NAUJOS TECHNOLOGIJOS

Karolis VERBLIUGEVIČIUS

INFORMACINĖS TECHNOLOGIJOS IR NEREGIAI

2008 m. spalio 3-5 dienomis Londone vyko Europos aklųjų sąjungos Informacinių technologijų komisijos posėdis, kuriame dalyvavo Lietuvai atstovaujantis informacinių technologijų specialistas Karolis Verbliugevičius. Komisijos nariai iš skirtingų Europos valstybių svarstė aktualius klausimus, susijusius su informacinių technologijų akliesiems ir silpnaregiams naudojimu, vystymu, aptarė egzistuojančias problemas, ateities galimybes. 

Didžiausias dėmesys buvo skirtas skaitmeninei televizijai. Pasaulyje - Lietuvoje taip pat - sparčiai populiarėja skaitmeninė TV. Skaitmeninė TV nuo įprastos skiriasi tuo, kad vaizdas ir garsas perduodamas ne analoginiu, o skaitmeniniu signalu. Skaitmeninis signalas yra daug atsparesnis įvairiems trukdžiams nei analoginis, todėl televizoriaus ekrane rodomas daug kokybiškesnis vaizdas. Būtent skaitmeninė TV suteikia galimybę mėgautis itin gera vaizdo ir garso kokybe, matyti daugiau programų. 

Skaitmeniniai signalai gali perduoti standartinės raiškos televizijos signalą (angl. SDTV - standart definition television) ir/arba didelės raiškos televizijos signalą (angl. HDTV - high definition television). Šiuo metu pasaulyje smarkiai paplitusi SDTV, tačiau ateitis priklauso HDTV. 

Standartinės raiškos televizijai naudojama 768 x 576 arba 1024 x 576 taškų rezoliucija, sukuriamas 4:3 arba 16:9 vaizdo formatas. Be to, SDTV suteikia vieną didelį privalumą - leidžia vienu "standartiniu" TV kanalu transliuoti nuo 2 iki 10 programų. Naudojama įranga sugeba "išpakuoti" signalų srautą ir televizoriaus ekrane matome daugiau programų. Taigi transliuojant SDTV galima siųsti keletą TV ir radijo programų, teikti interneto ir balso telefonijos paslaugas. 

Didelės raiškos televiziją galima žiūrėti 1280 x 720 (formuojama kadrų) arba 1920 x 1080 (formuojama puskadrių). HDTV naudoja vieną TV kanalą visiškai, tačiau perduodamas vaizdas ir garsas yra nepriekaištingos kokybės, netgi geresnis nei DVD. Vaizdas iš transliavimo studijos tam tikra programine įranga suglaudžiamas ir siunčiamas į retransliatorių. Antena pagautą signalą specialus priedėlis (minėtas set top-box) arba pats televizorius iškoduoja ir televizoriaus ekrane matomas puikios kokybės vaizdas ir girdimas puikios kokybės garsas. Šiuo metu per palydovą jau perduodamas TV signalas HDTV formatu. Per palydovą retransliuojamas programas jau siūlo žiūrėti keletas skaitmeninės ir internetinės TV operatorių Lietuvoje. 

Skaitmeninės TV žiūrovas mato daugiau programų, tausoja akis, nes televizoriuje atkuriamas kokybiškas vaizdas, renkasi žiūrimo kanalo kalbą, naudojasi subtitrais, girdi švarų stereo arba erdvinio garso takelį, "tėvų kontrolės" funkcija blokuoja vaikų priėjimą prie suaugusiems skirtų TV programų, pasirenka norimą žiūrėti laidą naudodamasis EPG (elektroniniu programavimo gidu), klauso radijo programų, pats gali užsisakyti norimą TV transliaciją. 

Deja, bet ir skaitmeninis signalas turi trūkumų. Skaitmeninė televizija nusileidžia analoginei vaizdo scenomis, kurios yra dinamiškos arba reikalaujančios švelnių perėjimų. Labai dinamiškų vaizdo scenų (pvz. paleistų blizgančių popierėlių kritimas iš palubės ant koncerto dalyvių) vaizdas "subyra" į kvadratėlius. Taip pat prapuola pustoniai ir švelnūs perėjimai (pvz., žmogaus veidas stambiu planu pastelinių spalvų fone vaizduojamas ne taip tikroviškai kaip analoginės TV transliacijoje). 

Pastebima, kad skaitmeninės televizijos (žinoma, tai priklauso nuo žiūrėjimo būdo) signalai gali vėluoti iki 3 sekundžių (kabelinių televizijų tinkluose šio trūkumo, greičiausiai, nepastebėsite). Taigi kaimynas, žiūrintis krepšinio varžybas per analoginę transliaciją, žinos rungtynių pabaigą šiek tiek anksčiau už skaitmeninės televizijos žiūrovą. Gyvenantiems patikimo priėmimo zonos pakraščiuose skaitmeninės televizijos, kurią galima žiūrėti naudojantis įprasta kambarine arba lauko antena, signalą galima "sugauti" tik po kiek įmanoma tikslesnio antenos nukreipimo į TV bokštą. Taigi, bent jau antenai įrengti gali reikėti papildomų prietaisų arba specialisto patarimų. 

Skaitmeninių signalų "triukšmas" - tai vaizdo "byrėjimas" į kvadratėlius ir garso traškėjimas, tarsi būtų klausomasi subraižyto kompaktinio disko per muzikinį centrą. 

Beje, būtinas specialus TV priedėlis, su kuriuo būtų galima žiūrėti skaitmeninę televiziją per analoginį televizorių. Šie priedai yra gana brangūs, Lietuvoje parduodami už 240 - 1130 litų (priklauso nuo žiūrėjimo būdo). 

Kokia gi skaitmeninės televizijos nauda regėjimo negalią turintiems žmonėms? Silpnaregiams ypač svarbi rodomo vaizdo puiki kokybė, kuri ne taip vargina regėjimą, bei visi kiti anksčiau išvardinti privalumai. Dėl specialaus TV įrenginio neregiai gali savarankiškai skaityti informaciją, rodomą televizoriaus ekrane. Į šį papildomą įrenginį turi būti įdiegta speciali programinė įranga su kalbos sintezatoriumi. Skaitmeniniu būdu transliuojami kanalai, be vaizdo, teikia daug papildomos informacijos, kuri tampa prieinama ir akliesiems. Tai transliuojamų laidų programos, laidų ir filmų aprašymai, teletekstas, kalbų pasirinkimas, tam tikrų laidų ar filmų užsakymas pasirinktu laiku ir kt. Kai kuriose turėtų būti ir garsinių paaiškinimų funkcija, pvz., rodomo filmo "tylios" scenos yra apibūdinamos ir nupasakojamos žodžiais. Naudojimosi principas yra panašus į naudojimąsi kompiuteriu ar mobiliuoju telefonu, kai visa ekrane rodoma informacija neregiui yra perduodama garsu. 

Komisijos nariams buvo paaiškinta, kad dar vyksta specialaus priedėlio pritaikymo aklųjų poreikiams baigiamieji darbai ir 2008 metų pabaigoje turėtų būti pagamintas pirmas šios priemonės prototipas. Kadangi darbai vyksta bendradarbiaujant su RNIB (Anglijos Karališkasis nacionalinis aklųjų institutas), pritaikyta priemonė bus skirta angliškam tekstui iš TV ekrano skaityti. Kitaip tariant, bus naudojamas anglų kalbos sintezatorius. Vėliau bus įdiegti ir kitų didžiųjų pasaulio kalbų sintezatoriai. 

Kaip bebūtų gaila, bet specialaus priedo su lietuvių kalbos sintezatoriumi reikės dar ilgokai palaukti. Yra keletas kliūčių. Viena iš jų - didelė papildomo įrenginio kaina ir maža paklausa. Dėl to gamintojams tiesiog trūks motyvacijos į šį įrenginį integruoti lietuvių kalbos sintezatorių. Vienintelė įmanoma išeitis būtų rašyti naują projektą ir gauti jam finansavimą iš valstybės ar įvairių fondų. 

2008 m. rugsėjo mėnesį Lietuvos Vyriausybei patvirtinus analoginės antžeminės televizijos išjungimo ir skaitmeninės televizijos skatinimo Lietuvoje programą, analoginės televizijos nuspręsta atsisakyti nuo 2012 metų spalio 29 dienos. Nutraukus tokios televizijos transliacijas ir atsilaisvinus tam naudotiems dažnių ruožams, būtų sudarytos didesnės galimybės skaitmeninei antžeminei televizijai - dešimtims papildomų kanalų bei raiškiosios televizijos (HDTV) transliacijai. 

[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]