RENGINIAI

Ramunė ŽARŽOJUTĖ

PASAULIO NEREGIŲ MOTERŲ FORUMAS


Pasaulio neregių moterų forumą organizavo Pasaulio aklųjų sąjunga - jis vyko jau 4-ąjį kartą. Šįkart - Šveicarijoje, Ženevoje, rugpjūčio 15-17 dienomis. Ši vieta pasirinkta dėl to, kad čia vyko ir Pasaulio aklųjų sąjungos suvažiavimas. Organizuojant du renginius paeiliui sutaupoma nemažai lėšų, o ekonominis faktorius - visada aktualus. Forume dalyvavo moterys iš daugybės šalių - Pietų ir Šiaurės Amerikos, Afrikos, Azijos, visų Europos regionų ir valstybių. Minios margumas buvo nenusakomas: spalvingos, daugybę kasyčių susipynusios afrikietės, grakščios, smulkutės azijietės, apsirengusios taip, kad iš karto prisimeni kokį kinų filmą, elegantiškos europietės, feministiškos skandinavės, apsirengusios pagal principą "o man nusispjaut, kaip atrodau", ir mes - Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungai atstovaujančios VšĮ LASS centro tarybos vyr. specialistė, už tarptautinius ryšius atsakinga Audronė Jozėnaitė ir specialistė Ramunė Žaržojutė.  

Liliane Maury Pasquier, Šveicarijos kantonų tarybos narė, atidarydama forumą sakė: "Mūsų skirtumai - tai mūsų žmogiškumas. Nesvarbu, ar esame vyrai, ar moterys, nesvarbu, turime negalią ar gyvename be jos, nesvarbu, kokio amžiaus esame ar kokią nuomonę išsakome, - mūsų skirtumai kiekvieną iš mūsų paryškina ir apibrėžia, taip išskirdami iš minios".  

Kodėl reikia atskiro forumo neregėms moterims? Todėl, kad jos - ypač pažeidžiama visuomenės grupė. Pažeidžiama dvigubai: ir dėl lyties, ir dėl negalios. Daugelis moterų vis dar yra smurto, skurdo ir nedarbo aukos, o neregės moterys - ypač. Išsivysčiusiose šalyse, kur moterys daugmaž išsikovojo savo teises, tarp neregių moterų vis dar aktuali lyderystės problema. Jos retai eina į visuomenę, į politiką, retai imasi iniciatyvos. Iniciatyvinė moterų grupė siekia, kad per tokius renginius būtų ugdomi moterų lyderystės gebėjimai. Ir jos jau šį tą pasiekė - VII Pasaulio aklųjų sąjungos suvažiavime dalyvavo 40 proc. moterų. Kaip niekada daug. Moteris buvo išrinkta Pasaulio aklųjų sąjungos prezidente. Moteris tapo Pasaulio aklųjų sąjungos antrąja viceprezidente. Sunku būtų užginčyti teiginį, kad moterys vis drąsiau eina į politiką, vis drąsiau imasi lyderio vaidmens.  

Tris dienas susirinkusios moterys diskutavo apie profesinę reabilitaciją, darbą ir finansinę nepriklausomybę, asmeninio verslo kūrimą (verslo planai, finansų valdymas ir pan.), švietimą, neregių teisių atstovavimą. Ne paskutinėje vietoje buvo ŽIV ir AIDS temos. Nors bendras susirgimų skaičius mažėja, tačiau užsikrėtimo atvejų tarp neregių moterų daugėja. Priežasčių daug: neregių moterų pažeidžiamumas, negebėjimas apsiginti, neregiams prieinamos informacijos šia tema stygius, nesutvarkyta sveikatos apsaugos sistema. Dažnai net gydytojai nekalba su pačia nereginčia paciente, o su jos palydovu - tarsi neregė moteris neturėtų nei ausų, nei smegenų ir nesugebėtų suprasti, kas jai sakoma. Vis dar trūksta visuomenės švietimo. Vis dar trūksta pačių neregių švietimo sveikatos klausimais, ypač trečiosiose šalyse.  

Klausant daugumos pranešimų, neapleido jausmas, kad visa tai kažkaip pernelyg abstraktu ir nutolę. Gal kiek konkretesni buvo pranešimai ŽIV ir AIDS temomis - daugiausia apie tai kalbėta Afrikos kontekste.  

Žinoma, pranešėjai neturėjo kitos išeities, kaip tik savo pranešimų turinį derinti prie visos auditorijos. O juk ji - tokia skirtinga: pradedant mažų Afrikos genčių atstovais, baigiant, matyt, maksimalų rezultatą regėjimo neįgaliųjų "reikaluose" pasiekusiais skandinavais. Pranešėjai turėjo dvi išeitis: arba viską sakyti taip banaliai, kad ir arkliui būtų aišku, arba taip abstrakčiai, kad tiktų visiems.  

Pirmojo tipo pranešimai skambėjo maždaug taip: "Jei norite kurti savo verslą, pirmiausia turite aptikti sritis, kuriose esate stipriausia ir išmanote daugiausiai. Taip pat reikėtų paanalizuoti situaciją - ar pirkėjai domėtųsi jūsų produkcija ar paslaugomis, kokios kainos, kokį pelną galėtumėte gauti...". Antrojo tipo - maždaug taip: "Kiekvienoje šalyje turi būti organizuotas neregių švietimas, ir kiekvienos šalies aklųjų organizacijos turi daryti įtaką savo šalių vyriausybėms, kad tai būtų atlikta ir kad aklieji gautų visavertį išsilavinimą...". Todėl labai norisi daryti išvadą, kad pasaulinio lygio renginiai skirti ne praktinėms žinioms įgyti. Greičiau jie - tai galimybė užmegzti kontaktus, galimybė susiorientuoti pasaulyje ir atrasti jame savo šalies vietą, galimybė įvertinti savo šalies pasiekimus kur kas platesniame nei Europos kontekste. Mums pasirodė, kad Lietuvai sekasi gerai. Ne taip gerai kaip skandinavams, tačiau mums iki jų - kur kas arčiau nei Afrikai - iki mūsų... 

Beje, apie Afriką. Į moterų suvažiavimą vyrai buvo įleidžiami, išskyrus gal tik vieną sesiją - sesiją, kai buvo kalbama apie sveikatą, seksualumą, šeimos planavimą ir visus tuos dalykus, kurie aktualūs visoms, ne tik nereginčioms moterims. Tik nereginčios su viskuo susiduria kur kas skaudžiau. Štai šioje sesijoje pasisakė mus labiausiai sužavėjusi pranešėja - pietų afrikietė Hendrietta Bogopane Zulu. Jos pranešimas buvo labai atviras, labai asmeniškas, labai nuoširdus. Ji nesistengė įtikti visiems ir dėl to, matyt, buvo visų išgirsta ir suprasta. Kaip prisipažino pati pranešėja, ji pasmerkta trigubai diskriminacijai - dėl to, kad yra moteris, dėl to, kad yra neregė, ir galop dėl to, kad yra juodaodė. Vidurinėje mokykloje ją išprievartavo, ir ji, kaip ir daugelis Afrikos moterų, negalėjo ieškoti teisybės - Afrikoje teisybės tokiais klausimais rasti neįmanoma, - ypač moteriai, ypač neregei. Ji su meile užaugino iš šios prievartos gimusią dukterį, peržengė visus barjerus, visas jai keltas kliūtis ir tapo pirmąja savo šalies parlamentare moterimi (žinoma, ir pirmąja nerege parlamente). Ji buvo pirmoji moteris, studijavusi ryšius su visuomene - iki tol universitetas priimdavo tik vyrus. Kai nunešė dokumentus, universitete jos paklausė: "Ir jūs tikitės, kad kokia nors firma samdys atstove ryšiams su visuomene aklą moterį?!" Ji, žinoma, atsakė: "Taip".  

Hendrietta Bogopane Zulu atvirai pasakojo, kaip nereginti moteris gali apsiginti nuo lytiškai plintančių ligų ("Jei netiki, kad vyras naudoja prezervatyvą, pati jį jam užmauk!"), tikino, kad net Afrikoje įmanoma pasakyti "ne", nors afrikietiška tradicija nepripažįsta jokių moters "ne" miegamajame, o jei vyras tavo "ne" nesupranta, reikia ieškoti kito vyro. Hendriettai norėjosi ploti atsistojus. Ji buvo to verta.  

IV pasaulio neregių moterų forumas priėmė rezoliuciją, kurioje pabrėžė, kad kitas moterų forumas įvyks 2012 metais - vėl tais pačiais kaip ir Pasaulio aklųjų sąjungos suvažiavimas. Nutarta skatinti moterų lyderystę kiekvienoje pasaulio šalyje - per ketverius metus kiekviena šalis turėtų įkurti neregių moterų iniciatyvinę grupę, o į V pasaulio neregių moterų forumą jau turėtų važiuoti jos pirmininkė. Visos šalys įpareigotos užtikrinti sveikatos paslaugas, prieinamas moterims su regėjimo negalia. Išsakyta net mintis, kad atokiems rajonams, kur sunkiai prieinama profesionali medicina, reikalingi mobilūs sveikatos centrai.  

Didelė dalis problemų, išsakytų moterų forume, Lietuvoje jau išspręstos arba aktyviai sprendžiamos. Matyt, ateina laikas mokytis padėti kitiems - tiems, kuriems dar toli iki mūsų. 

* * *
[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]