RENGINIAI

Gražina SIDEREVIČIENĖ

SUKVIETĖ AKORDEONAS

Kai akordeonu groju, 

Sielą girdo džiaugsmas šiltas. 

Tonų žaismas suliepsnojęs 

Plėšo tamsą, griauna tiltus. 

Liekitės garsai patvinę, 

Suardykit trapią tylą. 

Te žali laukai gimtinės 

Širdimi mana prabyla. 

Stanislovas Krasinskas 

Prieš 15 metų, nesulaukęs nė 50-mečio, mus paliko Petras Barškietis. Gabus, perspektyvus muzikantas, puikiai valdęs akordeoną ir klarnetą, sukūręs instrumentinį ansamblį, padėjęs įvaldyti muzikos meną ne vienam neregiui bei silpnaregiui. 

Tais pačiais metais jo atminimui buvo surengtas pirmasis akordeono muzikos vakaras. Po penkerių metų renginys išaugo į respublikinį akordeono festivalį, o 2004 - aisiais - į tarptautinį. Pastarasis buvo skirtas Petro Barškiečio ir pirmojo lietuviško akordeono vadovėlių autoriaus Povilo Četkausko atminimui. Povilas Četkauskas visą savo gyvenimą paskyrė akordeono muzikos populiarinimui, parašė vadovėlius "Jaunasis akordeonistas" (1952) ir "Akordeonistas" (1958). 

Šiais metais Povilui Četkauskui būtų sukakę 105-eri, o Petras Barškietis švęstų tik 65 - tąjį gimtadienį. Abu gimę birželį.  

Ta proga gegužės 28-ąją akordeono muzikos gerbėjus pakvietėme į tarptautinį akordeono festivalį "Akordeono muzikos paslaptis". Puikiai jautėmės matydami pilnutėlę žiūrovų salę. 

Akordeonas - pakankamai jaunas muzikos instrumentas. Pirmąją, gana primityvią armoniką 1822 m. Berlyne sukūrė muzikos instrumentų meistras Fridrikas Buschmanas. Po septynerių metų Vienoje, firmoje "Kirilas Demianas ir 4 jo sūnūs", pagamintas instrumentas pavadintas akordeonu. Ilgai ir sunkiai jis skynėsi kelią į pripažinimą. Kompozitoriai nekūrė meniškai brandaus repertuaro šiam instrumentui. Juo įvairiuose ansambliuose buvo grojami pramoginio žanro kūriniai, ir kur kas rečiau - rimtoji muzika. 

XIX a. antroje pusėje akordeoną imta sparčiai tobulinti. Jis paplito Rusijoje, Ukrainoje ir laikomas slavų liaudies muzikos instrumentu, vadinamu bajanu. 

Lietuvoje akordeonu susidomėta XX a. trečiame dešimtmetyje. Tuo metu jį atrado ir aklieji bei silpnaregiai. "Šiandien drąsiai galime teigti, kad akordeono menas tvirtai įsiliejo į profesionaliausias muzikinio meno gretas. Lietuvos akordeonininkai pasiekė ženklių rezultatų atlikimo mene ir pelnė tiek užsienio, tiek Lietuvos muzikinės visuomenės pripažinimą", - teigia doc. Z. Abromavičiūtė. 

Geru pavyzdžiu pasekė gabūs aklieji bei silpnaregiai muzikantai. Mename nesenus laikus, kai akordeoną meistriškai valdė ir su koncertinėm kelionėm apkeliavo visą Lietuvą Stasys Stasiulis. Akordeonu puikiai grojo Juozapas Kairys, beje, sukūręs ne vieną kūrinį šiam soliniam instrumentui. Gana drąsiai į akordeonininkų būrį įsiveržė jaunieji mūsų atlikėjai. Ne vieną tarptautinį apdovanojimą iš Italijos parvežė Mindaugas Dvylaitis - aktyvus akordeonų festivalių Lietuvoje ir užsienyje dalyvis. 

Kauniečių surengtame akordeono festivalyje dalyvavo akordeonininkai iš Estijos ir Lietuvos. Pirmasis scenoje pasirodė ir savo kūrybos kūrinius Petrui Barškiečiui, Povilui Četkauskui ir visiems išėjusiems amžinybėn atminti atliko kretingiškis Vytautas Kubilinskas. Jausmingai, lyriškai pateikti kūriniai žiūrovų buvo palydėti aplodismentų audra. 

Sudėtingą programą pasirinko Vilniaus muzikos mokyklos "Lyra" auklėtinis Denisas Kovalenko. J. S. Bacho "Preliudija Nr.4", B. Blahos "Pokštas" - tokie kūriniai nelengvai "įkandami" ir didelę patirtį turintiems akordeonininkams. Denisas, nors ir labai jaudindamasis, sugrojo tikrai profesionaliai. Už dideles pastangas ačiū jam ir mokytojai Almai Vadeišienei. 

Labai šiltai žiūrovai sutiko svečią iš Estijos bajanininką Pavelą Smirnovą. Jautriai ir emocingai nuskambėjo V. Kornevo "Volgos kadrilius", nežinomo autoriaus "Gėlių valsas", A. Fosseno "Karuselė." 

Energingos ir geros nuotaikos pliūpsnį pažėrė akordeonininkas Justinas Kasparas iš Kelmės. Anot šios srities specialistų, jam gal ir pritrūko tikslumo bei profesionalesnio požiūrio, tačiau nuoširdumo buvo su kaupu. 

Klausytojai susižavėję plojo jaunajam Mindaugui Dvylaičiui. Vaikinukas profesionaliai, su užsidegimu sugrojo J. S. Bacho "Mažąją preliudiją Nr. 4", L. Cambloro "Maskvietišką valsą" ir V. Dmitrijevo "Senąją karuselę". Mindaugo mokytoja - Violeta Gadliauskienė. 

Petro Barškiečio muzikinių tradicijų tęsėjas, Kauno aklųjų ir silpnaregių centro instrumentinis ansamblis "Bičiuliai" (vadovas - Lionginas Matusevičius) atliko P. Barškiečio "Fokstrotą" ir "Valsą" bei P. Četkausko polką "Gegužinė". Vyrai tikrai pasistengė, kad kūriniai skambėtų įtaigiai ir nuotaikingai. 

Kūrybišką, originalią ir šiuolaikišką programą padovanojo garbės svečiai - J. Gruodžio konservatorijos studentai - tarptautinių ir respublikinių konkursų laureatai: Laimonas Salijus, Tautvydas Jurkša, Augustinas Rakauskas, Ignas Andrikevičius, Kristina Dobrovolskaitė, Agnė Dūkštaitė. Tarsi užburti klausėmės G. F. Telemano "Sonatos", Astor Pjacolos "Vasaros", F. Andželio "Maskva - Paryžius'' ir kitų kūrinių. Stebino ne tik akordeonininkų profesionalumas, bet ir kūrinių pateikimo kultūra, išradingumas. Atlikėjus parengė J. Gruodžio konservatorijos mokytojos ekspertės Gražina Lukošienė ir Birutė Rušėnienė. Kūrybinės sėkmės ugdant profesionalią jaunąją akordeono virtuozų kartą! 

Akordeono muzikos fone subtiliai suskambėjo V. Sušinsko, A. Baltakio, St. Krasinsko posmai, ištrauka iš V. Zaikausko apsakymo "Moterų juokas". Už juos dėkojame skaitovėms R. Girnienei, Z. Klibavičienei, V. Bakutienei. 

Atlikėjus vertino specialistų komisija: komisijos pirmininkė - Gražina Lukošienė, Kauno krašto akordeono draugijos pirmininkė, bei nariai: Vytas Rušėnas - Juozo Gruodžio konservatorijos mokytojas ekspertas, Reda Labanauskienė - Kauno 1- osios muzikos mokyklos mokytoja. 

Visi atlikėjai apdovanoti diplomais pagal nominacijas: už kūrybiškumą ir profesionalumą, už savo kūrybos kūrinių atlikimą, už originalumą. Įteikti piniginiai prizai. 

Po koncerto ir apdovanojimų atlikėjai, vertinimo komisijos nariai ir svečiai aptarė festivalio rezultatus. Komisijos pirmininkė G. Lukošienė nebuvo linkusi daug kritikuoti. Pasidžiaugė, kad akordeonas vis labiau populiarėja ir šventes žiūrovams dovanoja ne tik aukštosios muzikos mokyklos, bet ir tokie šio žanro mylėtojai kaip Kauno aklųjų ir silpnaregių centras. Ji kiekvienam atlikėjui surado gerų žodių, skatino profesionalėti ir toliau. 

Viešnagė Kaune ypač pradžiugino svečius iš Estijos, kurie stebėjosi repertuaro įvairove ir atlikėjų profesionalumu. Mokytojų Irinos ir Juozo Ribikauskų globojami, susipažino su Kauno senamiesčiu, aplankė senąjį ąžuolyną, buvo svetingai sutikti ir apnakvindinti Kauno aklųjų ir silpnaregių ugdymo centre. Atsisveikindami Pavelas Smirnovas ir Estijos aklųjų federacijos kultūrinių projektų koordinatorė Anne Kroon sakė: "Norime pas jus sugrįžti". 

Tikimės, kad taip ir bus. 

[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]