GYVENIMO AKTUALIJOS

Alvydas VALENTA

DEMARŠAS PRIEŠ "SWEDBANKĄ"

Liepos 9 dieną viename didžiausių interneto naujienų portalų "www.delfi.lt" pasirodė išsamus straipsnis apie tai, kad dėl nuolatinio neregių diskriminavimo Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga padavė į teismą "Swedbanką". Straipsnio autorius Dainius Sinkevičius rašo: "LASS teisme bando įrodyti, kad vienas didžiausių šalies bankų "Swedbank" diskriminuoja neregius, neleisdamas jiems banko kortelėmis atsiskaityti prekybos centruose bei nustatydamas grynaisiais išduodamų pinigų limitą - 500 litų per dieną. Aklieji piktinasi, kad banke jiems neleidžiama pasirašyti dokumentų, nors jų parašus pripažįsta visos valstybinės įstaigos, be to, bankas jiems nepateikia dokumentų brailio raštu." 

Apskritai, reikia pasakyti, kad straipsnis gana išsamus, autorius gilinasi tiek į vienos, tiek į kitos pusės argumentus. Išsamiai cituojami ir LASS atstovaujantis advokatas Anatolijus Novikovas, ir banko atstovas Dalius Baranauskas. 

"Bankas nepripažįsta neregio asmens parašo - jie leido sau traktuoti, kad jeigu tu nematai, tai ir negali pasirašyti, - kalbėjo LASS atstovaujantis A. Novikovas. - Mūsų sąjungai priklauso daug narių, kurie gali pasirašyti ir dėl jų parašo niekur, net kituose bankuose, nekyla problemų. Manau, kad turi būti vienoda pagarba visiems klientams. Bankas yra nustatęs tokias taisykles, kad į banką regėjimo negalią turintys asmenys privalo atvykti su notaro įgaliotu atstovu arba įgaliojimą turintis jų atstovas gali tvarkyti reikalus ir neregiams neatvykus." 

"Vidaus taisyklės sukurtos neregių labui, - tvirtina "Swedbanko" atstovas Dalius Baranauskas. - Grynųjų pinigų išdavimo limitus bankas nustatė norėdamas apsisaugoti nuo nesąžiningų atvejų. Jeigu vienas neregys nueis į parduotuvę ir kasoje norės kortele atsiskaityti už prekes, kaip jis galės sužinoti, už kokią sumą pasirašo? Jeigu teismas pripažins, kad aklas asmuo gali saugiai naudotis kortele ir bankas nebus atsakingas, kai atsiskaitant parduotuvėje iš kortelės dings pinigai, mes tokius nurodymus vykdysime". 

LASS bylą dėl neregių diskriminavimo banke teismas toliau ketina nagrinėti spalio mėnesį - iki to laiko ieškovai įpareigoti patikslinti ieškinį, o atsakovai - pateikti visus su neregių aptarnavimu susijusius dokumentus. 

* * * 

Teismai yra savarankiški, nepriklausomi (bent jau taip turėtų būti), o jų sprendimai - nesaistomi nei visuomeninės nuomonės, nei išankstinio kokio nors reiškinio ar fakto vertinimo, juolab kad jų sprendimams negali turėti įtakos anoniminiai komentarai internete. Vis dėlto jie taip pat gali būti įdomūs ir net naudingi kaip visuomenės požiūrio, tegu ir anoniminio, į vieną ar kitą problemą atspindys. Paskelbus straipsnį per pirmąsias dvi tris dienas pasirodė daugiau nei pusšimtis komentarų. Visus juos galima suskirstyti į dvi grupes: palaikančius neregius ir palaikančius banką. Komentarai įvairūs: nuo kelių žodžių iki savo nuomonės ar pozicijos argumentavimo. Komentarų kalba netaisyta.  

"Manau, kad bankas saugo akląjį nuo finansinio nuostolio, todėl riboja sumą, kurią iš jo gali išvilioti/apgauti bet kuris atsitiktinis "geradarys"... Ir normalu, kad kuomet aklasis į banką atsiveda įgaliotąjį žmogų, t.y. tą, kuriuo pats pasitiki, bankas duoda pinigus neribodamas sumų. Su tokiu patikimu palydovu gali eiti pirkti brangesnių dalykų. Kažkaip neįžiūriu čia blogo elgesio - ir aklajam saugiau, ir bankas gali būti ramesnis, kad jam patikėti pinigai papuola į patikimas rankas."  

"Gal prieš bandant ką nors apsaugoti, reikėtų pasiklausti, ar kas nors nori tokios apsaugos. Ar tau, pvz. patiktų, kad kas nors užrakintų kambaryje ir sakytų, kad nori apsaugoti, kad nepakliūtum po automobilio ratais?"  

"Nesuprantu, kuo čia dėta diskriminacija? Juk bankas tokias sąlygas sudarė, kad neregiai nebūtų apgauti, t.y. priešingai, stengiasi apsaugoti juos. Absoliutus nelogiškumas: kokios gi naudos gali turėti bankas iš tokių taisyklių? Gaila neregių, bet čia jau visiška nesąmonė."  

"Su banko vizija tikrai visiškai sutinku, džiaugiuosi, kad jie, skirtingai nuo kitų institucijų, kurios argumentuodamos "lygiomis teisėmis", visus žmones įkiša į tą patį šabloną, nepatingi ir pagalvoja apie tai, kas galbūt būtų naudingiau žmonėms."  

"Žmogau, suprask, kad aklieji ir banke negali atlikti jokių operacijų. Nueini į banką, nori sumokėti kokius mokesčius ar dar kažką, pervesti, pavyzdžiui, pinigų vaikui ir negali, nes esi aklas. Kaip tau atrodo, kas tai yra? Ne diskriminacija? Asmeniškai patys, be lydinčio asmens, kuris turėtų notaro įgaliojimą, aklieji negali nieko patys daryti banke. Net ne bankomate, o banke. Puikiai žinau šitą situaciją ir čia ji nepilnai aprašyta. Su aklaisiais šitas bankas elgiasi tikrai ne kaip su žmonėmis. Tai pati tikriausia diskriminacija. Kai žmogus negali pasiimti pinigų pats banke, o turi eiti rašyti įgaliojimą pas notarą, kuris taip pat ne kapeikas kainuoja. Tai situacija juo kvailesnė, kad kartais tokia operacija su didesnėmis sumomis reikalinga tik kartą ar du per metus, o dėl to vieno ar dviejų kartų žmogus turi eiti pas notarą, kad surašytų įgaliojimą, kuris kainuoja. Juk kitiems to nereikia."  

"Tai gal pats neregys geriau žino, ar reikia jį saugoti, ar ne, ar pasitiki, už ką pasirašo, ar ne. Jis ir be banko žino, kad nemato!"  

"Tenka bendrauti su aklaisiais. Manau, jie specifinio mąstymo žmonės, mums sunkiai suprantami. Visgi dauguma jų mano, kad pasaulis sukasi apie juos ir pasaulis jiems skolingas, kad jie tokie yra. Manau, aklieji pernelyg remiami ir išskiriami iš kitų negalią turinčių žmonių - jau nuo tarybinių laikų." 

"Lietuvoje dar negreitai ateis (jeigu iš viso ateis) toks laikas, kai žmogus bus gerbiamas ir vertinamas toks, koks yra, nesvarbu - aklas, gėjus, senas. Tai didžiulė lietuvių problema, kurios mastą suvokia tie, kurie ilgesnį laiką išvyksta kitur, pvz.: į Vakarus. Daugumoje kitų valstybių toks klausimas net nebūtų diskutuojamas, ten tokie patogumai neįgaliesiems - seniai kasdienybė."  

Skaitytojams priminsime, kad kreiptis į teismą LASS nusprendė po ilgų svarstymų ir diskusijų, prieš tai išmėginusi visus galimus neteisminius problemos sprendimo kelius. Aklieji ne kartą kreipėsi į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą - vyko intensyvus šios tarnybos susirašinėjimas ir aiškinimasis su banku. Tarnyba konstatavo, kad bankas, aptarnaudamas neregius, jiems taiko ne tokias pačias sąlygas kaip regintiems klientams ir rekomendavo tokios diskriminacinės politikos atsisakyti. Praėjusiais metais dėl neregių diskriminacijos LASS laišku kreipėsi į AB "Hansabankas" (dabar "Swedbankas") vadovybę Švedijoje. Į teismą nuspręsta kreiptis tik gavus šio banko vadovų atsakymą, kuriame, išskyrus mandagias, bet neįpareigojančias ir neįsipareigojančias formuluotes, praktiškai nieko daugiau nėra.  

Iš pačių neregių teko girdėti įvairių nuomonių apie šį LASS sprendimą. Kai kas tai įvardija kaip "politikavimą", kylantį iš neturėjimo ką veikti. Tai kraštutinė nuomonė ir vargu ar galima su ja sutikti. Valstybės ar privačių kompanijų padavimas į teismą - Vakarų valstybėse įprastas dalykas. Lietuvoje šia priemone savo teisėms apginti irgi naudojasi vis daugiau žmonių. Vis dėlto teisminis ginčo nagrinėjimo būdas - ne santykių aiškinimasis už kampo. Jis gali užsitęsti, neatnešti laukiamų rezultatų arba tie rezultatai gali būti ne visada įžiūrimi "plika" akimi. Todėl bendruomenė ar organizacija, nusprendusi savo ar savo narių teises ginti teisme, irgi turi būti pasiekusi tam tikrą brandos lygį. Ar esame jį pasiekę? Ar galime ir ar norime savo teises ginti būtent šiuo būdu? Pabandyti atsakyti į šiuos klausimus vertėtų. 

[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]