IŠ MŪSŲ KALENDORIAUS

Juozas VALENTUKEVIČIUS

GARSINEI KNYGAI - 75


Šie metai neregiams ir jų bendruomenei yra išskirtiniai - minime aklųjų rašto išradėjo Luji Brailio 200-ąsias gimimo metines. Minime daug svarbių jubiliejų bei įvairiausių sukakčių. Manome, kad tikslinga būtų pakalbėti dar apie vieną datą, reikšmingą viso pasaulio akliesiems, - tai garsinės knygos atsiradimo sukaktis. Šios kalbančios knygos mums visiems yra toks įprastas dalykas, kad atrodo - jas skaitome jau šimtus metų. O iš tiesų garsinei knygai - tik 75 metai. Ta proga pabandykime prisiminti jos atsiradimo istoriją. 

Socialinių mokslų daktaras V. V. Toločka prisimena, kad užsienio spaudoje yra aptikęs įdomią informaciją. XX a. pradžioje vienos ponios, gyvenusios Jungtinėse Amerikos Valstijose, iniciatyva buvo įgarsinta knyga į tuo metu naudotas garso plokšteles. Tačiau į plokšteles tilpo tik kelios minutės balsu įskaityto teksto. Norint išleisti nedidelės apimties knygelę, reikėjo kelių dešimčių plokštelių, be to, tuo metu gaminamos plokštelės buvo labai trapios, greitai duždavo. Eksperimentas nepavyko. Šį išgirstą faktą prisiminiau, nes jis yra pirmas bandymas dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą padėti žmonėms, netekusiems regėjimo, kad jie savarankiškai, nemokantys ar negalintys naudotis brailio raštu, galėtų skaityti, tiksliau pasakius, klausyti įvairių knygų. 

Ši idėja netrukus pradėjo plisti tarp neregių ir jų draugų. Pirmieji konkretaus darbo ėmėsi amerikiečiai. 1932 metais Amerikos aklųjų federacija įkūrė "Laboratoriją garsinėms knygoms kurti". Pagrindinis šios įstaigos įsipareigojimas buvo toks - pagaminti daug informacijos, įgarsinto teksto talpinančias plokšteles. Jos turėjo būti pakankamai tvirtos ir nedužti. Taip pat reikėjo šiems įrašams skaityti pritaikyti grotuvus, vadintus patefonais. Garso įrašų specialistai buvo vienos nuomonės: norint sudėti kuo daugiau informacijos, reikia mažinti tuo metu naudotos garso atkūrimo įrangos greitį. Šis sprendimas buvo teisingas. Sumažinus plokštelės sukimosi greitį maždaug penkis kartus, tiek pat kartų daugiau buvo galima sutalpinti informacijos. Plokštelės sukimosi greitis buvo sumažintas nuo 78 apsisukimų per minutę iki 16 kartų. Į tokią plokštelę jau buvo galima sutalpinti maždaug dviejų valandų skambėjimo tekstą. Po metų kruopštaus darbo buvo pagaminta pirmoji eksperimentinė ilgai skambanti plokštelė ir pritaikytas prietaisas, galintis atkurti įrašytą garsą. Pasiekus norimą rezultatą, buvo pradėta galvoti apie tokių knygų serijinę gamybą, apie sistemą, kuri galėtų aptarnauti neregius skaitytojus garsinėmis knygomis. Taip pat reikėjo padidinti gamybinį pajėgumą specialiems patefonams gaminti.  

1934 m. JAV Kongreso aklųjų bibliotekoje įsteigiamas garsinių knygų skyrius. Iš Amerikos aklųjų federacijos pradedamos gauti pirmosios garsinės knygos vinilinėse plokštelėse. Tai - "Psalmių knyga" ir "Nepriklausomybės deklaracija". Su autorinių teisių agentūra susitariama ir gaunamas leidimas garsinti akliesiems knygas be autorinio atlygio. Pašto įstatyme padaromas papildymas. Jis suteikia galimybę garsines knygas neregiams siųsti į namus nemokamai. Visos šios naujovės - tai didelis ir labai prasmingas darbas ne tik JAV, bet ir viso pasaulio aklųjų labui. Šios permainos atvėrė neregiams langą į didžiulius knygų lobynus ir žinių pasaulį. Dėl to pagrįstai 1934 metai yra laikomi garsinės knygos akliesiems gimimo metais. 

1935 metais Kongreso aklųjų biblioteka jau turėjo 27 pavadinimų garsines knygas ir 130 skaitytojų. JAV pavyzdžiu labai greitai pasekė ir Didžiosios Britanijos neregiai. Karališkojo nacionalinio aklųjų instituto biblioteka 1937 m. jau turėjo 42 pavadinimų garsines knygas vinilinėse plokštelėse ir buvo išsiuntusi beveik tūkstantį gramofonų neregiams skaitytojams. 

Po Antrojo pasaulinio karo garsinės knygos labai sparčiai pradėjo populiarėti ir plisti visame pasaulyje. Įvairiose šalyse kūrėsi garso įrašų studijos ir naujos bibliotekos arba bibliotekų fondai būdavo papildomi garsinėmis knygomis. Knygos buvo garsinamos nacionalinėmis kalbomis. Sparčiai tobulėjant garso įrašymo technikai, garsinės knygos pradedamos įrašinėti į magnetines atviro tipo juostas. Praėjusio amžiaus šeštajame dešimtmetyje Skandinavijos ir kitos Vakarų Europos šalys, Amerikos, kai kurios Azijos kontinento šalys knygas pradeda garsinti tik į magnetines juostas. Tačiau ir ši naujovė, nors ir buvo pažangesnė už vinilines plokšteles, netrukus sulaukia naujojo konkurento - kompaktinių kasečių. Jos pasirodo septintojo dešimtmečio viduryje ir labai greitai išpopuliarėja visame pasaulyje. Į jas pradedamos garsinti ir knygos neregiams. JAV - 1968 metais, Švedijoje - 1970 m., Vokietijoje - 1971 m. ir daugelyje kitų pasaulio šalių ilgą laiką garsinės knygos buvo leidžiamos abiem pavidalais: ir magnetinėse atviro tipo juostose, ir kompaktinėse kasetėse. 

XX a. pabaigoje pasirodė jau ketvirtosios kartos, arba ketvirtojo pavidalo, garsinės knygos. Tai knygos kompaktinėse plokštelėse - CD. Šio tipo knygos neregiams yra pačios patogiausios: užima labai nedaug vietos, plokštelėje telpa daug valandų įgarsinto teksto, knygos suskirstytos į loginius skirsnius, todėl lengva orientuotis ir susirasti norimą skaityti vietą. Įvairios šalys naudoja skirtingus įrašymo formatus. Daugelyje pasaulio šalių senojo formato knygos yra skaitmeninamos ir perrašomos į kompaktines plokšteles, saugomos galinguose serveriuose. 1996 metais Švedijos aklųjų bibliotekos iniciatyva susikūrė tarptautinis konsorciumas DAISY. Šis susivienijimas kuria programinę įrangą, tobulina knygų skaitymo grotuvus, kuria naujas paieškos sistemas ir daro kitus darbus, susijusius su garsinės knygos tobulinimu. DAISY formato knygos talpina iki 50 valandų įgarsinto teksto vienoje kompaktinėje plokštelėje.  

Statistikos mėgėjams pateiksime ir lietuviškos garsinės knygos svarbesnes datas. Pirmoji knyga Lietuvoje buvo įgarsinta 1962 m. pabaigoje atviro tipo magnetinėje juostoje. Tai E. Mieželaičio poema "Žmogus". Garsinė knyga kompaktinėse kasetėse pasirodė 1986 m. vasarą. Pirmoji kasetinė knyga - Justino Marcinkevičiaus dramos "Mindaugas" ir "Mažvydas". Pirmasis garso įrašas, išleistas kompaktinėje plokštelėje CD, pasirodė 1998 m. pabaigoje. Nuo 2005 metų Lietuvos aklųjų bibliotekos leidžiamos garsinės knygos yra tik kompaktinėse plokštelėse MP3 formatu. 

Šį straipsnelį noriu baigti poeto Vaclovo Areimos ketureiliu:  

Neregių gera liga 

Yra garsinė knyga. 

Ja susirgę žmonės gali 

Pakeliaut po knygų šalį.  

Gražios ir prasmingos kelionės po nuostabią knygų šalį!  

 

MINĖTINOS SUKAKTYS 

 

Gruodžio 13 d. sukanka 75 metai, kai gimė (1934) Stanislava Kopūstinienė (Sabaliauskaitė), pedagogė, aktyvi LASS narė, buvusi Lietuvos profesinių sąjungų "Solidarumas" regėjimo invalidų asociacijos pirmininkė.  

Gruodžio 22 d. sukanka 60 metų, kai gimė (1949) Onutė Vaitulionienė (Sobeckytė), bibliotekininkė, tiflopedagogė, nuo 1994 m. LASUC informacijos skyriaus vadovė. 

* * *
[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]