GYVENIMO AKTUALIJOS

Alvydas VALENTA

MŪSŲ DIENŲ KRONIKA

Šį rašinį galima pradėti labai lyriškai, pavyzdžiui, kad ir taip: yra rašytojų, mėgstančių rašyti senųjų dienų kronikas. Jie renka po kruopelę faktus, kas vyko prieš šimtą ar tūkstantį metų, dėlioja juos vieną prie kito, kol išeina gražus, dažnai melancholiškomis spalvomis nutapytas paveikslas. Daug sunkiau rašyti mūsų dienų kroniką: kalbėti apie žmones, kuriuos pažįsti, su kuriais susitinki ir gal dar ne kartą susitiksi. Ką gi, kai kada tenka imtis ir šito nedėkingo darbo.  

Pastarųjų penkerių, o gal ir daugiau, metų mūsų organizacijos gyvenimui apibūdinti geriausiai tiktų žodžiai - visiška ramybė, štilis. Vandens paviršiaus nedrumstė net mažiausios bangelės, burių neplaikstė joks brizas ar šiaip stipresnis vėjelis. Teisybė, pasigirsdavo balsų, nepatenkintų valdžia, bet raskite bendruomenę, kurioje visi viskuo būtų patenkinti? Parodykite valdžią ar organizacijos vadovą, kuris patiktų ir įtiktų visiems? Neabejoju, tokio tikrai nerasite, todėl ir sakau, kad be smulkių pasižodžiavimų ir apsižodžiavimų organizacijoje viešpatavo ramybė ir štilis. Deja, ši ramybė buvo ramybė prieš audrą. Šį pavasarį kad trenkė, tai jau trenkė. Baisiau negu baisiausia perkūnija! Pirmasis ugnikalnis sprogo Panevėžyje. Kovo mėnesį grupė panevėžiečių (beveik 50 žmonių) pasirašė raštą, adresuotą LASS revizijos komisijos pirmininkui, Seimo darbo ir socialinių reikalų komiteto pirmininkui, socialinės apsaugos ir darbo ministrui. Vien ko verta jo antraštė: "Biurokratai iš LASS'o ant aklųjų užmetė laso". Pavydėti galėtų bet kuris meninio žodžio meistras. Bet šįsyk ne apie antraštes: rašte reiškiamas susirūpinimas dėl situacijos, kurioje yra atsidūrusi mūsų organizacija, kabinetinio valdininkų darbo, organizacijos turto išpardavinėjimo ir LASS Panevėžio įmonės sužlugdymo. Raštas buvo paskelbtas internete, svetainėje www.musuzodis.lt ir tikriausiai visi, namuose turintys kompiuterį, jį jau seniai perskaitė. Tad šio rašto neperspausdinsime. Neturime galimybės aptarti visų jame keliamų problemų. Apsistosime tik prie vienos - Panevėžio įmonės likvidavimo. Vėliau garsiojoje BTV laidoje, transliuotoje gegužės 25 dieną, LASS pirmininkas apie panevėžiečius ir panašius į juos pasakys: "Jie visada nepatenkinti, direktoriais, pirmininku".  

Tad kuo ir kodėl nepatenkinti panevėžiečiai? Grįžkime šiek tiek atgal. 4-ajame praėjusių metų "Mūsų žodžio" numeryje, straipsnyje "LASS centro taryboje", oficialiai informuojama, kad paskutiniajame 2007 metų ketvirtyje UAB "Regovitus" (LASS Panevėžio įmonė) patyrė 92 tūkst. Lt nuostolį, kad bendrovė nuostolingai dirbo ir trečiajame 2007 m. ketvirtyje. Toliau sakoma, kad, pažeidžiant atitinkamus LASS CT nutarimus, bendrovės direktoriui Alfonsui Kudarui ir kitiems darbuotojams neteisėtai buvo mokami priedai prie atlyginimų. Už tai LASS CT UAB "Regovitus" direktoriui skyrė drausminę nuobaudą - pastabą. Jeigu viskas tuo būtų ir baigęsi, tikriausiai ir tuos priedus, ir tą pernelyg švelnią bendrovės vadovui skirtą nuobaudą visi būtų seniai pamiršę. Deja, praeis vos trys mėnesiai ir paaiškės, kad UAB "Regovitus" reikalai daug blogesni, nei galima buvo manyti. Praėjusių metų liepos mėnesio "Mūsų žodyje" skaitome: "Įvyko net trys LASS centro tarybos posėdžiai (nuo gegužės 8 iki liepos 2 d. - red. past.). (...) Visuose trijuose posėdžiuose kalba sukosi apie UAB "Regovitus". Toliau iš straipsnio sužinome, kad "Regovitus" sunkumai nebuvo laikini, kad nepadėjo nei 2007 m. parduota dalis pačios įmonės (daugiau nei už 500 tūkst. Lt), nei skolų ar mokesčių atidėjimai. Gegužės 8 d. CT posėdyje UAB "Regovitus" direktorius Alfonsas Kudaras atleistas iš pareigų, laikinai eiti direktoriaus pareigas paskirtas Viktoras Mirašničenko. Vienas iš panevėžiečių priekaištų LASS centro tarybai vėliau bus būtent dėl UAB "Regovitus" direktoriaus, kad nugyvenus įmonę jam buvo leista saugiai "nerti į krūmus". Kas toliau vyko, visi žinome. Praėjusių metų liepą, siekiant išvengti didesnių nuostolių, UAB "Regovitus" veikla buvo sustabdyta, o šių metų kovą pati įmonė galutinai likviduota. Kovo mėnesį, kaip jau sakėme, pasirodė minėtas panevėžiečių kreipimasis. Be kitų dalykų, jame rašoma: "UAB "Regovitus" buvo likviduota ir visi darbininkai atleisti. Netrukus sužinojome, kad po tuo pačiu stogu, kur dirbo aklieji, įsikūrė dvi akcinės bendrovės ir jose pradėjo dirbti sveikieji. (...) Niekur nedingo ir tie užsakovai, kuriems dirbo aklieji."  

Remkimės tik oficialiais šaltiniais. Penktajame "Mūsų žodžio" numeryje LASS pirmininko O. Petrausko duotame interviu neneigiama, kad UAB "Regovitus" patalpos ir įrengimai yra išnuomoti ir kad su tais įrengimais gaminama ta pati produkcija, kurią gamino ir UAB "Regovitus". Tiesa, iš pateiktų skaičių matyti, kad apimtys dešimtis, o gal ir šimtus kartų mažesnės. Tačiau bent trumpam įlįskime į panevėžiečių kailį: ar mums nekiltų įtarimų? Kaip panašiais atvejais sakoma: "Kas gali paneigti, kad?.." Panevėžiečiai įdomių faktų ar sutapimų rastų ir daugiau. Kaip iš tiesų yra, anot vieno iš kreipimosi iniciatorių Juozo Bartkaus, be specialaus tyrimo pasakyti neįmanoma, todėl ir mes nespėliosime, o geriau tokio tyrimo palauksime.  

Kuo toliau, tuo greičiau įvykis vijo įvykį. Panevėžiečių išjudintas ramybės ir stabilumo akmuo gegužę sukėlė tikrą laviną. Gegužės 25 d. per Baltijos televiziją parodoma garsioji laida "Lietuvos žinių tyrimas", kurioje Saulius Plepys LASS vadovams atvirai meta kaltinimus dėl organizacijos turto išpardavinėjimo, nesuprantamai didelių atlyginimų ir kitų negerovių. Savo nuomones išsako ir panevėžiečiai. Tiek UAB "Regovitus" likvidavimas, tiek ir ši laida nusipelno atskiro straipsnio, tad šiame rašinyje ir labiausiai norėdami jos išsamiai neaptarsime ir visų argumentų - tiek vienos pusės, tiek ir kitos - neišguldysime. LASS vadovų nuomone, laida buvusi gerokai tendencinga, o jų paaiškinimai ar atsakymai žurnalistams - iškarpyti, sutrumpinti. Kad žurnalistai, rengdami laidą atmeta daugybę turimos medžiagos, akivaizdu, kad ne visada būna objektyvūs - irgi ne paslaptis. Ar galima šią laidą kaltinti neobjektyvumu - neturint visos medžiagos, negalint jos palyginti - pasakyti neįmanoma. Neabejotinas vienas dalykas: organizacijai, jos geram vardui padaryta didelė žala ir gali būti, kad ją jausime dar ilgai. Jau dabar kai kurie socialiniai darbuotojai, LASS filialų pirmininkai pasakoja, kad savivaldybėse ar kitose institucijose jiems tiesiai šviesiai sakoma: "Turite tiek turto, jūsų vadovai gauna tokius atlyginimus ir prašote pinigų..." Ne mažiau negu atlyginimai, tikri ar tariami LASS vadovų turtai, daugelį žmonių šokiravo LASS pirmininko mintys apie tai, kad teisybės nėra, kad šou žvaigždės gauna dar ne tiek (cituoju iš atminties). Tiesa, žodis "teisybė" šiuo atveju buvo taikomas tik atlygiui už darbą, o ne visoms gyvenimo sritims. Bet, vadovaujantis tokia logika, kodėl negalima teigti, kad teisybės pasaulyje apskritai nesą? O jeigu taip, tuomet "žaidimo taisyklių" gali nesilaikyti ne tik organizacijos vadovai, bet ir jų pavaldiniai. Jeigu viskas galima vieniems, galima ir kitiems. Tačiau situacija "viskas galima" turi vieną bjaurų bruožą: niekada nesi tikras, kad galva nusiris ne tavo priešininkui ar kaimynui, bet tau pačiam. Todėl, anot filosofų, žmonės ir sugalvojo "kolektyvinę sutartį". Bet palikime filosofijas filosofams ir nenuklyskime į lankas. Šiuo konkrečiu atveju tie "kiti" nemano, kad teisybė panaši į Šventąją dvasią - nei pasversi, nei pamatuosi...  

Po laidos praeis tik trys dienos ir gegužės 28 d. bus gautas leidimas birželio 1 d. Vilniuje, prie LASS centro tarybos, surengti piketą. Kitą dieną, gegužės 29-ąją, viešai pasirodys ir piketo organizatorių pateiktos rezoliucijos projektas. Dabartiniams vadovams jis negailestingas: reikalaujama jų atsistatydinimo, nuoseklaus tyrimo, kiek ir už kokias lėšas per pastaruosius 15 metų parduota LASS turto, grąžinti iki 1998 metų egzistavusią tvarką, kai LASS pirmininkas ir pirmasis jo pavaduotojas renkamas ne daugiau nei dviem kadencijoms. Rezoliucijos tekstas, nežymiai pataisytas birželio 1-ąją viešai perskaitytas pikete prie LASS centro tarybos, tos pačios dienos vakare, kaip ir panevėžiečių kreipimasis, buvo paskelbtas internete, išsiuntinėtas LASS įstaigoms.  

Birželio 1-oji. Piketas prie LASS centro tarybos. Jeigu atmintis nemeluoja, antrasis mūsų organizacijos istorijoje. Iš pradžių piketo dalyviams buvo pranešta, kad pirmininkas pasiėmė atostogas, paskui kažkas pasakė, kad susirgo. Sužinoję, kad nei pirmininkas, nei jo pavaduotojai su jais nesusitiks, piketuotojai pradėjo akciją. Viešai perskaitoma ir vienbalsiai priimama jau minėta deklaracija. Žmonės kviečiami pasisakyti. Jie vardija organizacijoje kerojančias negeroves, ragina pagaliau pradėti jas spręsti. Piketuotojų reikalavimai paįvairinami poezija ir net sąmoju. Apskritai, reikia pasakyti, kad piketas ne vienam, jį stebėjusiam "iš šalies" paliko gerą įspūdį: aiškus, konkretus, korektiškas. Net linksmas ir sąmojingas, jeigu tokie vertinimai jam tinka. Neneigsime, yra ir kitokių vertinimų: kad žmonės buvo kurstomi, inspiruojami, kad jais buvo manipuliuojama. Net jeigu manysime, kad iš tikrųjų buvo taip, vis tiek turime pripažinti, kad piketo kultūros lygis buvo aukštas. Pikete buvo visko: nepasitenkinimo, susirūpinimo, kvietimo veikti, ironijos ir poezijos perliukų. Ko nebuvo - keiksmažodžių, grūmojimų, iškeltų kumščių, pykčio proveržių, erzelio, langų daužymo ir tikrąja, ir perkeltine prasme.  

Sąmoningai šį straipsnį rašyti baigiu LASS XX suvažiavimo išvakarėse ir nežadu jame nieko keisti nei tada, jeigu dabartiniai LASS vadovai bus priversti atsistatydinti, nei tada, jeigu jie sugebės atremti ar paneigti metamus kaltinimus. Kad ir kaip baigtųsi analogų mūsų organizacijoje neturinti istorija, kad ir ką pasakytų po poros dienų vyksiantis LASS XX suvažiavimas, aišku viena: taip, kaip gyvenome, gyventi ir nenorėsime, ir negalėsime. 

[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]