TEISĖS NAUJIENOS

Giedrius STOŠKUS

NAUJOS REDAKCIJOS UŽIMTUMO RĖMIMO ĮSTATYMAS

2009 m. liepos 14 d. LR Seimas priėmė naują LR užimtumo rėmimo įstatymo redakciją, įstatymo Nr. XI-334, skelbtas "Valstybės žiniose" 2009 m. liepos 21 d. Nr.86, publikacijos Nr. 3638, įsigaliojo nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. 

Nauja įstatymo redakcija numato gana daug aktyvių darbo rinkos politikos priemonių, iš kurių neįgaliesiems svarbiausios trys:  

1) įdarbinimas subsidijuojant; 

2) darbo vietų steigimo subsidijavimas; 

3) savarankiško užimtumo rėmimas. 

Įdarbinimas subsidijuojant 

Įdarbinimas subsidijuojant įstatymo priskiriamas remiamojo įdarbinimo priemonėms. Be jo dar yra tokios remiamojo įdarbinimo priemonės kaip darbo įgūdžių įgijimo rėmimas, darbo rotacija ir viešieji darbai. Įdarbinimas subsidijuojant įstatyme apibrėžiamas kaip teritorinės darbo biržos siųsto asmens įdarbinimas, negrąžintinai kompensuojant darbdaviui dalį šio asmens darbo užmokesčio išlaidų. Taigi darbo biržos atsiųstus remiamus darbuotojus įdarbinusiems darbdaviams kas mėnesį mokama subsidija darbo užmokesčiui, nurodytam įdarbinto asmens darbo sutartyje, ir nuo šio darbo užmokesčio apskaičiuotoms darbdavio mokėtinoms valstybinio socialinio draudimo įmokoms iš dalies kompensuoti. Šios subsidijos dydis neįgaliesiems yra toks. 

1. Įdarbinus darbingo amžiaus neįgalųjį, kuriam nustatytas iki 25 proc. darbingumo lygis arba sunkus neįgalumo lygis, - 75 proc. jo darbo užmokesčio ir nuo jo darbdavio mokėtinų socialinio draudimo įmokų; 

2. Įdarbinus darbingo amžiaus neįgalųjį, kuriam nustatytas 30-40 proc. darbingumo lygis arba vidutinis neįgalumo lygis, - 60 proc. jo darbo užmokesčio ir nuo jo darbdavio mokėtinų socialinio draudimo įmokų; 

3. Įdarbinus darbingo amžiaus neįgalųjį, kuriam nustatytas 45-55 proc. darbingumo lygis arba lengvas neįgalumo lygis, - 50 proc. jo darbo užmokesčio ir nuo jo darbdavio mokėtinų socialinio draudimo įmokų. 

Bet kokiu atveju subsidijos, skirtos darbo užmokesčiui, dydis negali viršyti dviejų Vyriausybės patvirtintų minimalių mėnesinių algų (MMA). Šiuo metu 1 MMA - 800 Lt. Įdarbinus neįgalųjį, kuriam nustatytas iki 40 proc. darbingumo lygis arba sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis, subsidijos mokėjimo trukmė neribojama, t.y. ji darbdaviui mokama tol, kol pas jį dirba šis neįgalus darbuotojas. Įdarbinus neįgalųjį, kuriam nustatytas 45-55 proc. darbingumo lygis arba lengvas neįgalumo lygis, subsidijos mokėjimo trukmė - iki 12 mėnesių. 

Darbo vietų steigimo subsidijavimas 

Darbo vietų steigimo subsidijavimas gali būti skiriamas darbdaviams, steigiantiems naujas ar prie darbuotojo negalios pritaikantiems jau esamas darbo vietas, į kurias neterminuotai įdarbinami darbo biržoje bedarbiais ar ieškančiais darbo asmenimis įregistruoti neįgalieji. Šia paramos rūšimi siekiama kompensuoti darbdavio išlaidas, skirtas steigiamai (pritaikomai) darbo vietai reikalingai įrangai, darbo priemonėms, įrankiams įsigyti ir pan. Įstatymas nedetalizuoja, kokios tiksliai darbo vietos steigimo (pritaikymo) išlaidos gali būti subsidijuojamos. Tai turėtų būti nustatyta šio įstatymo įgyvendinimo tvarką nustatančiuose poįstatyminiuose aktuose, kurių šio straipsnio rašymo metu dar nėra. Įstatymas nustato, kad dalį šių išlaidų turi apmokėti pats darbdavys. 

1. Įdarbinant darbingo amžiaus neįgalųjį, kuriam nustatytas iki 25 proc. darbingumo lygis arba sunkus neįgalumo lygis, darbdavys privalo apmokėti ne mažiau kaip 20 proc. darbo vietos steigimo (pritaikymo) išlaidų. 

2. Įdarbinant darbingo amžiaus neįgalųjį, kuriam nustatytas 30-40 proc. darbingumo lygis arba vidutinis neįgalumo lygis, - ne mažiau kaip 30 proc. darbo vietos steigimo (pritaikymo) išlaidų. 

3. Įdarbinant darbingo amžiaus neįgalųjį, kuriam nustatytas 45-55 proc. darbingumo lygis arba lengvas neįgalumo lygis, - 35 proc. darbo vietos steigimo (pritaikymo) išlaidų. 

Vienos darbo vietos steigimui (pritaikymui) skiriamos subsidijos dydis negali viršyti 32 MMA. 

Darbdavys įsteigtą (pritaikytą) darbo vietą privalo išsaugoti ne trumpiau kaip 36 mėnesius nuo teritorinių darbo biržų siųstų asmenų įdarbinimo. Jei darbdaviai nesilaiko šio reikalavimo, jie privalo gautą subsidiją arba jos dalį sugrąžinti teritorinei darbo biržai. Darbdaviai privalo sugrąžinti: 

1) visą subsidiją, kai darbo vieta panaikinama per 12 mėnesių laikotarpį nuo jos įsteigimo (pritaikymo); 

2) 80 proc. subsidijos, kai darbo vieta panaikinama 13-24 mėnesį nuo jos įsteigimo (pritaikymo); 

3) 50 proc. subsidijos, kai darbo vieta panaikinama 25-36 mėnesį nuo jos įsteigimo (pritaikymo). 

Įstatymas nedraudžia vienam įdarbintam bedarbiui ar ieškančiam darbo asmeniui taikyti abi anksčiau aptartas aktyvios darbo rinkos politikos priemones, t.y. ir įdarbinimą subsidijuojant, ir darbo vietos steigimo subsidijavimą. 

Savarankiško užimtumo rėmimas 

Ši priemonė yra labai panaši į darbo vietos steigimo subsidijavimą. Ji taikoma pirmą kartą savo verslą steigiantiems neįgaliesiems, kuriems nustatytas ne didesnis kaip 40 proc. darbingumo lygis arba sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis, įsiregistravusiems darbo biržoje bedarbiais ar ieškančiais darbo asmenimis bei kai kurioms kitoms darbo rinkoje papildomai remiamų asmenų grupėms. Maksimalus savarankiško užimtumo rėmimo subsidijos dydis yra 32 MMA, tik, skirtingai nuo darbo vietos steigimo subsidijavimo, čia neįgaliems subsidijos gavėjams nekeliamas reikalavimas dalį darbo vietos steigimo (pritaikymo) lėšų apmokėti patiems. Savarankiško užimtumo rėmimas gali būti skiriamas tik tada, kai minėti asmenys įsteigia LR smulkiojo ir vidutinio verslo įstatyme apibrėžtas labai mažas įmones. Šis įstatymas labai mažomis įmonėmis laiko tokias, kuriose dirba mažiau kaip 10 darbuotojų ir kurios finansiniai duomenys atitinka bent vieną iš šių sąlygų: 

1) įmonės metinės pajamos neviršija 7 mln. litų; 

2) įmonės balanse nurodyto turto vertė neviršija 5 mln. litų. 

[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]