GYVENIMO AKTUALIJOS

Alvydas VALENTA

KĄ MUMS ŽADA ELEKTRONINIAI BILIETAI?

Apie elektroninius bilietus rašėme lygiai prieš metus ("M.Ž.", 2007, Nr.9). Tačiau skaitytojai vis teiraujasi, nori šį tą pasiaiškinti ar pasitikslinti. Vadinasi, prie šios temos turime grįžti dar kartą.  

Atsakingi Vilniaus savivaldybės darbuotojai praėjusių metų rudenį sakė, kad elektroniniai bilietai (toliau e-bilietai) iškart diegiami trijuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose - Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje - vykdomas vienas bendras projektas. Taip ir atsitiko! Visuose trijuose miestuose e-bilietai jau tampa mūsų gyvenimo kasdienybe. Kol kas galioja ir tradiciniai popieriniai talonėliai. Skaitytojai teiraujasi, kiek laiko šalia elektroninių galios ir tradiciniai - popieriniai bilietai? Tiek šiuo, tiek ir kai kuriais kitais, su e-bilieto diegimu ir naudojimu susijusiais klausimais, kreipėmės į visų trijų miestų savivaldybių ir keleivinio transporto atsakingus darbuotojus. Deja, konkrečių terminų nė vienas valdininkas nesiryžo įvardyti: šiais metais popieriniai talonėliai egzistuos tikrai (Vilnius, Klaipėda), tol, kol e-bilietais pradės naudotis bent pusė visų keleivių (Kaunas). Taigi nei po mėnesio, nei po dviejų popieriniai talonėliai dar neturėtų išnykti. Apskritai, nors projektas ir vienas, bet kiekvienas iš trijų minėtų miestų tvarkosi šiek tiek skirtingai, todėl ką nors tiksliai pasakyti apie e-bilieto įdiegimo grafikus, jo galimybes nėra lengva - paklaida gali būti keli mėnesiai ar net pusmetis. Kas padaryta viename mieste, gali būti dar tik daroma ar baigiama daryti kitame. 

Kas yra e-bilietas ir kur galima jį įsigyti? Elektroninis bilietas todėl ir yra elektroninis, kad jo nei paliesi, nei pakilnosi. Laikmena - taip, galima ir paliesti, ir pakilnoti. Apskritai, reikėtų aiškiai skirti patį e-bilietą ir laikmeną, į kurią jis įkraunamas. E-bilieto laikmena - įprasto dydžio (visai kaip banko ar asmens tapatybės) plastikinė kortelė. Beje, šiek tiek nukrypstant nuo temos reikia pastebėti, kad vienodo ar beveik vienodo dydžio plastikinės - bankų, e-bilietų, asmens tapatybės - kortelės, visokie kortelės dydžio pažymėjimai dauginasi geometrine progresija ir neregiams jau tampa rimta problema, kaip juos atskirti. Lengva apsirikti, sumaišyti, o kai kurių net ir labiausiai norėdamas neatskirsi. Taigi, užuot brailio raštu žymėjus liftų ar kitus lengvai čiuopiamus mygtukus, ar nebūtų pats laikas pradėti reikalauti, kad visokios plastikinės kortelės, bent jau pačios svarbiausios, būtų pradėtos žymėti akliesiems lengvai čiuopiamais ženklais? Tačiau grįžkime prie e-bilieto. Visuose trijuose miestuose e-bilietus galima įsigyti "Lietuvos spaudos" kioskuose, Kaune - dar "Maximos", "Rimi", kai kurių kitų parduotuvių kasose. Klaipėdiečiai rugpjūčio pabaigoje derėjosi su kai kuriais prekybos tinklais, kad e-bilietus būtų galima įsigyti ne tik spaudos kioskuose, bet ir jiems priklausančių parduotuvių kasose. Atkreipkite dėmesį: įsigydami plastikinę e-bilieto kortelę, ją privalote iškart ir įsikrauti, t.y. nusipirkti e-bilietą. Taigi negalima vieną dieną nusipirkti tik kortelės, o kitą dieną ar po savaitės ją įsikrauti. Pasipildyti jau galiojančias korteles galima ten, kur galima ir nusipirkti: spaudos kioskuose, parduotuvių kasose. Vilniuje ir Klaipėdoje jau galite, o Kaune artimiausiu metu galėsite e-bilieto kortelę pasipildyti internetu. Įsigijus e-bilietą, patartina saugoti plastikinės kortelės pakuotę ir paties bilieto įkrovimo ar papildymo kvitą - gali praversti, jeigu e-bilietą pamestumėte ar kitaip prarastumėte.  

Kokių rūšių yra e-bilietai? Tuo metu, kai rengėme šį straipsnį, visuose trijuose miestuose buvo galima įsigyti mėnesinius, o Klaipėdoje - jau ir metinius e-bilietus. Visų trijų miestų atsakingi savivaldybių ir keleivinio transporto darbuotojai žadėjo, kad jau netrukus, t.y. lapkričio ar gruodžio mėnesį, pasirinkimas bus daug didesnis: galėsite įsigyti vienos, dviejų, trijų, penkių ar daugiau dienų trukmės e-bilietus, bilietą bus galima papildyti tam tikru taškų (dabar juos įprasta vadinti kreditais) skaičiumi, kuris reikš, kad turite teisę važiuoti vieną, du ar dešimt kartų ir t.t. Artimiausioje ateityje turėtų būti galimos įvairios kombinacijos, pavyzdžiui: žmogus į e-bilieto kortelę įsikrauna mėnesinį bilietą ir tuo pat metu nusiperka keletą vienkartinių "talonėlių". Įlipęs į autobusą ar troleibusą, pats naudojasi mėnesiniu bilietu, o šalia esančiam bičiuliui ar šeimos nariui pažymi vienkartinį e-bilietą, liaudiškai kalbant "nuperka" talonėlį. Beje, apie e-bilietų žymėjimą ir nežymėjimą - tai ypač svarbu visiškai nematantiems žmonėms. Mėnesinių e-bilietų, kaip ir popierinių jų pirmtakų, žymėti nereikės, o vienkartinį e-bilietą, įlipus į transporto priemonę, reikės pažymėti. E-bilieto laikmena bus pažymima pridedant prie specialaus nuskaitytuvo ekrano. Šitaip kortelėje esanti informacija bus nuskaitoma ir nuo jos nurašomas atitinkamas kreditų skaičius. Visų trijų miestų keleivių vežėjai teigė, kad tos pačios kelionės metu e-bilieto laikmeną netyčia prie nuskaitytuvo pridėjus antrą ar trečią kartą, papildomi kreditai nuo jos nebus nurašomi.  

Ar vienas lygu trims? Ne, vienas nelygu trims! Nors garsiai deklaruojama, kad Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje e-bilietas kuriamas ir diegiamas pagal tą patį projektą, tačiau naudotis juo galėsite tik tame mieste, kuriame įsigijote. Tiksliau pasakius, aiškiai reikia skirti e-bilieto laikmeną (kortelę) nuo paties e-bilieto. Vilniuje pirktu e-bilietu Kaune naudotis negalite ir bent artimiausiu metu negalėsite. Pačia kortele pasinaudoti galėsite! Atvykus į kitą miestą, į kortelę reikės įsikrauti tame mieste galiojantį e-bilietą. Kokį - vienkartinį, savaitės ar mėnesio trukmės - spręsite patys.  

Ar lieka galioti lengvatos? Mėnesiniams ir vienkartiniams e-bilietams jos galioja be jokių apribojimų. Kauniečiai tvirtino, kad perėjus prie vienkartinių, vienos dienos ar vienos savaitės bilietų lengvatos niekur neturėtų išnykti. Vilniaus ir Klaipėdos viešojo transporto įmonių vadovai sakė, jog dienos, trijų ar dešimties dienų trukmės e-bilietams lengvatos negalios. Logika maždaug tokia: "Šie e-bilietai skirti ne nuolatiniams miesto gyventojams, bet į miestą atvykstantiems svečiams - nei neįgalieji, nei studentai tokiais e-bilietais vis tiek nesinaudos".  

Kaip reikėtų vertinti tokią Vilniaus ir Klaipėdos viešojo transporto vadovų poziciją? Pirmiausia, matyt, turėtume dar šiek tiek palaukti ir realiai įsitikinti, kokioms e-bilietų rūšims lengvatos veiks, o kokioms - neveiks. Tada jau spręsti, pažeidžiamos mūsų teisės ar ne? Nieko neteko girdėti apie Kauno ir Klaipėdos viešojo transporto įmonių bei jų vadovų požiūrį į negalią turinčius keleivius. Vilniaus specialioji įmonė "Susisiekimo paslaugos" aklųjų ir silpnaregių atžvilgiu iki šiol buvo nusiteikusi geranoriškai ir į jų pageidavimus ar priekaištus visada reaguodavo. Artimiausiu metu tuo, atrodo, dar kartą galėsime įsitikinti: Vilniuje turėtų gerokai padaugėti garsinių šviesoforų. Bet neužbėkime įvykiams už akių. Tikrai aišku viena: artimiausius keletą mėnesių e-bilietams ir visokioms jų konfigūracijoms turėtume būti ypač atidūs. Kaip jau sakėme šio rašinio pradžioje, žmonės apie e-bilietus teiraujasi, nori daugiau sužinoti apie jų galimybes, tačiau iki šiol neteko girdėti nusiskundimų ar pageidavimų šių bilietų kūrėjams. Jeigu jų nebus ir ateityje, vadinasi, viskas gerai - problemų nėra! Tiesa, problemų visada galima sugalvoti arba "surasti", bet ar tai tikrai bus problemos ir ar negaila bus joms švaistyti jėgų ir laiko? Šiuo retoriniu klausimu pamąstymus apie e-bilietą ir baigiame. Laukiame šia tema jūsų pačių atsiliepimų, komentarų, siūlymų. 

[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]