TEISĖS NAUJIENOS

Giedrius STOŠKUS

ĮSTATYMAI TAPO PALANKESNI

Neįgaliesiems mažinamas gyventojų pajamų mokestis 

2008 m. pabaigoje ir 2009 m. pradžioje buvo keletą kartų pakeistas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas. Šis įstatymas yra skirtas reglamentuoti Lietuvos gyventojų darbo užmokesčio ir kitų jų gaunamų pajamų apmokestinimą. Neįgaliesiems labai palankus šio įstatymo pakeitimas buvo priimtas 2009 m. vasario 19 d. įstatymo Nr. XI-176, skelbta laikraštyje "Valstybės žinios" 2009 m. kovo 5 d. Nr. 25, publikacijos Nr. 978. Šiuo įstatymu buvo pakeisti neįgaliesiems taikytini neapmokestinamųjų pajamų dydžiai (toliau NPD). 

Neįgaliesiems, kurių darbingumo lygis nuo 0 iki 25 proc., taip pat nepilnamečiams neįgaliesiems, kuriems nustatytas sunkus neįgalumo lygis, bei senatvės pensijos amžių sukakusiems neįgaliesiems, kuriems nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis (iki 2005 m. liepos 1 d. buvusi I invalidumo grupė), mėnesio NPD yra 800 Lt. 

Neįgaliesiems, kurių darbingumo lygis nuo 30 iki 55 proc., taip pat nepilnamečiams neįgaliesiems, kuriems nustatytas vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis, bei senatvės pensijos amžių sukakusiems neįgaliesiems, kuriems nustatytas vidutinių arba nedidelių specialiųjų poreikių lygis (iki 2005 m. liepos 1 d. buvusi II arba III invalidumo grupė), mėnesio NPD yra 600 Lt. 

Negalios neturintiems žmonėms, kurių su darbo santykiais susijusios mėnesio pajamos neviršija 800 Lt, mėnesio NPD yra 470 Lt, o, jei šios pajamos didesnės, tai NPD dar mažinamas pagal specialią formulę. 

Skirtingai negu negalios neturintiems asmenims, neįgaliesiems taikytinas NPD nepriklauso nuo jų gaunamų pajamų dydžio. 

Priminsime, kad NPD taikomas apmokestinant su darbo santykiais susijusias asmens pajamas, ir tik ta darbo užmokesčio dalis, kuri viršija NPD, yra apmokestinama 15 proc. pajamų mokesčiu. 

Žinotina ir tai, kad be pajamų mokesčio, iš asmens darbo užmokesčio dar atskaitomos 3 proc. valstybinio socialinio draudimo įmokos ir 6 proc. sveikatos draudimo įmokos. Atskaitant šias abi įmokas nėra taikomi jokie NPD, t.y. jos atskaitomos nuo viso darbo užmokesčio. 

Pvz., jei 20 proc. darbingumo lygio neįgalusis per mėnesį uždirba 1200 Lt, tai šiam neįgaliajam 15 proc. pajamų mokestis bus atskaitomas tik nuo 400 Lt, t.y. tik nuo tos darbo užmokesčio dalies, kuri viršija NPD, šiuo atveju 800 Lt. Taigi pajamų mokestis bus lygus 60 Lt. Be to, nuo viso 1200 Lt darbo užmokesčio dar atskaitomos 3 proc. socialinio draudimo įmokos, kurios šiuo atveju 36 Lt ir 6 proc. sveikatos draudimo įmokos, kurios - 72 Lt. 

Iš viso iš šio neįgalaus asmens darbo užmokesčio atskaitoma: 

1200-60 (pajamų mokestis) -36 (socialinio draudimo įmokos) -72 (sveikatos draudimo įmokos), taigi lieka 1032 Lt. 

NPD dar yra papildomai didinamas tiems asmenims, kurie augina vaikus iki 18 m. ar vyresnius, jeigu jie mokosi dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose. Už vieną vaiką NPD papildomai didinamas šimtu litų, o už kiekvieną paskesnį vaiką - dviem šimtais litų. Tačiau, jei vaiką augina abu tėvai, šis papildomas NPD jiems dalijamas per pusę. 

Straipsnio pradžioje šio įstatymo pakeitimas, neįgaliesiems naudingas dar ir tuo, kad jis, nors įsigaliojo 2009 m. kovo 5 d., tačiau numato tam tikrą atgalinį veikimą, t.y. šiuo įstatymu nustatyti NPD taikomi apmokestinant visas 2009 m. metais gautas su darbo santykiais susijusias pajamas. Kadangi 2009 m. sausio ir vasario mėnesiais neįgaliesiems buvo nustatytas daug mažesnis NPD ir dėl to buvo atskaičiuotas didesnis pajamų mokestis, susidariusi mokesčio permoka turės būti gyventojams grąžinama. Ją susigrąžinti bus galima 2010 m. pateikus pajamų deklaracijas už 2009 m. 

Daugėja neįgaliųjų, gaunančių valstybines nukentėjusiųjų asmenų pensijas 

2008 m. rugsėjo 29 d. LR Seimas įstatymu Nr. X-1736 pakeitė ir papildė Valstybinių pensijų įstatymą (skelbta laikraštyje "Valstybės žinios" 2008 m. spalio 16 d. Nr. 119, publikacijos Nr. 4494, įsigaliojo nuo 2009 m. sausio 1 d.) Šiuo įstatymo pakeitimu buvo 10 punktu papildyta Valstybinių pensijų įstatymo 11 str. 1 d. ir nustatyta, kad nuo 2009 m. sausio 1 d. pradedamos mokėti nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos nuo minų ir sprogmenų nukentėjusiems neįgaliesiems, kurie iki 2005 m. liepos 1 d. buvo pripažinti I, II ar III grupės invalidais nuo vaikystės dėl sužeidimo, kontūzijos arba suluošinimo, susijusių su kovos veiksmais Antrojo pasaulinio karo metais arba su šio karo padariniais. Ši pensija pradedama mokėti aprašytus požymius atitinkančiam neįgaliajam savo gyvenamosios vietos valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui (filialui) pateikus Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pagal Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktį išduotus nuo okupacijų nukentėjusio asmens pažymėjimus. 

Šios pensijos dydis - viena valstybinių pensijų bazė - šiuo metu 200 Lt.  

Senatvės pensijos amžių sukakę neįgalieji įgijo teisę rinktis socialinio draudimo pensijos rūšį 

Nuo 2005 m. liepos 1 d. iki 2009 m. sausio 1 d. Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatyme buvo įtvirtinta taisyklė: senatvės pensijos amžių sukakę neįgalieji, negali toliau likti socialinio draudimo neįgalumo pensijos gavėjais. Jiems galėdavo būti skiriama tik socialinio draudimo senatvės pensija, kuri dažnai būdavo mažesnė nei iki tol gauta netekto darbingumo pensija. Išimtis buvo numatyta tik tiems neįgaliesiems, kuriems iki 2005 m. liepos 1 d. buvo nustatytas neterminuotas invalidumas ir kurie po šios datos nėra kreipęsi dėl pensijos skyrimo iš naujo (žmonių dažnai vadinamo pensijos perskaičiavimo). 2008 m. spalio 20 d. įstatymu Nr. X-1756, skelbtu laikraštyje "Valstybės žinios" 2008 m. lapkričio 6 d. Nr. 127, publikacijos Nr. 4833 buvo pakeista keletas Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo straipsnių ir nustatyta, kad nuo 2009 m. sausio 1 d. neįgalieji, sukakę senatvės pensijos amžių, turi teisę rinktis, ar jiems ir toliau gauti iki sukankant senatvės pensijos amžių paskirtą netektojo darbingumo pensiją, ar pereiti prie socialinio draudimo senatvės pensijos. Taigi dabar galiojanti Valstybinių socialinio draudimo pensijų redakcija, nors ir neleidžia senatvės pensijos amžių sukakusiems neįgaliesiems paskirti netektojo darbingumo pensijos, tačiau leidžia likti šios rūšies pensijos gavėju tada, kai ši pensija buvo paskirta neįgaliajam dar prieš sukankant senatvės pensijos amžių. 

Panaši naujovė numatyta ir neįgaliesiems, dalyvaujantiems kaupian pensiją. Iki 2009 m. sausio 1 d. tokiems neįgaliesiems sukakus senatvės pensijos amžių buvo galima gauti tik dėl dalyvavimo kaupiant pensiją atitinkamai sumažintas senatvės pensijas ir nebuvo galimybės likti netekto darbingumo pensijos gavėjais. Nuo 2009 m. sausio 1 d., įsigaliojus Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 33 str. pakeitimams, buvo nustatyta, kad neįgaliems pensijų kaupimo dalyviams, kol jie nėra sulaukę senatvės pensijos amžiaus, jų gaunamos netektojo darbingumo pensijos dėl dalyvavimo kaupiant pensiją nėra mažinamos, o jiems sukakus senatvės pensijos amžių, jie ir toliau gali likti netekto darbingumo pensijos gavėjais, tiktai ši pensija atitinkamai mažinama dėl to, kad jie dalyvavo kaupiant pensiją. 

Keista tik tai, kad su naująja Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 33 str. redakcija nebuvo suderinta Pensijų kaupimo įstatymo 25 str. 3 dalis, kuri įtvirtina kitokį reglamentavimą. Joje nustatyta, kad neįgaliems pensijų kaupimo dalyviams, sulaukusiems senatvės pensijos amžiaus, vietoje gautosios netekto darbingumo pensijos skiriama senatvės pensija. Tačiau manau, kad, sprendžiant aptartą koliziją, pirmenybė turėtų būti taikoma Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 33 str., kurio redakcija yra daugiau kaip trejais metais naujesnė, kadangi jau nuo senovės Romos laikų galioja taisyklė - "vėlesnis įstatymas koreguoja ankstesnį". 

[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]