TURINT LAIKO

Giedrė REČIŪNIENĖ

SKANAUKITE IR BŪKITE SVEIKI


Sakoma: sviestas - piktųjų dvasių priešas ir gero gyvenimo simbolis. Sena olandų patarlė sako: "Rytą vakarą sviestą ragausi - 100 metų sulauksi."  

Šiandien tapęs įprastu kasdieniniu produktu, kitados sviestas buvo dievų maistas, skanautas tik ypatingomis progomis, kulinarijos lobis, be kurio neapsieidavo geriausi virtuvės meistrai, ir pasiturinčio, gero gyvenimo simbolis, pateikiamas ant stalo prabangiose sviestinėse tik turtingų šeimininkų namuose. 

Viena iš žodžio "sviestas" reikšmių kildinama iš sanskrito kalbos žodžio "bhutari", kuris reiškė "piktųjų dvasių priešas". 

Vyresnė karta dažnai prisimena, kad vaikystėje riekelė juodos duonos su ką tik pagamintu kaimišku sviestu buvo didžiausias gardumynas, prilygstantis desertui. Duona su sviestu daug kam asocijuojasi su gimtųjų namų simboliu, nerūpestingu, sočiu gyvenimu. 

Randama duomenų, kad senovės Egipto faraonams taip pat buvo pateikiama duonos su sviestu - esą taip geriau atsiskleidžia sviesto aromatas ir skonis. 

Sviesto istorija siekia tūkstantmečius prieš Kristų. Tai vienas seniausių produktų, paminėtų Biblijoje, senovės Egipto tekstuose, stiprybei palaikyti jį naudojo Romos imperijos legionai, gydymui - senovės graikų gydytojai.  

Neretai sviestas tapdavo tarpusavio atsiskaitymo valiuta - jį naudodavo vietoj pinigų. 

Ypatingos sviesto galios aprašytos dar 2000 m. pr. Kristų. Sviestas vadinamas nuo amžių žinomu dievų maistu, o vartojantys šį dievams rekomenduojamą produktą esą tampa atsparūs blogiui.  

Lietuviai taip pat nuo seno sviestą mėgo, vertino ir mokėjo gaminti. Tarpukario, vadinamojoje Smetonos laikų Lietuvoje, sviestas laikytas prabangos produktu, todėl valgydavo jį ne visi ir ne kasdien. Lietuviško kulinarinio paveldo tyrinėtojai teigia, kad sviesto tarpukario Lietuvoje netrūkdavo tik ant klebono, gydytojo ir mokytojo stalo. Tuomet sviestą dažniausiai mušdavo iš raugintos grietinės. 

Dažniausiai gaminamos sviesto rūšys turi 81-82 proc. pieno riebalų ir ne daugiau kaip 16 proc. vandens, kuriame yra truputis ištirpusių baltymų, angliavandenių ir mineralinių druskų. Dėl gero skonio ir struktūros sviestą organizmas lengvai virškina. Sviestas - vertingas maistas, nes labai kaloringas ir turi vitamino A ir D. 

Šiandien sviestas pagrįstai yra laikomas kulinarijos lobiu, be jo neišsiverčia virtuvės virtuozai, gamindami įvairiausius kulinarinius šedevrus. Svarbu tik kad jis būtų grynas ir šviežias. Sviestas naudojamas sumuštiniams, ledams, kremams gaminti, juo gardinamos sriubos, antrieji patiekalai, ruošiami puikūs padažai. Geros kokybės konditeriniai gaminiai paprastai visada kepami naudojant tik sviestą. Daržovės, kepintos svieste, tikrai skanesnės negu bet kokiame aliejuje. 

Sviestas gana greitai genda. Jį laikyti patariama 10-12 laipsnių temperatūroje, tamsioje vietoje - geriausia šaldytuve. Ne šaldytuve sviestą galima laikyti kelias dienas sudėtą į stiklinį arba molinį indą, užpylus šaltu pasūdytu vandeniu, o vandenį reikia keisti kasdien. 

Dabar sviesto pagaminama įvairių rūšių maišant su augaliniais aliejais bei pridedant įvairių prieskoninių priedų (genda greičiau). Pačios šeimininkės namuose gali pagardinti sviestą, įmaišiusios į jį prieskoninių žolelių - krapų, šalavijų, petražolių lapelių, druskos, pipirų. 

Liaudies medicinoje randama patarimų sviestu teptis suskirdusias rankas, veidą ir lūpas. 

Atsižvelgiant į sąlygas sviestą galima laikyti nuo 10-20 iki 90 dienų. Netinkamai laikomas sviestas apkarsta, įgyja lašinių skonį, pašalinių kvapų, pakinta jo spalva - jis patamsėja. Netinkamą valgyti sviestą galima išlydyti ir naudoti kepti. 

Sviestas lydomas taip: į emaliuotą puodą įpilame vandens (1/4 puodo), puodą įdedame į kitą, didesnį, indą irgi įpylusios vandens. Abu puodai užkaičiami ir šildomi, laukiant, kad didžiajame inde vanduo imtų beveik virti. Kai vanduo mažajame puode užkaista, į jį sudedame smulkiais gabaliukais supjaustytą sviestą. Vanduo didžiajame inde užvirinamas. Į išsilydžiusį sviestą patariama įdėti šiek tiek druskos ir palengva išmaišyti. Paskui puodai nukaičiami, palaukiama, kol vanduo ir sviestas ataušta. Sustingęs sviestas atsargiai nuimamas nuo vandens paviršiaus. Lydytas sviestas laikomas šaltai. 

* * *
[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]