ŠVIETIMAS IR REABILITACIJA

Pranas PLIUŠKA

MOKĖMĖS DIRBTI KOMPIUTERIU


Šių metų lapkričio 26-30 dienomis Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centre vyko kompiuterinio raštingumo tobulinimosi kursai akliems ir silpnai matantiems žmonėms. Iš karto pasakysiu, kad šie kursai man buvo labai naudingi, nes leido pasiekti geresnio kompiuterinio raštingumo. Tokią pat nuomonę išreiškė ir kiti. Nebuvo nė vieno, kuris pasakytų, kad jam tie kursai davė nepakankamai žinių. Pasak mūsų dėstytojo Vito Purlio, tai, ką mes išmokome, yra tik "viršūnėlė". Reikia nuolat gilinti ir atnaujinti savo žinias - kompiuterio galimybės neišsenkamos. Žinoma, ir nesvajojome tapti kompiuterių specialistais, tačiau net 4 iš kursuose dalyvavusių žmonių buvo LASS filialų pirmininkai ir elementarios darbo su kompiuteriu žinios bei praktiniai įgūdžiai darbe jiems būtini. Sunku įsivaizduoti rajono organizacijos vadovą, kuris negalėtų rasti internete savo nariams reikalingos ir naudingos informacijos arba nemokėtų naudotis elektroniniu paštu.  

Turėtume padėkoti ir LASS centro tarybai. Kursuose mus aplankė LASS CT pirmasis pavaduotojas Sigitas Armonas, kuris ir atliko pagrindinį darbą organizuojant šiuos kursus. Kiekvienas asmeniškai buvo pakalbintas, paklaustas apie problemas dirbant kompiuteriu. Norėtųsi, kad tokie mokymai vyktų kuo dažniau. Ypač tai aktualu tiems, kurie dirba su akliesiems skirta programa "Jaws." Dirbant su šia programa ir iškilus neaiškumams, negali pasiklausti reginčiųjų, kurie naudojasi pele.  

Kursuose per pertraukėles aptarėme ir "Jaws" bei "Magic" programų instaliavimo galimybių problemą, kurią 2008 m. "Mūsų žodžio" 10 numeryje nagrinėjo A. Valenta. Įdomu, kaip pasijaustų šiuolaikinis regintis žmogus, jei jam būtų atimta galimybė naudotis kompiuteriu? O štai ar reikalinga tokia galimybė aklam ar silpnaregiui, neįgaliųjų integracija į visuomenę besirūpinantiems funkcionieriams kažkodėl kyla abejonių.  

Negaliu nepaminėti mus mokiusio Vito Purlio. Jautėme: jis bando padaryti viską, kad kiekvienas iš mūsų pasiektų tokį lygį, kokį tik leidžia galimybės. Dėstytojui teko nelengva užduotis, nes į šiuos kursus susirinko nevienodo kompiuterinio raštingumo žmonės. Šią problemą ateityje reikėtų spręsti, nes tada daugiausia dėmesio ir laiko tenka pradedantiesiems, o kiti priversti laukti, kol bus duodami tolesni nurodymai ir užduotys. Gal prieš kursus reikėtų testuoti norinčius tobulintis, kad būtų galima realiai sužinoti, ką žmogus tikrai moka. Taip elgiasi daugelis įstaigų ir organizacijų prieš organizuodamos įvairius kursus. Atsakomybės dėl siunčiamų žmonių turėtų imtis regionų centrų vadovai ir į kursus jau dirbantiems su kompiuteriu nesiųsti žmonių, sugebančių tik atskirti procesorių nuo monitoriaus ar težinančių klaviatūros klavišų išdėstymą. Ateityje reikėtų vengti jungti į vieną grupę akluosius, dirbančius "Jaws" programa, ir silpnaregius, kurie dar turi galimybę naudotis pele. Tai taip pat labai mažina mokymo efektyvumą. Ko gero viską kaip visada tokiais atvejais lemia pinigai, tačiau gal nenorėkime visada lįsti į LASS kišenę ir viską gauti veltui. Gal ir mes patys galėtume kai ką apsimokėti? Pirmiausia apie tai pamąstyti prašyčiau LASS filialų pirmininkus, kuriems, beje, ir aš pats priklausau. Juk kursų pabaigoje patys pastebėjome, kad naujai įgytos žinios ir įgūdžiai palengvins mūsų kasdieninį darbą tvarkant dokumentus, padės sutaupyti laiką, kurį galėsime skirti tiesioginiam darbui su nariais, jų lankymui ir kt. 

Tik nuoširdaus, atsidavusio, aukojusio savo pietų, poilsio ir laisvalaikio laiką V. Purlio dėka mes žengėme dar kelis žingsnius į kompiuterinio raštingumo pasaulį. Pažinti kompiuterio paslaptis padėjo ir gabūs daug išmanantys dėstytojai - Gintaras Norkus bei Karolis Verbliugevičius.  

Grįžome į namus plačiau atvėrę langą į informacijos pasaulį - vadinasi, geriau matydami nors ir nereginčiomis akimis!  

* * *
[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]