LASS CENTRO TARYBOJE

Spalio 7 d. Vilniuje įvyko LASS centro tarybos posėdis. Jame, be LASS centro tarybos narių, dalyvavo LASS revizijos komisijos pirmininkas Henrikas Balandis ir "Mūsų žodžio" vyriausiasis redaktorius Vytautas Gendvilas.  

Posėdyje aptartos LASS XIX suvažiavime keltos problemos ir būdai joms spręsti. Suvažiavimo delegatai išsakė mintį, kad turėtų būti centralizuotas visų lėšų, gautų iš LASS valdomo nekilnojamojo turto, fondas, skirstomas LASS CT nutarimu. LASS centro taryba, apsvarsčiusi pasiūlymą, priėjo prie vieningos nuomonės, kad steigti tokį fondą būtų neracionalu, nes tuomet viešosios įstaigos nebūtų motyvuotos efektyviai valdyti nekilnojamąjį turtą. Šiuo metu 10 proc. nuo parduoto turto vertės yra skiriama socialinėms LASS reikmėms. Delegatai pastebėjo, kad materialinės paramos LASS nariams programa, arba vadinamoji "skurdo" programa, vykdoma jau 15 metų. Nors nuomos kaina per tą laiką nuolat didėja, materialios paramos lėšos, skiriamos LASS nariams, lieka tos pačios. Nutarta, kad kitais metais, kai šiek tiek pagerės dėl UAB "Regovitus" veiklos sustabdymo pašlijusi finansinė situacija, materialios paramos programai bus skiriama daugiau lėšų.  

Dar viena delegatų kelta problema - tai LASS priklausančios patalpos Kaune, kurios šiuo metu naudojamos neefektyviai. Dalis jų stovi tuščios ir nenuomojamos. Reikėtų sudaryti komisiją ir spręsti šių patalpų klausimą. LASS centro taryba pritarė delegatų išsakytai minčiai: komisija bus sudaryta, patalpos apžiūrėtos ir įvertintos. Bus apsvarstyta ir jų efektyvaus naudojimo strategija. Kartu tarybos nariai pabrėžė, jog LASS turi daug neefektyviai naudojamų patalpų, ir joms visoms reikalinga priežiūra.  

Suvažiavimo delegatai pasigedo bent kiek didesnio dėmesio jaunimui. Aktyvūs jauni žmonės vis dažniau renkasi platesnius vandenis, šiuos žmones nelengva sudominti LASS veikla. Regionų centrai įpareigoti skatinti jaunimo įsitraukimą į sąjungos veiklą. Tokios strategijos jau senokai laikosi ir VšĮ "LASS centro taryba".  

LASS nariams prasminga pasirodė VšĮ "LASS centro taryba" vasarą suorganizuota stovykla neregiams nuo gimimo "Kūno kalba - kelias į sėkmę". Per suvažiavimą išsakyta mintis, kad kūno kalbos, arba neverbalinio bendravimo, kursą būtų verta įtraukti į mokyklų, kuriose mokosi neregiai, programas. VšĮ "LASS centro taryba" įpareigota šį klausimą suderinti su Švietimo ir mokslo ministerija. Svarbią problemą išsakė LASS Švenčionių rajono filialo pirmininkė. Regėjimo negalią turintys vaikai, besimokantys LASUC ir gyvenantys internate, savaitgaliais išsiunčiami į globos namus, esančius jų gyvenamajame rajone. LASUC teigia, kad neturi lėšų jų apgyvendinimui savaitgaliais. Vaikams, ypač neregintiems, tokia aplinkos kaita kelia daug sunkumų. Šią problemą taip pat įpareigota spręsti VšĮ "LASS centro taryba", kuri jau kreipėsi į LASUC dėl informacijos patikslinimo. Šiuo metu laukiama atsakymo.  

VšĮ "LASS centro taryba" suburta regėjimo neįgaliųjų teisių gynimo darbo grupė jau ne vieną posėdį svarstė neregių aptarnavimo AB "Swedbank" (buvęs "Hansabankas") problemas. AB "Swedbank" vidaus dokumentuose nurodoma, kad neregys, norėdamas būti aptarnautas banko padalinyje, turi atsivesti kitą asmenį, kuris už jį pasirašytų. Be kito asmens patvirtinimo, neregiui pinigai neišduodami arba išduodamas tik nedidelis jų kiekis. Nuolat kyla įvairių problemų dėl mokėjimo kortelių išdavimo ir aptarnavimo. Bankas teigia, kad šiomis nuostatomis gina pačių neregių interesus. 

Dėl visų šių problemų buvo kreiptasi į banko padalinius Lietuvoje ir užsienyje, "Lietuvos banką", Vartotojų teisių apsaugos tarnybą. Iš visur gauti LASS palankūs atsakymai. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba rekomendavo bankui pakeisti neregių aptarnavimo taisykles, tačiau "Swedbank", nors ir supažindintas su visais dokumentais, nesiėmė jokių realių veiksmų situacijai pakeisti. Problema buvo pristatyta LASS centro tarybos nariams, taip pat perduotas regėjimo neįgaliųjų teisių gynimo darbo grupės siūlymas kelti bylą AB "Swedbank" reikalaujant, kad bankas pakeistų neregiams nepalankias vidaus taisykles. LASS centro taryba pritarė darbo grupės siūlymui. Šiuo metu renkama medžiaga teisminiam neregių teisių gynimo procesui, susijusiam su bankais, pradėti.  

LASS centro tarybos nariams pateikta informacija apie UAB "Regovitus" padėtį. Įmonės gamyba stabdoma lapkričio pirmą dieną, o pati įmonė, kaip juridinis asmuo, lieka. Š. m. liepos 1 d. įmonė turėjo 470 tūkst. Lt skolų, joje dirbo 55 žmonės. VšĮ "Panevėžio ir Utenos regionų aklųjų centras" įmonės "Regovitus" uždarymo reikmėms yra paėmęs kreditą iš banko, kurį dengia VšĮ "PBC" iš pastato Kauno g. Vilniuje nuomos lėšų. Darbuotojų atleidimo procesas vyksta sklandžiai, buvo susitikta su kolektyvu, žmonėms išaiškinta situacija, konfliktų nebuvo. Iš 31 žmogaus su regėjimo negalia, dirbusio įmonėje, tik 18 yra darbingo amžiaus. Iš šių 18 penki net neturi vidurinio išsilavinimo, todėl jų įdarbinti praktiškai neįmanoma. Jiems siūlyta įgyti vidurinį išsilavinimą Panevėžio mokymo centre, kur mokymo priemonės pritaikytos neįgaliesiems, tačiau nė vienas nesutiko. 4 iš minėtų 18 jau dirba - 2 įsidarbino patys, 2 įdarbinti regionų centro pastangomis. 6 neįgaliesiems siūlyta dirbti makaronų gamykloje, tačiau jie nesutiko dėl pamainomis organizuojamo darbo. Kitais metais planuojama įdarbinti dar 3 neįgaliuosius. Visi neįgalieji iki š. m. lapkričio 1 d. galėjo būti įmonėje ir gauti minimalią algą, tačiau nė vienas to nenorėjo - visi išėjo rugsėjį savo noru.  

LASS centro tarybos nariai taip pat supažindinti su remonto darbų seka pastate Vilniuje, Žemaitės g. Pastato rekonstrukcija pradėta 1997 metais, baigta 2008 m. liepos pradžioje. Siekiant atpiginti statybos darbus, jiems vykdyti buvo samdomi patentininkai, o technologiškai sudėtingesniems ir reikalaujantiems specifinių žinių, patirties ir specialios technikos darbams vykdyti buvo samdomos statybinės ir projektavimo firmos. Naujai uždengta per 2500 kv. m stogo dangų, įrengtos trys laiptinės, du keleiviniai liftai, apšiltintas namo fasadas, sutvarkyta teritorija aplink pastatą. Pastato įrengimo lygis atitinka B lygio reikalavimus, keliamus biurams ir komercinėms patalpoms.  

LASS centro taryba pritarė VšĮ "Panevėžio ir Utenos regionų aklųjų centro" prašymui parduoti rūsio patalpas, kurių neįmanoma išnuomoti. Už jas gautos lėšos bus skirtos UAB "Regovitus" reikmėms.  

Tačiau LASS centro tarybos nariai nepritarė VšĮ "Aksida" prašymui parduoti dalį patalpų, motyvuodami tuo, kad turi per mažai informacijos, be to, į Šiaulius turėtų vykti LASS turto ir ūkio komisija kartu su inžinieriais ir statybininkais bei vietoje ištirti situaciją. Atsižvelgdama į daugiau kaip 100 Vilniuje gyvenančių regėjimo neįgaliųjų prašymą išsaugoti LASS turtą, taryba nepritarė ir VšĮ "Vilniaus ir Alytaus regionų aklųjų centro" prašymui parduoti dalį patalpų. Abejonių tarybai sukėlė ir regionų tarybos posėdis, kuriame sprendimas parduoti patalpas priimtas nedidele balsų persvara, nekokybiškai sudaryta remonto darbų sąmata, taip pat tai, kad ketinama parduoti nedidelę pastato dalį, - ateityje tai galėtų sukelti keblumų eksploatuojant pastatą. Akivaizdu, kad pastatą Naugarduko gatvėje reikia atnaujinti, tačiau taryba rekomendavo namo šiltinimo projektą skaidyti etapais - pakeisti langus, sutvarkyti penktą aukštą. Tam galima skirti lėšų, gaunamų iš patalpų nuomos.  

VšĮ "Vilniaus ir Alytaus regionų aklųjų centras" įpareigotas susirūpinti garsiniais šviesoforais Vilniuje, kurie veikia pernelyg tyliai ir kuriuos neregiams sunku išgirsti.  

[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]