svarbiausia, - nematoma akimis. Svarbiausia stebuklą įžvelgti paprastuose dalykuose." Paklausta, koks turėtų būti jos vaikinas, mergina nesutrinka ir atsako: "Pirmiausia jis turėtų būti protingas, apsiskaitęs, nuoširdus". 

Vaida - respublikinio neįgaliųjų muzikos atlikėjų ugdymo programos "Perliukai" konkurso laureatė, konkurso-festivalio "Muzika be sienų" Druskininkuose trečiosios vietos laimėtoja. Ji sėkmingai atstovavo Lietuvai Sankt Peterburge II tarptautiniame vaikų kūrybos festivalyje "Žingsnis suartėti", kuriame dalyvavo daugiau kaip 400 dalyvių iš viso pasaulio.  

Koncertas Šiaulių kultūros centro aklųjų ir silpnaregių skyriuje - tai pirmasis Vaidos Butautaitės solinis vakaras. Tą šeštadienio popietę Vaida pristatė mieliausią ir jos širdžiai brangiausią repertuarą, kuriame skambėjo šalies ir užsienio kompozitorių kūriniai. Tarsi gaivaus ir šviežio pavasario gūsis, nuplaunantis kasdieninio gyvenimo dulkes ir suteikiantis nepakartojamų dvasinės atgaivos akimirkų, liejosi Vaidos atliekamos dainos. Iš pačios sostinės Vaidos pasveikinti atvyko jos gera draugė Vilmantė Lokcikaitė. Politikos mokslus kremtanti mergina laisvalaikiu iš rankų nepaleidžia teptuko. Vilmantei nesvetima ir muzika. Ji atliko Frederiko Šopeno "Etiudą". Vilmantė ir Vaida kartu atliko Algirdo Klovos dainą "Maža mergelė", žodžiai - Sigito Gedos. Susirinkusieji galėjo išgirsti ir keletą kūrinių kanklėmis, kuriuos Vaida atliko su savo mokytoja Regina Maroziene. Koncerte dalyvavo ir jos kurso draugai Dominykas Girčius (fortepijonas) ir Leoneta Jonutytė (violončelė). Vaida labai džiaugiasi, kad Dievas davė jai tokius nuostabius tėvus, kurie nuolat palaiko ją ir myli. Dainą "Mes ir mūsų motinos" Vaida skyrė savo mylimai mamai Meilei. Vaidą sveikino iš sostinės atvykęs Emilis. Pažintis su šiuo berniuku užsimezgė Druskininkuose vykusiame festivalyje "Mažieji perliukai". Emilis atliko Rasos Zurbaitės "Vakaro giesmelę", eilės - Vytės Nemunėlio. Kūriniu "Pavasario lietus" Vaidą sveikino Šiaulių kultūros centro aklųjų ir silpnaregių skyriaus vokalinis ansamblis "Dermė" (vadovė Kristina Mockutė). Vakaro vedėja, Šiaulių dienraščio "Šiaulių naujienos" žurnalistė Asta Volkovaitė paskaitė ištraukų iš pačios Vaidos rašytų esė. Solinio koncerto klausytojai dovanojo Vaidai šiltus aplodismentus ir pačias gražiausias pavasarinių gėlių puokštes. Sveikinimo raštus Vaidai atsiuntė LASS pirmininkas Osvaldas Petrauskas, linkėjimus perdavė visas LASS CT kolektyvas, šiltus sveikinimus skyrė Šiaulių ir Tauragės regionų aklųjų centro direktorius Alfonsas Navickis. Jausmingų apkabinimų ir bučinių negailėjo Vaidos pirmosios mokytojos - Daina Vitkauskienė ir Danutė Balčiūnienė, atvykusios iš Lietuvos pajūrio. 

"Kaip regintysis neįsivaizduoja gyvenimo tamsoje, kaip alkanas negali išlikti be maisto, kaip gėlė negali žydėti be vandens ir saulės, taip aš negalėčiau gyventi be muzikos," - rašo Vaida savo esė.  

Džiaugiamės Vaidos talentu, sėkme ir gebėjimu siekti savo tikslo. Palinkėkime jai nepaleisti iš savo rankų vilties paukštės - lai ir ji gyvena drauge su Vaidos svajone... 

* * *
[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]