SEMINARAI, KONFERENCIJOS

Alvydas VALENTA

TAŠKUOTAS KELIAS


Spalio 15 dieną Vilniuje vyko respublikinė konferencija, skirta 200-osioms Luji Brailio gimimo metinėms ir "Mūsų žodžio" veiklos penkiasdešimtmečiui. Šiek tiek kebloka rašyti apie renginį, skirtą leidiniui, kuriame pats dirbi. Tačiau: pirma, "Mūsų žodžiui" skirta tik pusė konferencijos, kita pusė - brailio raštui, jo vietai neregio gyvenime ir šiuolaikiniame pasaulyje, antra, "Mūsų žodis" yra daugiau nei dabartiniai jo darbuotojai, nei tai, ką ir kaip jie rašo. Žurnalas įvairiais laikotarpiais darė mažesnį ar didesnį poveikį mūsų organizacijos gyvenimui, jame dirbo daug darbščių, savo darbą mylinčių žmonių, todėl kalbėti apie žurnalą - nereiškia kalbėti apie savo darbą.  

Sveikinimo žodį taria LR Seimo narys E. ŽakarisPirmoji konferencijos dalis buvo skirta brailio raštui, jam kylantiems naujiems iššūkiams ir problemoms. Konferenciją sveikinimo žodžiu ir savo mintimis pradėjo LR Seimo narys Edvardas Žakaris: "Šiandien pirmą kartą Seimo istorijoje plenarinio posėdžio pradžioje Seimo pirmininkė pasveikino visus Lietuvos neregius su Baltosios lazdelės diena. Tai kartu yra ir didelis mūsų organizacijos įvertinimas. Šiandien kalbame apie brailio raštą - 2000 m. Švietimo ir mokslo ministerija reglamentavo šio rašto vartojimą švietimo įstaigose, bet viešajame gyvenime tai nėra sunorminta. Atsirado skirtingų ženklų. Praėjusią savaitę kreipiausi į Vyriausybę, kad brailio rašto vartojimas taip pat ir ženklų sistema būtų reglamentuota jos sprendimu." E. Žakaris perduoda Seimo pirmininko pavaduotojo Česlovo Juršėno, gerai pažinojusio du vyriausiuosius "Mūsų žodžio" redaktorius - Lionginą Ragėną ir Adolfą Venckevičių, sveikinimą. 

LASS pirmininkas Osvaldas Petrauskas kalbėjo: "Tuo metu, kai Luji Brailis kūrė savo raštą, jau egzistavo įvairios sistemos ir alternatyvos. Bet visos jos nuėjo į istoriją. Dar daugiau beveik per du šimtmečius nesukurta, nepasiūlyta nieko geresnio. Unikalus dalykas, kad pasaulyje vieno žmogaus išrasta sistema taip ilgai išsilaikytų. Keičiasi priemonės, technologijos, bet raštas lieka. Po penkiasdešimties metų kažin ar brailio raštą skaitysime popieriuje, tačiau kad jį skaitysime, turbūt niekas neabejoja. Dažnai pergyvename, kad šiuo raštu žmonės skaito mažiau knygų. Bet brailio raštas - tai ne tik knygos: tai ir įvairūs užrašai, pažymėjimai - ant vaistų pakuočių, šampūnų buteliukų ir t. t. Vienoje vietoje raštas lyg ir užleidžia pozicijas, kitose srityse įsitvirtina."  

Brailio rašto mokymo problemas, artimiausius darbus savo pranešime aptarė LASS pirmininko pavaduotojas Sigitas Armonas: "Sovietiniais laikais visas neregiams kylančias problemas, tarp jų ir brailio rašto mokymo, sprendė tuometinė Lietuvos aklųjų draugija. Dabar daugelį problemų tenka spręsti bendradarbiaujant su kitomis įstaigomis ir institucijomis. Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme pasakyta, kad socialinę, profesinę neįgaliųjų integraciją vykdo valstybės įgaliotos savivaldybės. Brailio rašto mokymas yra neregių socialinės integracijos dalis. Todėl sprendžiant šio rašto mokymo problemas, reikia turėti glaudų ryšį su vietos savivaldos institucijomis. Čia ir prasideda problemos: lėšų, specialistų trūkumas. Sovietiniais laikais nebuvo alternatyvos - visi regėjimo negalią turintys vaikai mokėsi Vilniaus arba Kauno aklųjų mokyklose. Dabar vis daugiau vaikų mokosi integruotai. Šiais metais kartu su Švietimo ir mokslo ministerija norėjome suorganizuoti naują tiflopedagogų grupę, ministerija sutiko apmokėti už jos mokslą Šiaulių universitete. Nepasisekė, neatsirado norinčių. Mūsų senieji tiflopedagogai nyksta lyg kokie dinozaurai. Integruotai besimokantys vaikai negali gauti kvalifikuotos tiflopedagogo pagalbos. Tai, be abejo, tiesiogiai susiję ir su brailio rašto mokymu. 

Ar turi būsų bendruomenės nariai galimybę savo gyvenamojoje vietoje išmokti brailio raštą? Pagal įstatymą jaunimas (iki 21 metų) turi galimybę šio rašto mokytis Kauno ar Vilniaus aklųjų ugdymo centruose. Jeigu kalbėsime apie suaugusius žmones, tai iš 48 mūsų organizacijos filialų tokia galimybė yra tik 18. Rengdamiesi šiai konferencijai atlikome nedidelę apklausą: žmonių, kurie sakosi moką brailio raštą, yra apie 850, šiuo raštu skaito apie 390, dar mažiau jį vartoja buityje: susirašinėja, daro užrašus ir pan. Kiek žmonių norėtų išmokti? Čia turime skaičių, kuris gerokai liūdina - apie trisdešimt. Švietimo ir mokslo ministerija žadėjo, kad padės surengti šiems žmonėms brailio rašto mokymosi kursus. Gal ne visiems trisdešimčiai, gal šiais metais jau nesuspės, bet žadėjo padėti. Reikia pasakyti atvirai ir tai, kad ne visi mūsų filialų pirmininkai moka brailio raštą taip, kad jo galėtų išmokyti ar bent pamokyti savo filialo narį. Tai jau mūsų organizacijos problema ir jos garbės reikalas. Mano vaikystės laikais brailio raštas buvo privalomas visiems tuometinės Kauno aklųjų mokyklos mokiniams - nesvarbu, nemato jie ar dar šiek tiek mato. Regėjimo ligos įvairios ir, jeigu žmogus jaunystėje dar šiek tiek mato, tai nereiškia, kad lygiai tiek pat jis matys ir po keliolikos ar keliasdešimties metų. Šiuo metu Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centre ši disciplina neprivaloma. Brailio rašto mokosi tik tie vaikai, kurie negali skaityti ir rašyti reginčiųjų raštu. Manyčiau, kad tokia praktika neteisinga: brailio raštas turi būti privalomas visiems aklųjų ir silpnaregių ugdymo centrų mokiniams. Turi būti privalomas ir atvirkštinis procesas: net visiškai nematantys vaikai turi būti mokomi brailio rašto, nes realybėje tenka turėti reikalų su įvairiomis sutartimis, notarais, susiduriama su autentiško parašo problema. Atskiras dalykas - brailio rašto standartas. 2000 m. patvirtinome naująją abėcėlę, buvo pakeistos kelios raidės. Reakcija šiems pakeitimams nebuvo palanki. Dabar jau matome, kad atsižvelgiant į naujųjų technologijų keliamus reikalavimus, brailio rašto ženklų sistemą reikėtų dar tobulinti. Be abejo, reikia atsižvelgti į vyresnę šio rašto vartotojų kartą, bet savo kolegoms nuolat kartoju: darysime nusikaltimą prieš jaunimą, prieš ateinančias kartas, jeigu žiūrėsime tik į praeitį ir nežiūrėsime į ateitį. Yra literatūrinis brailis, dabar jau patvirtintas europinis farmacinio brailio standartas, su elektroninėmis priemonėmis ateina aštuonių taškų brailis. Reikalingas vieningas brailio rašto standartas, būtina jį pasitvirtinti ir Lietuvoje. Kokie laukia svarbiausi darbai ir uždaviniai? Pirmiausia, brailio rašto standarto patvirtinimas, kursų organizavimas, dabartinio Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro virtimas resursų centru (tada būtų koreguojami šio centro nuostatai, atsirastų geresnės galimybės padėti jaunuoliams, gyvenantiems atokiuose šalies rajonuose), brailio rašto propagavimas ir populiarinimas."  

Lietuvos aklųjų bibliotekos direktorė Rasa Januševičienė apžvelgė skaitymo brailio raštu tendencijas: "Spaudiniai brailio raštu sudaro apie 10 viso bibliotekos fondo. Pačiose Baltosios lazdelės dienos išvakarėse paskelbti naujausio bibliotekos atlikto tyrimo duomenys. Deja, turime konstatuoti, kad skaitytojų brailio raštu mažėja. Ypač sumažėjo Kauno ir Panevėžio filialuose. Iš visų, galinčių skaityti šiuo raštu, skaito 60 proc. Šių metų pradžioje biblioteka turėjo 238 brailio leidinių skaitytojus. Brailio raštu skaito daugiau vyresnio amžiaus skaitytojai, gyvenantys didžiuosiuose miestuose arba rajonų centruose. Moterų daugiau negu vyrų. Statistinis skaitytojas - vyresnio amžiaus moteris, turinti vidurinį išsilavinimą, gyvenanti didžiajame mieste ar rajono centre. Didelė dalis bibliotekos skaitytojų brailio raštu neskaito dėl sveikatos problemų: skaitymas vargina, svaigsta galva ir pan. Buvo atsakymų, kad skaitytojai neskaito brailio raštu, nes naudojasi kompiuteriu, nepatinka leidžiama literatūra, gyvena atokiau nuo bibliotekos, pasikeitus brailio rašto abėcėlei skaitymas vargina. Tyrimas parodė, kad skaitytojams svarbus ne tik knygų turinys, bet ir forma. Skaitytojai su nostalgija prisimena seniau leistas knygas: kietus kartoninius viršelius, tvirtą įrišimą, gerą taškų kokybę. Knygos laminuotais viršeliais nepatogios, slysta iš rankų. Skaitytojai skundėsi, kad visiškai neleidžiama laisvalaikio literatūros - detektyvų ir pan. 2009-ieji visiems brailio rašto vartotojams labai svarbūs, todėl jubiliejinėms, dušimtosioms L. Brailio gimimo metinėms, biblioteka skyrė svarbiausius šių metų savo renginius: brailio rašto rašymo ir skaitymo konkursus. Šiuose renginiuose glūdi didelė brailio rašto populiarinimo prasmė. Ateinančiais metais kultūros įstaigoms drastiškai mažinamas biudžetas. Sužinoję apie tokį Vyriausybės sprendimą, turime prisipažinti - buvome pagalvoję ir apie leidybos brailio raštu pristabdymą. Esame vieninteliai garsinės literatūros leidėjai, o literatūrą brailio raštu dar leidžia ir kitos leidyklos. Tačiau greitai šios minties atsisakėme, nes supratome, kad mūsų leidiniai yra reikalingi ir laukiami. Biblioteka net ir sunkmečiu yra pasirengusi leisti literatūrą brailio raštu. Stengsimės išlaikyti net tą pačią apimtį. Ateinantys metai taip pat jubiliejiniai - minėsime 110-ąsias Prano Daunio gimimo metines. P. Daunys lietuvių kalbai pritaikė brailio rašto abėcėlę, be šios abėcėlės neturėtume nei literatūros brailio raštu, nei bibliotekos."  

(Bus daugiau) 

* * *
[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]