RENGINIAI

Gražina SIDEREVIČIENĖ

NUSILENKĖME KAUNO POETAMS


Dvi margos upės stato miestą, 

Katedros žiedas 

Senamiesčio grindinyje linguoja. 

Vilniaus gatvė tebeseka savo 

Į dulkes virstančią pasaką. 

Rotušės paukštis 

Su šypsenos debesėliais, 

Raudona Vytautinė smailu bokštu 

Dangstosi strėnas. 

Kaunas - atšipusiom iltim 

Ginkluotas miestas atgrįžtant saulei. 

 

(R. Mikutavičius) 

 

Į renginį susirinkęs jaunimasŠiais įžvalgiais poeto, filosofo, kunigo posmais spalio 9 dieną Kauno aklųjų ir silpnaregių centro mėgėjų teatro "Aira" vadovė Zita Klibavičienė pradėjo respublikinę skaitovų šventę "Aš Kaunui lenkiuos", skirtą šio miesto savivaldos 600 metų jubiliejui. Lėšas šiam projektui įgyvendinti skyrė Kauno miesto kultūros skyrius. 

Septyniolika poetinio žodžio mėgėjų iš Vilniaus, Panevėžio ir Kauno skaitė kauniečių poetų eiles. Maloni staigmena - skaitovų moksleivių iš Vilniaus ir Kauno aklųjų ir silpnaregių ugdymo centrų gausa, noras pasinerti į poezijos gelmes. 

Z. Klibavičienė prisipažino, kad renginio idėją "pasiskolino" iš poezijos rinkinio "Poetų Kaunas". Trumpai apžvelgusi poetų, savo eiles skyrusių Kaunui, kūrybą, Zita pristatė kaunietę skaitovę ir literatę K. Venckuvienę. Ji paskaitė ne tik K. Navako eilių, bet ir savo kūrybos eilėraštį "Ruduo". LASUC auklėtiniai dažniausiai rinkosi S. Nėries posmus, skaitė V. Areimos, Maironio, J. Degutytės ir kitų autorių kūrinius. Kai kurie jaunieji skaitovai, mano manymu, pasirinko per daug sudėtingus savo amžiui posmus. Norint skaityti S. Nėries eilėraščius "Kai numirsiu", "Rudenio arimuos", "Naktį nykią" ar V. Areimos "Nebegrįšiu" turbūt reikėtų daugiau gyvenimo patirties. Tai mažas akmenėlis į juos šventei rengusių mokytojų daržą. 

Pranas Pliuška iš Molėtų liko ištikimas sau: pasirinko A. Mikutos eilėraštį "Tos moterys" ir savo kūrybos "Meilės anatomija". Jo šmaikštų ironišką skaitymą palydėjo audringi plojimai ir smagus juokas. Kauno moksleiviams K. Kaminskui ir G. Plukiui artimesnė buvo J. Erlicko, B. Brazdžionio ir Maironio kūryba. Panevėžietės A. Brazauskaitė, R. Petrauskaitė ir S. Markevičienė pasirinko Kauno literačių M. Misevičienės, K. Venckuvienės sukurtus posmus, bet nepamiršo ir klasikų - J. Marcinkevičiaus, B. Brazdžionio. Klausytojai išgirdo ir šiuolaikinių Kauno poečių D. Zelčiūtės ir "Poezijos pavasario" laureatės D. Čepauskaitės eilių. Lyriškoji kaunietė R. Girnienė visus sužavėjo H. Radausko ir jos mėgstamo J. Marcinkevičiaus eilėmis. 

Šventė neprailgo. Beklausant vėrėsi plati Kauno panorama, jaudino poetų išgyvenimai ir didelė meilė savo gimtajam miestui, rūpestis dėl jo šiandienos ir praeities. 

Šviežumo ir įvairumo įnešė KASUC moksleivis G. Sidiniauskas - jis saksofonu pagrojo L. Vėberio "Atminimą" iš miuziklo "Katės", F. Kolinso "Pjesę" ir savos kūrybos kūrinį "Vakaro liepsna".  

Renginys akivaizdžiai parodė, koks svarbus ir reikalingas tikrasis poezijos grožis, nes daugelis jau pavargo nuo banalių, dažnai paviršutiniškų komercinių televizijos laidų bei tokių pat radijo stočių. 

Projektą pavadinčiau švietėjišku. Išvydome daug jaunų žmonių. Atvyko jie savo noru, niekieno nevaromi. Neliko nuskriausti ir žiūrovai, kartu pažaidėme žaidimą "Aš myliu, Kaune, tavo šypseną jauną" ir Zita pakvietė žiūrovus paskaityti jų mėgstamų poetų eilių. Iš visų išsiskyrė aktyvi mūsų renginių dalyvė O. Šervenikienė, paskaičiusi S. Gedos ir Kauno poetų eilių. 

Po renginio prie arbatos puodelio šnekučiavomės, dalijomės mintimis apie poeziją ir išgirdome jaunųjų skaitovų prašymą dažniau rengti tokias šventes. Tai dar viena paskata ateičiai.  

* * *
[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]