NEREGIŲ LABUI
Henrikas STUKAS
AKLIEJI IR "MAISTO BANKAS"
Džiugų kalėdinį sambrūzdį pakeitė triukšmingas Naujųjų metų sutikimas. Šios metinės šventės neįsivaizduojamos be nuolatinių užstalių, maisto gausos. Šiai tradicijai nedaro įtakos nei šalyje siaučianti krizė, nei jokie kiti kataklizmai. Tradiciškai švenčių stalas privalo "lūžti nuo valgių". Teko girdėti naują priežodį: "Kokia šventė, jei nepersivalgai!"
Gausiai valgydami, retai tesusimąstome: "O ar visi gali sočiai pavalgyti?" Aišku, kol pats akis į akį nesusidursi su skurdu, neaplankysi ties bado riba gyvenančių vienišų senų žmonių, į šį klausimą išsamiai neatsakysi. Nors gyvename XXI amžiuje, Europos Sąjungoje, vis tiek tarp mūsų yra nemažai skurstančių žmonių. Sociologų duomenimis, Lietuvoje skurstančiais žmonėmis laikoma 20 proc. gyventojų. Jiems pagalbos ranką tiesia įvairiausios visuomeninės organizacijos bei fondai. Vienas iš jų - labdaros fondas "Maisto bankas". Kaip tik jis ir mūsų sąjungos nariams per šventes įteikia būtiniausių maisto produktų rinkinėlius.
Kas yra "Maisto bankas"?
"Maisto banko" idėja atsirado Jungtinėse Amerikos Valstijose 1986 metais ir sėkmingai paplito Europos Sąjungos šalyse. Maisto bankai jungiasi į federacijas savo šalyse, o juos vienija Europos maisto bankų federacija. Šiuo metu "Maisto bankas" - tai labdaros organizacija, surenkanti maisto produktus iš gamintojų ar prekybininkų ir išdalijanti juos organizacijoms, šelpiančioms to maisto stokojančius. Toks labdaros principas yra paplitęs visoje Europoje bei Amerikoje. Europos Sąjungos žemės ūkio komisijos prezidentas Jose Manuel Barroso 2008 birželį Lisabonoje pareiškė, kad sieks dviem trečdaliais padidinti asignavimus nepasiturinčių žmonių šalpos programoms. 2007 m. tam buvo skirta 275 mln., o 2008 m. - 310 mln. eurų. Beje, Lietuvai 2008 metais buvo skirta 4,5 mln. eurų. 2007 m. Lietuvoje paramą - tai buvo maistas - gavo 266 tūkst. žmonių. Buvo išdalinta 4456 tonų maisto produktų. 2009 metams ES asignavimus Lietuvai padidino dvigubai - paskyrė 9 mln. eurų.
Maisto banko labdaros programa Lietuvoje veikia jau šešerius metus, bet tik 2007 metais įkurtas savarankiškas labdaros fondas - "Maisto bankas". Jo tikslas - padėti pamaitinti neturtingus ir alkstančius Lietuvos gyventojus, mažinti maisto švaistymą, skleisti pilietiškos, atjaučiančios visuomenės idėjas.
"Maisto bankas" ir neregiai
Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos regionų aklųjų centrai bei jiems priklausantys rajonų filialai su "Maisto banku" bendradarbiauja savarankiškai. Vieni regionų aklųjų centrai bei rajonų filialai yra aktyvūs ir jau kelerius metus nuolat gauna paramą, dalyvauja maisto rinkimo akcijose, kiti ne itin noriai ieško kontaktų su šia organizacija.
Su "Maisto banku" aktyviausiai bendradarbiauja LASS Vilniaus ir Alytaus regionų aklųjų centras. Štai ką sako direktorius Sigitas Bilevičius: "Sunkiai gyvenantiems mūsų regionų neregiams ir silpnaregiams padedame ne pirmus metus. Kol dar nebuvo "Maisto banko", patys ieškodavome rėmėjų ar pirkdavome maisto produktus. Iš jų darydavome paketus ir švenčių proga dalindavome skurstantiems mūsų sąjungos nariams. Vienais metais pirkome "Maximos" dovanų korteles. Neįgalieji patys galėjo nusipirkti būtiniausių maisto produktų. Kai buvo įsteigtas "Maisto bankas", su juo pradėjome aktyviai bendradarbiauti."
Socialinė darbuotoja Jolanta Suodytė pasakojo: "Vilniaus ir Alytaus regionų aklųjų centre ir rajonuose 2008 m. maisto produktai buvo dalijami penkis kartus, 2009 m. - šešis kartus. Labiausiai remiame vienišus senelius bei daugiavaikes šeimas. Dalijant maistą pasitaiko ir ne visiškai sąžiningų sąjungos narių. Jie ne tik pas mus gauna maisto paketus, bet ir seniūnijose. Tokių atvejų buvo ne vienas. Todėl dabar mes prašome pažymos, kurioje seniūnijos darbuotojai patvirtina, kad šis žmogus nėra iš jų gavęs maisto paketo. Be Vilniaus, "Maisto banko" programoje dalyvauja LASS Ukmergės, Švenčionių, Varėnos rajono filialai. 2009 m. maisto produktais parėmėme daugiau nei du šimtus skurdžiai gyvenančių sąjungos narių".
LASS Švenčionių rajono filialas, vadovaujamas pirmininkės Stasės Mažuolienės, "Maisto banko" veikloje dalyvauja ne pirmus metus. "Mažiau pasiturintiems mūsų sąjungos nariams padedame jau tikrai seniai. Su "Maisto banku" esame kartu ketvirtus metus. Maisto rinkimo akcijose dalyvaujame penktą kartą. Prieš Kalėdas su vaikų dienos centro "Šaltinėlis" auklėtiniais prekybos centre rinkome labdarą. Palyginti su ankstesniais kartais, žmonės aukojo mažiau. Pastebėjau - maisto produktus noriau aukoja varganai gyvenantys žmonės. Mums pavyko vietinių didžiųjų prekybos centrų vadovybę įtikinti esant labdaros akcijoms būtiniausiems maisto produktams taikyti nuolaidas. Prekybininkai sutiko. Paskutinėje akcijoje dalyvavo dvidešimt savanorių. Iš surinktų maisto produktų padarėme paketus. Taryboje nusprendžiame, kam jų būtiniausiai reikia, o vėliau išdalijame," - pasakojo pirmininkė Stasė Mažuolienė.
LASS Panevėžio ir Utenos regionų aklųjų centro duomenimis, "Maisto banko" akcijose dalyvauja aštuoni iš dešimties rajonų filialų. Vienas iš aktyviausių - Molėtų rajono filialas, vadovaujamas Prano Pliuškos. Molėtiškiai nepabūgo transporto brangumo - jie susivienijo su kitomis neįgaliųjų organizacijomis, seniūnija ir keliese važiavo į sostinę atsigabenti maisto produktų. Į Vilnių važiuoja beveik kas mėnesį. Iš "Maisto banko" gauna ne tik negendančių produktų, bet ir pusfabrikačių bei bandelių, sausainių, duonos produktų. "Dalyvavome ir maisto rinkimo akcijoje. Aukojamą maistą rinko keturi žmonės. Iš pradžių bijojau, kad neatsiras norinčiųjų stovėti prekybos centre. Smagu, kad niekas neatsisakė. Labdarą rinkome ne vieni. Kooperavomės su kitomis visuomeninėmis organizacijomis. Molėtiškiai geranoriškai pirko maisto produktus ir aukojo skurstantiesiems," - pasakojo pirmininkas Pranas Pliuška.
LASS Kauno ir Marijampolės regionų aklųjų centro direktorius Egidijus Urna, paklaustas, ar jie bendradarbiauja su "Maisto banku" atsakė trumpai: "Tiesiogiai su "Maisto banku" nebendradarbiaujame. Iš šio banko jokių maisto produktų negauname". Nejaugi Kaune ir šiam regionui priklausančiuose miestuose bei kaimuose nėra sunkiai gyvenančių neregių bei silpnaregių? Nors štai LASS Kėdainių rajono filialo pirmininkė Ona Šulcienė jau ne pirmus metus aktyviai dalyvauja "Maisto banko" rengiamose akcijose. Šiemet organizuojant maisto produktų rinkimą labai pagelbėjo Kėdainių miesto savivaldybė. "Kalėdoms paruošėme 75 paketus. Jie atiteko sunkiausiai gyvenantiems sąjungos nariams," - teigė rajono pirmininkė.
Iš LASS Klaipėdos ir Telšių regionų aklųjų centrui pavaldžių įstaigų šiemetinėje akcijoje dalyvavo LASS Klaipėdos miesto filialas. Pirmininkė Jelena Urbonienė reziumavo: "Lapkričio 27-28 dienomis dalyvavome paramos fondo "Maisto bankas" kasmet organizuojamoje ir jau tradicija tapusioje akcijoje. Šioje akcijoje surinkti maisto produktai išdalinti vargingai Klaipėdoje gyvenantiems LASS nariams. Mūsų organizacijai šioje akcijoje talkino 9 savanoriai. Jie taip pat prisidėjo prie labdaros - pirko bei mūsų organizacijai aukojo maisto produktų."
LASS Šiaulių ir Tauragės regionų aklųjų centro direktorius Alfonsas Navickis sakė: "Mes tik vieną kartą gavome iš "Maisto banko" paramą. Tai buvo saldainiai. 2009 m. šioje veikloje nedalyvavome. Maistą turėtume paimti iš "Maisto banko" sandėlių, esančių Kaune. Mums transportas kainuotų brangiai. Gal ateityje jungsimės su kitomis organizacijomis."
2009 metais buvo dalijami tokie produktai: miltai, miltų mišiniai, makaronai, manų kruopos, trijų grūdų košė, įvairūs dribsniai, sausi pusryčiai, mėsos su koše konservai, saldintas sutirštintas pienas, ryžiai, cukrus. Maisto paketas vienam žmogui svėrė maždaug 7 kilogramus.
"Maisto banko" paramą galima gauti ne tik regionų centruose bei rajonų filialuose. Maisto produktus dalija vietinės seniūnijos bei "Caritas". Pagal galiojančią tvarką tokio labdarinio maisto gali gauti tie žmonės, kurių pajamos vienam šeimos nariui neviršija 1,5 (neįgaliems - 2) valstybės remiamų pajamų. Tokios šeimos arba vieniši žmonės turi rašyti prašymus LASS vietinei valdžiai arba seniūnijų socialinės paramos darbuotojams ir jie įtraukiami į "Maisto banko" sąrašus.
Kas gi sulaiko mūsų rajonus nuo aktyvesnio bendradarbiavimo su "Maisto banku"? Galima būtų įžvelgti kelias priežastis. Pirmiausia - gausybė popierizmo. Taip pat transporto stoka, nes visi susidomėjusieji patys atsiveža iš "Maisto banko" produktus ir juos sandėliuoja. Atokesniems rajonams samdyti transportą brangu. Kita priežastis - saugumas. Patys gavėjai privalo pasirūpinti maisto produktų gabenimo ir sandėliavimo saugumu. Pagaliau žymėjimo lapų pildymas. Žmonėms, turintiems regėjimo negalią, čia gali kilti nemažai problemų. Aišku, priežasčių gali būti įvairių ir daug, tačiau, kai labai norima, tai, lyg mostelėjus stebuklingai burtininko lazdelei, jos visos pranyksta.
[Skaityti komentarus] |
[Komentuoti] |
[Turinys] | [Mūsų tinklapis]