NEREGYS IR VISUOMENĖ

ILGAI LAUKTAS VALSTYBĖS PRIPAŽINIMAS

Nuo šių metų kovo 1 dienos Lietuvos aklųjų choras "Vilnius" tapo valstybiniu choru "Vilnius" ir yra finansuojamas iš valstybės biudžeto. Žmogui, atėjusiam į koncertą pasiklausyti choro atliekamų kūrinių, gal ir nėra didelio skirtumo, kaip kolektyvas vadinasi, kokį turi statusą, tačiau paties choro gyvenime tai - didelis įvykis. Dar vienas labai prasmingas įvykis - kitas sezonas kolektyvui yra keturiasdešimtasis. Mintimis apie "Vilniaus" choro praeitį, dabartį ir ateitį dalijasi jo direktorius Vladas Bagdonas. 

* * * 

1970 m. Antano Jonyno, Juozapo Kairio, kitų šviesių neregių bendromis jėgomis iš pačių geriausių aklųjų ir silpnaregių chorų buvo atrinkti muzikaliausi aklieji dainininkai ir buvo įsteigtas Lietuvos aklųjų choras, vėliau gavęs "Vilniaus" choro vardą. Šiais metais kolektyvui sukanka jau keturiasdešimt metų. Bėgo laikas, keitėsi supratimas, koks tas choras turėtų būti ir kaip turėtų dirbti. Prieita prie išvados, kad kolektyvas gali sėkmingai dirbti, kai jame dainuoja dalis regėjimo negalią turinčių solistų kartu su reginčiais dainininkais. Praktika parodė, kad tokia samprata - teisinga. Armėnijos, Baltarusijos, Gruzijos aklųjų choruose dainavo beveik vien aklieji dainininkai - dabar tų chorų jau nėra. Įsigaliojus rinkos dėsniams kultūroje, šie chorai paprasčiausiai neatlaikė konkurencijos. 

Chorą įsteigė ir dvidešimt metų išlaikė tuometinė Lietuvos aklųjų draugija (dabar - LASS). Tačiau po 1990 m. pačiai LASS prireikė valstybės pagalbos - sąjungos veikla yra finansuojama per įvairias neįgaliųjų socialinės integracijos programas. Per šias programas buvo finansuojama ir choro veikla. Kiek lėšų turėsime, žinojome geriausiu atveju metams į priekį. Programa baigėsi gruodžio 31 d. ir baigėsi visa veikla, visi ryšiai, sutartys, įsipareigojimai, nes nežinai, kiek gausi pinigų ateinančiais metais, kokią veiklą galėsi vystyti. Kai valstybės kontrolieriai prieš keletą metų priėmė nutarimą neįgaliųjų programas finansuoti per savivaldybes, choro situacija dar pasunkėjo. Buvo akivaizdu, kad, savivaldybėms perėmus neįgaliųjų programų finansavimą, lėšų, būtinų chorui išlaikyti, neatsiras. Žinoma, drastiškų žingsnių gal ir nebūtų buvę imtasi, bet iškilo realus pavojus, kad per metus kitus kolektyvas bus numarintas. Būta ir emocijų: lėšas, skiriamas chorui, daugelis žmonių nejučiomis pliusavo prie LASS gaunamų pinigų. Atrodė, nebūtų choro, organizacija savo vykdomiems projektams, įstaigų veiklai gautų dar mažiausiai kokį milijoną papildomų lėšų. Tokia nuostata buvo neteisinga ir netrukus patys galėsime tuo įsitikinti: nebus choro, nebus ir tų papildomų pinigų, bet žmonėms manyti neuždrausi... 

Taigi akivaizdu, reikėjo ieškoti nuolatinio ir ilgalaikio finansavimo šaltinio. Nuo 1996 m. rinkau žymiausių Lietuvos dirigentų, muzikologų rekomendacijas, patvirtinančias, kad mūsų choras atitinka koncertinės įstaigos statusą. 2006 m. Kultūros ministerijos teatrų ir koncertinių įstaigų tarybos buvome pripažinti koncertine įstaiga, - vadinasi, atitinkame profesionaliam kolektyvui keliamus reikalavimus. Praėjusių metų pabaigoje gavome LR Seimo kultūros, švietimo ir mokslo komiteto pritarimą, kad choras "Vilnius" būtų reorganizuotas į valstybinį chorą. Tam pritarė ir Seimo pirmininkė Irena Degutienė, LR ministras pirmininkas Andrius Kubilius, socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas. Kultūros ministras Remigijus Vilkaitis turėjo šiokių tokių abejonių, bet tai suprantama - dar vienas kolektyvas ministerijos kišenėje. Dabar mūsų steigėjas - ne LASS, bet Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Vėliau šias funkcijas turėtų perimti Kultūros ministerija. Taigi nuo kovo 1 d. esame iš valstybės biudžeto finansuojama koncertinė įstaiga, vykdanti valstybės kultūros politiką. Choro veikla - tikslai, uždaviniai - pasikeitus statusui kaip nors ypatingai nesikeis. Vis dėlto tam tikri pokyčiai, matyt, neišvengiami. Iki šiol chore dainavo regėjimo negalią turintys artistai. Manau, kad ateityje turėtume tapti atviri bet kokią negalią turintiems artistams, svarbu tik, kad jie atitiktų choro dainininkui keliamus reikalavimus. 

Esame valstybinis choras, išlaikomas iš valstybės biudžeto, todėl ir reikalavimai bus keliami kaip ir kitiems valstybiniams kolektyvams. Vyks dainininkų atestavimas. Jau dabar aišku, kad "pasitempti" turėsime visi. Žmogaus profesinis meistriškumas taps svarbiausiu jo darbo chore kriterijumi. Kitas klausimas, kad choro dainininkas, ypač turintis regėjimo negalią, šiai veiklai turi subręsti, išsiugdyti tam tikrų profesinių savybių, dainavimo, bendrojo muzikinio išsilavinimo įgūdžių. Praktika rodo, kad į chorą atėjęs neregys ar silpnaregis dainininkas tikru choristu tampa po trejų metų. Jeigu nebus vykdomos specialios programos choro dainininkams ruošti, dainininkų ir neturėsime. Reikia rimtai mąstyti apie tai, kad prie choro galėtų būti švietimo ir kultūros centras, ugdantis jaunus dainininkus, rengiantis edukacines ar kitokio pobūdžio programas. 

Ateinantis sezonas chorui "Vilnius" - keturiasdešimtasis. Per tuos keturiasdešimt metų sukaupėme daug patirties, įgijome profesionaliam kolektyvui reikalingų įgūdžių. Visa tai pravers ypač dabar, kai savo darbais turime pateisinti Seimo kultūros, švietimo ir mokslo komiteto sprendimą, Seimo Pirmininkės, Ministro Pirmininko pasitikėjimą. 

Parengė Andrius VAINORAS 

[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]