IŠ MŪSŲ KALENDORIAUS

Juozas VALENTUKEVIČIUS

PIRMOJI BRAILIO KNYGA

Praėjusiais metais viso pasaulio aklieji, ir ne tik jie, minėjo Luji Brailio dušimtąsias gimimo metines. Ta proga buvo prisimintas ir naujai įvertintas genialus jo išradimas - reljefinis šešių taškų raštas. Įvairiausiuose renginiuose prisiminta brailio raštu knygų reikšmė neregių švietimo bei ugdymo procese, kasdieniame gyvenime. Šiame straipsnyje dar kartą prisiminsime knygas brailio raštu. Šiais metais Lietuvoje minime gražią sukaktį - sukanka aštuoniasdešimt metų, kai buvo išleista pirmoji spausdinta knyga aklųjų raštu lietuvių kalba. Tačiau apie viską iš eilės.  

1928 metų vasario 27 dieną Kaune pradėjusio veikti aklųjų instituto vadovai ir pedagogai iškart susidūrė su didele problema - knygų, skirtų akliesiems, stygiumi, nes jų tiesiog nebuvo. Knygų trūkumą buvo bandoma kompensuoti taip: pedagogai ir gabesni moksleiviai pramokę brailio rašto pradėjo ranka perrašinėti pamokų konspektus, vadovėlių ištraukas ir kitokią medžiagą, būtiną mokymuisi. Bet tai buvo tik didelio darbo pradžia. Ranka perrašytų knygų buvo tik du ar trys egzemplioriai, jų tikrai nepakakdavo. Instituto vadovai pradėjo ieškoti įrangos knygoms spausdinti. Tačiau tik ką pradėjusiai veikti įstaigai labai trūko lėšų, tad nutarta ieškoti padėvėtos, bet dar tinkamos naudojimui įrangos. 1930 m. pradžioje iš Vokietijos gaunama rankinė raidžių rinkimo mašina, sraigtinis spausdinimo presas ir specialios skardos matricoms gaminti. Instituto darbuotojai pradeda mokytis dirbti su gauta spaustuvine įranga. Pedagogų kolektyvas nusprendžia, kad turi būti išleistas vadovėlis pradedantiems mokytis brailio rašto. 

Nelengvo, vadovėlio parengimo darbo ėmėsi jauna instituto mokytoja Viktorija Genytė (Šmaižienė). Naudodamasi įprastinių elementorių reikalavimais ir sukaupta tokių leidinių leidybos patirtimi, ji paruošė knygelę, pritaikytą akliems vaikams mokyti. Ir štai 1930 metais išleidžiama pirmoji spausdinta knyga brailio raštu lietuvių kalba - Viktorijos Genytės (Šmaižienės) parengtas elementorius pirmajai klasei "Mūsų šviesa". Knyga išleista 20 egzempliorių tiražu. Šios knygos išleidimas Lietuvos neregiams - labai reikšmingas įvykis. Jis į Lietuvos istoriją įrašytas didžiosiomis raidėmis - tai knygų akliesiems spausdinimo pradžia Lietuvoje. Tik gaila, kad iki mūsų dienų neišliko nė vieno šios pirmosios knygos egzemplioriaus. Žinoma, kad šis elementorius daug metų buvo naudotas kaip pagrindinė mokymo priemonė, tai - pradžiamokslis norint išmokti brailio rašto. 

Netrukus po šio elementoriaus išleidimo pradėta spausdinti ir daugiau knygų. Išleisti pagrindiniai mokymosi vadovėliai, kelios dešimtys lietuvių grožinės literatūros klasikų kūrinių, keliolika geriausių pasaulinės literatūros klasikos knygų. Iki 1945 metų Kauno aklųjų institutas buvo vienintelis Lietuvoje knygų akliesiems leidybos ir spausdinimo centras. Socialinių mokslų daktaras V. V. Toločka yra suskaičiavęs, kad per tuos - 1930-1944 metus buvo išleista apie 170 pavadinimų knygų, iš jų - daugiau kaip 50 mokyklinių vadovėlių. 

Apie brailio knygas, jų leidybą galima kalbėti labai daug ir plačiai, nagrinėti jų reikšmę neregiams įvairiausiais gyvenimo aspektais. Šiame straipsnyje į ilgesnes polemines diskusijas nesileisime, nes tai būtų lyg ir kito straipsnio tema. Pasakysime tik tiek, kad knygos brailio raštu yra populiarios ir mielai neregių bei silpnaregių skaitomos. Knygų poreikis išlieka. Nors pasigirsta ir skeptikų balsų: esą brailio raštas ir knygos jau atgyveno, jas pakeis garsinės knygos, kompiuteriai. Tačiau šie nuogąstavimai nepasitvirtino ir manome - dar ilgai nepasitvirtins. Nėra didesnio malonumo, kaip pačiam skaityti ir rašyti, būti savarankiškam ir nepriklausyti nuo garsinių knygų grotuvo ar visagalio technikos stebuklo - kompiuterio.  

Pradėtas prieš aštuoniasdešimt metų darbas su nedidelėmis pertraukomis vyko ir vyksta iki šiol. Sovietiniais metais, gal kai kam malonesnis pavadinimas - tarybiniais metais, knygų leidybą buvo parėmusi Lietuvos aklųjų draugija. Beveik trisdešimt metų veikė Lietuvos aklųjų draugijos leidykla ir spaustuvė. Knygų leidyba buvo gana geros kokybės, nemažai knygų iliustruotos reljefinėmis iliustracijomis. Praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje buvo išleidžiama gana daug knygų brailio raštu. Būdavo, kad per metus skaitytojus pasiekdavo net 120 pavadinimų naujų knygų.  

Knygas brailio raštu šiuo metu leidžia keturios įstaigos: Lietuvos aklųjų biblioteka, VšĮ "Brailio knyga", VšĮ "Brailio spauda" bei Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centras, leidžiantis mokyklinius vadovėlius.  

MINĖTINOS SUKAKTYS 

Balandžio 2 d. sukanka 130 metų, kai gimė (1880-1944) Ričardas Lechavičius, pedagogas, vienas pirmųjų muzikos mokytojų Kauno aklųjų institute padėjęs tvirtus pagrindus neregiams muzikantams ruošti Lietuvoje. 

Balandžio 20 d. sukanka 20 metų, kai (1990) LR švietimo ir kultūros ministro pavaduotojas A. Juozaitis išleido įsakymą "Dėl masažo specialybės įsteigimo". Remiantis šiuo įsakymu, nuo tų pačių metų rugsėjo 1 d. pradėtas sistemingas aklųjų ir silpnaregių masažuotojų ruošimas Lietuvoje.  

[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]