SEMINARAI, KONFERENCIJOS

Regina BYTAUTIENĖ

BALTOSIOS LAZDELĖS ŠVENTĖ

Spalio viduryje per visą Lietuvą nuvilnijo renginiai, skirti Tarptautinei baltosios lazdelės dienai paminėti. Klaipėdos regos ugdymo centras (RUC) Baltosios lazdelės dieną mini jau ketvirti metai. Būtent prieš tiek metų po specialaus vaikų darželio "Pelėdžiukas" reorganizacijos ir įsikūrė ši įstaiga. Čia, Regos ugdymo centre, žmonėms su regėjimo negalia teikiama tiflopedagoginė pagalba bei papildomos paslaugos - kompiuterinio raštingumo, keramikos, dailės, muzikos, kineziterapijos, teikiama psichologo konsultacija, veikia biblioteka.  

Bendraudami su RUC besilankančiais žmonėmis, pastebėjome: jie turi nemažai su savo negalia susijusių problemų. Nors Klaipėdos mieste nemažai įstaigų ir organizacijų, teikiančių specialiąją pagalbą, žmonės apie tai nepakankamai žino. Todėl Klaipėdos regos ugdymo centras drauge su VŠĮ Klaipėdos ir Telšių regionų aklųjų centru, LASS Klaipėdos miesto filialu spalio 14 d. surengė konferenciją "Asmenų su regos negalia socializacijos galimybės ir perspektyvos". Pagrindinis konferencijos tikslas - suteikti žmonėms su regėjimo negalia kuo daugiau žinių apie specialiųjų poreikių tenkinimo galimybes Klaipėdoje, - apie mokymosi, profesinio pasirengimo, dalyvavimo darbo rinkoje perspektyvas. Skaityti pranešimus buvo pakviesti specialistai, kurių pagrindinė veikla - teikti socialines paslaugas žmonėms, turintiems negalią. 

Konferencijos svečius ir dalyvius organizatoriai pasitiko koncertu, kurį parengė RUC meninio ugdymo mokytoja Loreta Aukštuolienė. Po jo - įvairūs pranešimai. Klaipėdos ir Telšių regionų aklųjų centro direktorė Nijolė Klepikienė ir LASS Klaipėdos miesto filialo pirmininkė Jelena Urbonienė supažindino su organizacijos veikla, kalbėjo apie problemas, su kuriomis Klaipėdoje susiduria žmogus, turintis regėjimo negalią.  

Klaipėdos regos ugdymo centro direktorė Laima Baranauskienė kalbėjo apie tai, kokia specialioji pagalba teikiama šiame centre. Ji pateikė duomenų apie ikimokyklinio ugdymo skyrių lankančių vaikų skaičių ir amžių - kalbėjo apie tai, kokio amžiaus grupės ugdomos socialiniame skyriuje.  

Konferencijoje dalyvavęs Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narys Naglis Puteikis sudomino klausytojus pranešimu, kaip politikai galėtų padėti akliesiems ir silpnaregiams. Tarybos narys dėkojo filialo pirmininkei J. Urbonienei, supažindinusiai jį su žmonių, turinčių regėjimo negalią, problemomis Klaipėdoje. Pritarė N. Klepikienės ir J. Urbonienės pastaboms dėl Klaipėdos nepakankamo pritaikymo neįgaliesiems. Kalbėjo apie tai, kad politikai yra grandis tarp visuomenės ir įstatymo. Paragino, iškilus nesusipratimams, kurių nepadeda išspręsti nė viena iš organizacijų, kreiptis į jį - N. Puteikį. Savo pasisakymą N. Puteikis užbaigė retoriniu klausimu: "Norint, kad silpnaregis pamatytų, taikomos didinimo priemonės. Kaip išrasti tokią didinimo priemonę, kuri padėtų valdininkui pamatyti žmogų bei jo problemas?" Konferencijos dalyviai po pranešimo kalbėjo, kad tokią "priemonę" turi kiekvienas žmogus, - tai širdis, geranoriškumas, atjauta, supratimas.  

Klaipėdos savivaldybės administracijos socialinio departamento švietimo skyriaus vyriausioji inspektorė Aušra Dragašienė informavo klausytojus apie specialiųjų poreikių vaikų ugdymo sistemą Klaipėdoje. Konferencijos dalyviams pranešėja kalbėjo: mokiniai, turintys specialiųjų ugdymosi poreikių, gali integruotai mokytis bendrojo lavinimo ugdymo įstaigose ir ten gauti reikiamą specialiąją pagalbą. 

Socialinės paramos centro darbuotoja Sigita Beržinienė konferencijos dalyvius supažindino su socialinėmis paslaugomis, teikiamomis socialinę atskirtį patiriamiems žmonėms. Pranešėja išsamiai papasakojo apie organizacijos tikslus, pagrindinius uždavinius, struktūrą. Išdalijo informacinę medžiagą.  

Techninės pagalbos neįgaliesiems centro vadovė Laima Kontrimaitė pateikė konferencijos dalyviams svarbios informacijos apie žmonių su regėjimo negalia techninės pagalbos priemones bei jų įsigijimą ir kompensavimą. Pranešėja priminė, kokius dokumentus reikia pateikti, išdalijo atmintines apie regos techninės pagalbos priemones. 

Klaipėdos darbo biržos konsultantė, atsakinga už neįgaliųjų įdarbinimą, Romutė Petrulienė papasakojo apie tai, kokia asmenų su negalia situacija Klaipėdos darbo rinkoje. Pranešėja pateikė statistinių duomenų, kiek žmonių dalyvavo profesinio rengimo programose, kiek įsidarbino. Pastebėjo: tik nedaugelis, įsigiję profesijas, grįžta į darbo rinką. 

Neįgaliųjų verslo plėtros centro konsultantė Neringa Venskienė sudomino pranešimu apie aklųjų ir silpnaregių integracijos į darbo rinką galimybes. Suteikė informacijos apie šioje organizacijoje teikiamas paslaugas ir paragino pasinaudoti jomis. Tai konsultacinės ir biuro paslaugos, mokymai, darbo paieška ir tarpininkavimas įdarbinant neįgaliuosius. 

Lietuvos aklųjų bibliotekos (LAB) Klaipėdos filialo vedėjos Daivos Žiemelienės nuomone, ne mažiau svarbi galimybė tenkinti neregių ir silpnaregių literatūros ir informacijos poreikius. Pranešėja papasakojo, koks LAB Klaipėdos filialo indėlis dalyvaujant aklųjų ir silpnaregių švietimo, kultūros, ugdymo, reabilitacijos procesuose. Jos teiginys "Per kultūrą į ateitį" rodo: žmonės su negalia gali sėkmingai integruotis į visuomenę. Pranešėja pasidžiaugė naujomis bibliotekos patalpomis, papasakojo apie bibliotekos teikiamas paslaugas, supažindino su naujovėmis.  

RUC tiflopedagogė Regina Bytautienė, vykdanti kompiuterinio pradžiamokslio programą, kalbėjo apie jos vykdymo trejų metų patirtį, pateikė duomenų apie dalyvavusių programoje amžių, poreikius, patirtį, kalbėjo apie tuos, kurie netęsė mokslo, ir apie tuos, kurie jį baigė ar tęsia toliau: ko išmoko, kokio buvo amžiaus ir pan. Papasakojo, su kokiomis problemomis, siekdami kompiuterinio pradžiamokslio, susidūrė programos dalyviai, kokių sunkumų juos mokydama patyrė pati pedagogė.  

Informacinių technologijų programų dalyvė, neregė Audronė Lymontaitė pasidalijo savo patirtimi, neslėpė, kokia bauginanti buvo pradžia, kokių prireikė charakterio savybių, kad ištvertų sunkumus. Pasakojo, kaip pavyko pasiekti kompiuterinio raštingumo, kokios įtakos jis turėjo gyvenime. Audronė šypsodamasi padrąsino žmones, paskatino "apsišarvuoti" kantrybe, neišsigąsti sunkumų. 

Po konferencijos, kol vieni dalyviai vaišinosi kava ir aptarinėjo rūpimus klausimus, kiti buvo pakviesti susipažinti su RUC iš arčiau. Jie buvo palydėti į ikimokyklines grupes, socialinį skyrių. Lankėsi kineziterapijos, keramikos, dailės, kompiuterių kabinetuose, sporto salėje ir kitose patalpose. Svečiai domėjosi ugdytinių ir programos dalyvių dailės, keramikos darbais. Pamėgino naudotis kompiuteriu su ekrano skaitymo programa, susipažino su elektroniniais vaizdo didintuvais ir jų galimybėmis. 

Baltosios lazdelės dienos renginiai tęsėsi ir kitą dieną. Spalio 15 d. vyko akcija "Neregys tavo kelyje". Akciją suorganizavo Klaipėdos regos ugdymo centras bei LASS Klaipėdos miesto filialas. Dalyvauti akcijoje sutiko Klaipėdos miesto "Vėtrungės" gimnazijos gimnazistai ir kelių policijos pareigūnai.  

Surengtos akcijos "Neregys tavo kelyje" tikslas - atkreipti praeivių bei vairuotojų dėmesį į neregį gatvėje. Nustatyti, ar vairuotojai pamatę žmogų su baltąja lazdele, einantį per gatvę, sustos ir praleis. Kaip į žmogų, einantį su baltąja lazdele, reaguoja praeiviai? Ar jie žino, kas yra baltoji lazdelė, kas ja naudojasi? Ką jie apskritai žino apie žmones su regėjimo negalia, apie jų sunkumus, su kuriais susiduriama judrioje gatvėje? 

Akcija dviejų dalių: pirmiausia buvo dalijami informaciniai lankstinukai praeiviams. Lankstinuke pateikta informacija apie tai, kas yra baltoji lazdelė, kaip elgtis mieste sutikus aklą žmogų, kaip padėti neregiui pereiti gatvę ir pan. Lankstinukus dalijo RUC tiflopedagogės ir Klaipėdos "Vėtrungės" gimnazijos moksleiviai. Sustabdytų praeivių klausėme, ar jiems teko susitikti su žmonėmis, turinčiais akivaizdžių regos sutrikimų. Dauguma jų atsakė, kad neteko. Į klausimą, ar žinotų, kaip reikia padėti tokiems žmonės, atsakymas buvo "ne". Praeiviai sakė, kad nežino, nes nėra apie tai informacijos. Sutikti žmonės gatvėje noriai klausėsi ir neliko abejingi šiai akcijai.  

Kita akcijos dalis buvo skirta patiems akliesiems. Jie, orientuodamiesi su baltąja lazdele, vaikščiojo gana judriose, šviesoforo nereguliuojamose gatvės perėjose, esančiose šalia senojo turgaus. Taip stengdavosi atkreipti vairuotojų dėmesį. Kad užtikrintume akcijos dalyvių saugumą, netoliese budėjo pora kelių policijos ekipažų. Pastebėjome, kad per akciją visi vairuotojai buvo tolerantiški žmogui su baltąja lazdele, - sustodavo, praleisdavo. Vylėmės: neregio baltoji lazdelė, o ne policijos ekipažas paskatino vairuotojus sustoti. Taip norėtųsi tuo tikėti! 

Po renginio paklausėme pačių dalyvių, ką jie mano apie surengtą akciją, - ar ji buvo naudinga? Dalyviai vienbalsiai tvirtino - tokių akcijų reikia. Jų nuomone, tai dar vienas būdas atkreipti visuomenės dėmesį į žmones su regėjimo negalia. Per šią trumpą akciją paaiškėjo: Klaipėdos gyventojai stokoja informacijos apie regėjimo negalią turinčių žmonių problemas, nežino, kaip padėti.  

Išties įstaigas ir organizacijas, besirūpinančias aklųjų bei silpnaregių klausimais, pasiekia nemažai specializuotų spaudos leidinių, aktualijos skelbiamos interneto svetainėse. Deja, visuomenei ne visi šie informacijos šaltiniai prieinami. Trūksta straipsnių dienraščiuose, skrajučių ar kitokios dalijamosios medžiagos, televizijos laidų. Nors Baltosios lazdelės renginiai Lietuvoje organizuojami jau šešiolikti metai, tačiau visuomenė informuota menkai.  

Manome - ši akcija buvo naudinga visiems dalyviams. Žmonės su regėjimo negalia tikisi: tai labiau užtikrins jų saugumą miesto gatvėse. Viliamės, kad gimnazistai, pamatę, kokia nesvetinga miesto aplinka žmonėms su regėjimo negalia, supras neįgalių žmonių problemas, taps tolerantiški jiems. Tikimės - ir patys dalyvaus kuriant neįgaliesiems saugesnę aplinką. Pedagogai, dalyvavę akcijoje, įsitikino, kaip svarbu nuo mažens ugdyti jauno žmogaus toleranciją negalios ištiktam žmogui. 

Tiek konferencijai, tiek ir akcijai gatvėse organizuoti prireikė ne tik intelektualių, bet ir materialių resursų. Su dėkingumu RUC direktorė L. Baranauskienė minėjo Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungą, kuri parėmė šią idėją, finansavo renginį.  

[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]