IŠ MŪSŲ KALENDORIAUS

Juozas VALENTUKEVIČIUS

PRAKALBINTOS ANKETOS

Šiame straipsnyje prisiminsime ir aptarsime įvykį, buvusį prieš keturiasdešimt metų. 1969 metais nuo liepos mėnesio iki gruodžio pradžios vyko pirmoji Lietuvoje aklųjų ir silpnaregių visuotinė apklausa. Šio sociologinio tyrimo iniciatorius - Lietuvos aklųjų draugija (LAD). Svarbiausias uždavinys buvo surinkti išsamią informaciją ir žinias apie regėjimo invalidus, kad būtų galima atlikti išsamią analizę. Šiam, galima sakyti, visuotiniam surašymui arba ekspedicijai metodiškai vadovavo LAD eksperimentinė įmonė. Visa finansinė, organizacinė veikla gulė ant LAD vadovų ir jos padalinių darbuotojų pečių. Daugiausia rūpesčių turėjo penkių regionų: Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio - tarprajoninių valdybų pirmininkai ir jų darbuotojai.  

Kaip minėta, apklausos tikslas buvo surinkti reikiamą ir labai tikslią informaciją apie Lietuvoje gyvenančius akluosius ir silpnaregius. Tuo metu Lietuvos aklųjų draugija sparčiai vystėsi, augo ir plėtėsi gamybinės įmonės, aktyvėjo tarprajoninių valdybų ir kultūros namų veikla. Reikėjo tikslių duomenų organizacijos strateginei veiklai planuoti. Todėl numatytam darbui ruoštasi kruopščiai. Entuziastų grupė paruošė apklausos anketas. Kadangi norėta gauti kuo daugiau informacijos apie neregius, tai klausimynas išėjo labai didelis - net 95 klausimai. Be įprastų klausimų apie amžių, išsilavinimą, gyvenamąją vietą, šeimyninę padėtį, regėjimo sutrikimą, klausta ir labai asmeninių dalykų: apie santykius su reginčiaisiais šeimoje, darbe, su draugais, apie savarankiškai atliekamus buities darbus, gebėjimą savarankiškai naudotis visuomeniniu transportu, laisvalaikio pomėgius, knygų skaitymą ir kt. 

Apklausą vykdė daugiau kaip šimtas žmonių. Vieno žmogaus apklausa ir anketos atsakymų pildymas trukdavo pusę valandos ir ilgiau. Absoliuti dauguma žmonių labai geranoriškai ir atvirai atsakydavo į jiems užduotus klausimus. Šiaulių, Panevėžio ir Klaipėdos tarprajoninėse organizacijose sociologinius tyrimus atliko Šiaulių K. Preikšo pedagoginio instituto (dabar universitetas) keturiasdešimt antro kurso defektologijos specialybės studentų. Jiems vadovavo dėstytoja L. Kaukėnaitė. Kitoje Lietuvos dalyje, Vilniaus ir Kauno tarprajoninių valdybų teritorijose, darbavosi draugijos aktyvas - dalis Centro valdybos, Eksperimentinės įmonės ir visi tarprajoninių valdybų darbuotojai.  

Prieš apklausos organizavimą kurioje nors Lietuvos teritorijoje visada apie tai rašydavo vietiniai to miesto ar rajono laikraščiai. Jie spausdindavo Lietuvos aklųjų draugijos parengtą medžiagą. Joje būdavo skelbiama būsima apklausa, jos tikslai bei uždaviniai, pasakojama apie aklųjų organizacijos veiklą ir neregių pasiekimus. Žodžiu, apie neregius ir vykdomą apklausą visuomenę stengtasi informuoti. Vietos valdžia palankiai vertino šias akcijas: skirdavo patalpas apklausoms, duodavo transportą, atveždavo žmones į numatytas vietas. Negalintys atvykti būdavo aplankomi namuose. 

Šios ekspedicijos rezultatai tokie. Aklųjų ir silpnaregių socialinis tyrimas vyko visoje šalies teritorijoje. Lietuvoje buvo įrengti 747 apklausos punktai. Ekspedicijų metu buvo apklausta ir užpildyta 5710 asmenų anketų. Beveik 400 žmonių atsisakė arba dėl senyvo amžiaus negalėjo dalyvauti apklausoje. Ekspedicijose buvo rasti 548 nauji, iki tol nežinomi regėjimo invalidai. Įdomūs ir demografiniai duomenys. Daugiausia žmonių su regėjimo negalia, net 69 proc., gyveno kaimuose ar kaimo tipo gyvenvietėse, 60 proc. LAD narių buvo vyresni kaip 55 metų, 73 proc. buvo kilę iš valstiečių šeimų. Mažas ir išsilavinimo lygis: 58 proc. neturėjo jokio, vidurinį ar spec. vidurinį - 2,7 proc., aukštąjį išsilavinimą turėjo tik 40 žmonių. 

Surašymo dalyviams tekdavo atlikti ir kitus papildomus darbus: konsultuoti žmones juos dominančiais klausimais, suteikti informaciją apie neregių organizaciją, jos teikiamą pagalbą akliesiems ir silpnaregiams, paaiškinti galimybes gauti medicininės pagalbos paslaugas, patarti buitinės reabilitacijos ir orientacijos klausimais. Su vietinės valdžios atstovais tekdavo tartis ir spręsti regėjimo invalidų aprūpinimo kuru, patalpų smulkaus remonto, elektros įvedimo ir kitais žmonėms aktualiais gyvenimo klausimais. Iš LAD narių buvo surinkta 880 įvairaus pobūdžio prašymų ir pareiškimų.  

Po šios ekspedicijos reikėjo sukauptą informacinę medžiagą susisteminti ir apdoroti. Siekta, kad šis darbas duotų praktinės naudos visai Lietuvos aklųjų draugijai. Nuspręsta visą anketinę medžiagą perduoti Kauno politechnikos institutui, kad socialinių tyrimų laboratorija atliktų statistinę tiflologinę analizę.  

1971 m. balandžio 27 d. Lietuvos aklųjų draugijos centro valdybos prezidiumas priėmė nutarimą "Dėl aklųjų ir silpnaregių kontingento sociologinių tyrimų ekspedicijos medžiagos išleidimo". Šio kruopštaus darbo ėmėsi LAD eksperimentinės įmonės darbuotojai Vilhelmina ir Vladas Andrejauskai. Jie "prakalbino" anketas, susistemino bei apibendrino gausią faktinę medžiagą ir 1974 metais išleido knygą "Lietuvos aklųjų ir silpnaregių socialinė charakteristika (1969 m. apklausos duomenys)". Leidinyje gausybė informacinės medžiagos, pateiktos 65 statistinės lentelės. 

1969 metų apklausa - tai istorinis faktas, atspindintis realią to meto Lietuvos aklųjų ir silpnaregių demografinę statistiką ir realią situaciją. Tai pirmą kartą viešai skelbta medžiaga apie šalyje gyvenančius silpnaregius, nes ankstesnių metų duomenys - 1923 m. Lietuvos gyventojų surašymas ir 1935 m. gruodžio mėnesį Lietuvos akliesiems globoti draugijos suorganizuotas pirmasis aklųjų surašymas - Lietuvoje registravo tik visiškai aklus žmones. Vilhelminos ir Vlado Andrejauskų išleista knyga - vertinga istorinė statistinė medžiaga visiems LASS veikla besidomintiems žmonėms. Šį leidinį galima rasti Lietuvos aklųjų bibliotekoje. 

MINĖTINOS SUKAKTYS 

Sausio 4 d. - Brailio rašto diena (švenčiama jo gimimo dieną nuo 2001 metų ir yra skiriama aklųjų rašto išradėjui Luji Brailiui (1809 - 1852) atminti). 

Sausio 19 d. sukanka 70 metų, kai gimė (1940) Angelė Dovydėnienė (Survilaitė), 1991 - 2008 m. buvusi LASS Biržų rajono tarybos pirmininkė. 

Sausio 23 d. sukanka 80 metų, kai gimė (1930) Liucija Guzejeva (Stasevičiūtė), žurnalistė, LASS veikėja Zarasuose. 

Sausio 25 d. sukanka 70 metų, kai gimė (1940) Janina Irena Juodzevičienė (Markevičiūtė), literatė, LASS veikėja Panevėžyje. 

Sausio 26 d. sukanka 20 metų, kai (1990) buvo įkurta Lietuvos aklųjų sporto federacija. Steigiamojoje konferencijoje patvirtinti organizacijos įstatai ir išrinktas pirmasis jos prezidentas - Juozas Dzidolikas.  

Sausio 30 d. sukanka 70 metų, kai gimė (1940) Irena Benedikta Skėrutė, šachmatininkė, šaškininkė, daugkartinė įvairių varžybų dalyvė ir prizininkė. 

[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]