LIETUVOS AKLŲJŲ ŠVIETIMUI - 80

Vilmantas BALČIKONIS

KONFERENCIJA SIEKIANT KOKYBIŠKO ŠVIETIMO


Šiais metais Lietuvos aklųjų švietimui - 80 metų. Šios gražios sukakties proga buvo suorganizuota tarptautinė švietimo konferencija "Kokybiškas švietimas - pripažinta neregių ir silpnaregių teisė", vykusi 2008 m. spalio 16-17 dienomis. Iškelti klausimai susiję su silpnaregių ugdymo kokybe, sąlygomis, kalbėta ir apie konkrečius atvejus. Konferencijos tematika neapsiribojo vien švietimu: kalbėta ir apie reabilitaciją, darbo rinką, teisės aktus, paramą, bendradarbiavimą. Pamėginsiu apžvelgti, kaip viskas vyko. 

Sveikinimo žodį tarė LR švietimo ir mokslo ministras A. MonkevičiusKonferenciją pradėjo LASS pirmininkas Osvaldas Petrauskas. Sveikinimo žodį tarė LR švietimo ir mokslo ministras Algirdas Monkevičius bei Neįgaliųjų reikalų departamento direktorė Genovaitė Paliušienė. Po to buvo įteiktos padėkos aklųjų švietimui nusipelniusiems žmonėms. Šiuo darbščių žmonių pagerbimu pasibaigė konferencijos atidarymas ir buvo pereita prie pranešimų. 

Švietimo ir mokslo ministerijos Bendrojo ugdymo departamento specialiojo ugdymo skyriaus vedėja Regina Lapinienė pirmoji skaitė pranešimą "Pokyčiai specialiųjų poreikių mokinių ugdymo sistemoje". Buvo išskirti trys keliai, kuriais galima eiti sprendžiant neįgaliųjų ugdymo klausimus. Pirmas problemų sprendimo būdas - specialių poreikių turintiems vaikams kurti atskiras mokyklas, t.y. atskirti neįgaliuosius nuo sutrikimų neturinčių vaikų. Antras - visus neįgaliuosius integruoti į bendrojo lavinimo sistemą. Tokioje sistemoje kiekvienas neįgalusis gali laisvai rinktis mokyklą ir į ją turi būti priimtas. Trečias - kurti lanksčią sistemą išsaugant specializuotas mokyklas, sistemą, leidžiančią neįgaliuosius vaikus įtraukti į bendrojo lavinimo mokyklas. Kiekvienas iš šių būdų turi pliusų ir minusų. Pasirodo, Lietuva yra pasirinkusi trečiąjį. Integruotas ugdymas yra skatinamas, tačiau nesudeginami tiltai į specializuotas mokyklas. Tai turėtų užtikrinti laisvo pasirinkimo galimybę bei ugdymo įstaigų įvairovę. Kalbėta, kad dedamos pastangos plėsti pagalbą tiems, kurie mokosi integruotai. Buvo šnekėta apie tiflopedagogus, aprūpinimą kompensacine technika, pedagogų kvalifikaciją. Iš šalies žvelgiant, atrodo, kad neįgaliųjų poreikiai ir situacija yra suprasta, o kad realiai veiktų gera sistema, trūksta ne vieno žingsnio.  

Įdomų pranešimą perskaitė akademinės bendruomenės atstovas Vytauto Didžiojo universiteto Socialinio darbo katedros profesorius dr. Jonas Ruškus - "Asmuo tarp sutrikimo ir orumo". Šis pranešimas turėjo dvi dalis: pirmoji - kritiška, antroji - konstruktyvi. Pagrindiniai kritikos aspektai yra tokie. Skatinami greiti pokyčiai, tačiau tai dažnai virsta tik pokyčių imitavimu, o realiai niekas nesikeičia, nors formaliai gali atrodyti visai kitaip. Buvo paminėta tylioji segregacija (atskyrimas). Beveik visose situacijose sprendžiant bet kurį reikalą nutylimas neįgaliojo orumo klausimas. Kalbant apie integraciją dažniausiai vyrauja kiekybiniai duomenys, o ne kokybiniai, taip skaičių jūroje "ištirpdoma" daug problemų. Ir paskutinis kritikos aspektas - galios santykis. Kas realiai viską sprendžia? Dažniausiai sprendžia žmonės iš šalies. Neįgalusis tampa neatsakingas, pasyvus, nes už jį viskas paprastai būna nuspręsta. O juk atsakingas gali tapti tik tada, kai turi galimybę rinktis ir spręsti pats. Kritika šiuolaikinėje žiniasklaidoje jau nieko nestebina, reikia esminių pasiūlymų. Jonas Ruškus pasidalijo naudingomis mintimis. Jis siūlo dalyvavimą, partnerystę, socializaciją ir individuaciją. Pagrindinis principas yra naujas santykių kūrimas, kuris įvardijamas kaip "geroji pagalba". Galima išskirti tris žingsnius. Pirmas žingsnis reikalauja apsibrėžti, koks yra tikslas, idėja, prasmė. Antras žingsnis reikalauja numatyti resursus: kas gali padėti, kas gali kompetentingai patarti ar dalyvauti sprendžiant problemą. Trečiu žingsniu įsipareigojama siekti bendro tikslo, bendros prasmės. Tai yra abstraktus modelis, bet jį galima taikyti mokyklose kuriant naujus santykius tarp tėvų, mokinių ir mokytojų. Pabrėžiamas lygiavertis dialogas, kuris turėtų padėti spręsti problemas ir siekti gerų rezultatų.  

Išklausėme Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro direktorės Angelės Daujotienės pranešimą "Nuo segregacijos link nuostatos - mokykla visiems", kuriame apžvelgta specialaus ugdymo centro padėtis. Akivaizdus siekis tapti moderniu ugdymo centru, kuriame mokytųsi didelių ir labai didelių specialiųjų poreikių mokiniai.  

Pasaulio sutrikusio regėjimo žmonių tarybos prezidento L. Campbello pranešimą "Iššūkiai ir galimybės: pasaulinės aklųjų ir silpnaregių vaikų ir jaunimo švietimo perspektyvos" perskaitė jo kolega. Šiame pranešime išryškėjo pasaulinė perspektyva, kurioje Lietuva atrodo jau nemažai pasiekusi aklųjų ir silpnaregių ugdyme. Paminėsiu tik vieną faktą: pasaulyje 90 proc. neregių ir silpnaregių mokslas visiškai nepasiekiamas. Tačiau pasaulinės ambicijos yra gana didelės. Tarptautiniais susitarimais ir dokumentais siekiama gerinti mokslo prieinamumą, skatinti besimokančiųjų poreikį tobulėti. Mokslo prieinamumas neįgaliesiems tampa viena iš savaime suprantamų žmogaus teisių. Galop konstatuojama, kad pasaulyje akivaizdus noras keisti situaciją - tuo turėtų pasinaudoti ir Lietuva gerindama savo padėtį. 

Konferencijoje dalyvavo Europos sutrikusio regėjimo žmonių tarybos prezidentas H.WellingEuropos sutrikusio regėjimo žmonių tarybos prezidentas Hans Welling perskaitė pranešimą "Vaikų svajonės", kuriame pagrindinė mintis buvo tokia: vaikai turi teisę rinktis mokyklą, o panorėję mokytis - eiti į esančią arčiausiai namų. Tai siekiamybė, kurią įgyvendino tik nedaugelis Europos šalių.  

Vertinga patirtimi pasidalijo specialaus ugdymo konsultantas iš Švedijos Harry Svensson pranešime "Nuo specialios mokyklos inkliuzinio mokymo link". Švedija gana anksti suprato pareigą mokslą padaryti prieinamą neįgaliesiems. Iš pradžių buvo įkurtos specialiosios mokyklos, ugdymas buvo centralizuotas. Vaikams ir tėvams pageidaujant mokytis arčiau namų, centrai žlugo. Vertinga pažymėti, kad panaikinus centrus buvo prarasta daug specialistų - Lietuvai nereikėtų daryti šios klaidos. Galop prieita prie tokios sistemos: vaikas gali rinktis bet kurią mokyklą ir jam padedama centralizuotai. Išlikę centrai teikia pagalbą mokytojams, tėvams, pačiam vaikui. Ten vyksta įvairūs mokymai, projektai, tačiau dauguma vaikų mokosi mokyklose prie namų. Pranešėjas paminėjo labai svarbų integracijos komponentą - tai yra kuo ankstesnis ugdymas. Jau 6 mėnesių kūdikiai ir jų tėvai įtraukiami į įvairias programas. Nuolat vyksta darbas su vaikais ir jų tėveliais. Tik taip pasiekiama itin gerų rezultatų.  

"Iššūkiai integruoto ugdymo paradigmai" - tokį pranešimą perskaitė Vilniaus "Versmės" vidurinės mokyklos direktorė Alvyra Galkienė. Ji pasidalijo savo patirtimi priimant ir ugdant neregius bendrojo lavinimo mokykloje. Danutė Cidzikienė perskaitė pranešimą "LASS projektai, skatinantys suaugusių aklųjų ugdymą sociokultūrinėje erdvėje", papasakojo apie didelę projektų įvairovę ir gražias LASS kultūros veikėjų tradicijas. LASS pirmininko pirmojo pavaduotojo Sigito Armono pranešimas "Profesinis aklųjų ir silpnaregių parengimas" iškėlė nemažai šios srities problemų. Paminėsiu tik keletą jų. Neišvystyta reabilitacijos infrastruktūra, trūksta specialistų. Trūksta tarpinstitucinio bendradarbiavimo. Trūksta neįgaliųjų motyvacijos. Vienas aktualiausių klausimų - darbingumo lygio peržiūrėjimas po reabilitacijos. Šis pranešimas susilaukė nemažai komentarų, pastebėjimų, diskusijų. Tai rodo - ši tema svarbi, čia daug neišspręstų klausimų. 

Giedrė Kazurienė perskaitė pranešimą "Neformalus aklųjų ir sutrikusio regėjimo vaikų ugdymas". Šis pranešimas užbaigė pirmosios dienos darbą.  

Kitos dienos darbo sesiją pradėjo garbingas svečias iš Anglijos seras Colin Low, Europos aklųjų sąjungos prezidentas. Jo pranešimas - "Sutrikusio regėjimo asmenų švietimas ir JT neįgaliųjų teisių konvencija". Svečias pranešimą pradėjo žodžiais, kad didelių pasikeitimų atneša ne konvencijos, o veiksmai. Ne teisinis sprendimas labiausiai keičia pasaulį, o moralinis sprendimas. Colin Low aptarė JT neįgaliųjų teisių konvenciją, panagrinėjo probleminius, neaiškius šio dokumento aspektus, pabrėžė tai, kas teigiama. Jungtinės Karalystės ambasadoriaus Lietuvoje S. Butto pranešimas "Naujas požiūris į neįgalumą" - apie Didžiosios Britanijos požiūrį į neįgalumą.  

Šioje konferencijoje buvo leista pasisakyti ir patiems integruotai besimokantiesiems. Kalbėjo Šiaulių konservatorijos vienuoliktos klasės moksleivė Vaida Butautaitė. Ji pasidalijo džiaugsmais ir rūpesčiais, su kuriais susiduria besimokydama integruotai. Aš irgi papasakojau apie tai, kaip mokiausi įvairiose mokslo įstaigose. Linksmu pranešimu pasižymėjo VU absolventas Gintautas Gečas. Šie jaunimo pasisakymai sukėlė diskusiją apie integruotą ir specialųjį ugdymą. Buvo nemažai ginčų, kuri sistema geresnė. Pasilikta prie tokios strategijos - reikia leisti laisvai rinktis - tai pasakytina ir apie integruotą mokslą, ir apie specialųjį.  

Po visų pranešimų atėjo diskusijų laikas.  

Konferenciją laikyčiau vykusia. Pranešimai buvo nuoširdūs, įdomūs. Išvengta kraštutinumų - vien rožinių arba vien juodų spalvų. Nestokota kritiškumo. Iškelta nemažai svarbių ir skaudžių problemų. Galbūt ši konferencija taps gerų pokyčių akstinu ir Lietuvoje.  

* * *
[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]