TEISĖS NAUJIENOS

Giedrius STOŠKUS

NAUJAS ANTIDISKRIMINACINIS ĮSTATYMAS


2008 m. birželio 17 d. po ilgų ir karštų diskusijų Seimas priėmė naują LR lygių galimybių įstatymo redakciją. Įstatymo Nr. X-1602, skelbtas laikraštyje "Valstybės žinios" 2008 m. liepos 5 d., Nr. 76, publikacijos Nr. 2998. 

Pirmiausia įstatymas gana daug dėmesio skiria įvairiems terminams išaiškinti. Štai, pavyzdžiui, tiesioginė diskriminacija apibrėžiama kaip elgesys su asmeniu, kai lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu jam taikomos mažiau palankios sąlygos negu panašiomis aplinkybėmis yra, buvo ar būtų taikomos kitam asmeniui, išskyrus įstatyme išvardintas išimtis. 

Netiesioginė diskriminacija įvardijama kaip veikimas ar neveikimas, teisės norma ar vertinimo kriterijus, akivaizdžiai neutrali sąlyga ar praktika, kurie formaliai yra vienodi, bet juos įgyvendinant ar pritaikant atsiranda ar gali atsirasti faktinis naudojimosi teisėmis apribojimas arba privilegijų, pirmenybės ar pranašumo teikimas ankstesniame apibrėžime išvardintų asmens savybių pagrindais, nebent šį veikimą ar neveikimą, teisės normą ar vertinimo kriterijų, sąlygą ar praktiką pateisina teisėtas tikslas, o šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis. 

Priekabiavimas išaiškinamas kaip nepageidaujamas elgesys, kai jau išvardintų asmens savybių pagrindu siekiama įžeisti arba įžeidžiamas asmens orumas ir siekiama sukurti arba sukuriama bauginanti, priešiška, žeminanti ar įžeidžianti aplinka. 

Įstatymu, žinoma, uždraudžiama tiek tiesioginė, tiek ir netiesioginė asmens diskriminacija, taip pat nurodymas diskriminuoti bei priekabiavimas visų nurodytų asmens savybių pagrindu. Tačiau įstatymas nustato gana daug atvejų, kai jis nėra taikomas. Tai šeimos ir privataus gyvenimo sritis, įvairi religinių organizacijų veikla, religinėmis vertybėmis pagrįsta švietimo ar ugdymo veikla. Įstatymas netaikomas ir lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu asmenis vienijančioms organizacijoms sprendžiant narystės ir darbo šiose organizacijose klausimus, kai dėl organizacijos vienijimosi pagrindo tai yra įprasta, teisėta ir pateisinama. Tai būtų, pavyzdžiui, tokie atvejai, jei Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungoje būtų nustatyta pirmenybė dirbti žmonėms, turintiems regos negalią. 

Įstatymas su tam tikromis išimtimis įpareigoja laikytis lygių galimybių ir neatsižvelgti į visas išvardintas asmens savybes valstybės, savivaldybių įstaigų ir institucijų veikloje, švietimo, darbo ir valstybės tarnybos, vartotojų teisių apsaugos srityje bei narystės ir dalyvavimo organizacijose atžvilgiu. 

Valstybės ir savivaldybės įstaigoms ir institucijoms įstatymas nustato tokias pareigas: 

1) užtikrinti, kad visuose teisės aktuose būtų įtvirtintos lygios teisės ir galimybės, nepaisant visų išvardintų asmens savybių; 

2) rengti, tvirtinti ir įgyvendinti programas ir priemones, skirtas lygioms galimybėms minėtais pagrindais užtikrinti; 

3) įstatymų nustatyta tvarka remti religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų, viešųjų įstaigų, asociacijų ir labdaros bei paramos fondų programas, kurios padeda įgyvendinti lygias asmenų galimybes minėtais pagrindais. 

Švietimo įstaigos bei kitos mokslo ir studijų sistemai priklausančios įstaigos privalo užtikrinti vienodas sąlygas asmenims, nepaisant nurodytų savybių: 

1) priimant mokytis ar studijuoti į šias įstaigas; 

2) mokantis ar ugdantis jose pagal formaliojo ir neformaliojo švietimo programas, kurias jie vykdo; 

3) skiriant stipendijas ar teikiant paskolas; 

4) sudarant ir tvirtinant švietimo programas; 

5) vertinant mokymosi pasiekimus. 

Be to, šios įstaigos privalo užtikrinti, kad švietimo programose, vadovėliuose ir mokymo priemonėse nebūtų diskriminavimo ar diskriminavimo propagavimo bei nebūtų priekabiaujama ar nebūtų duodami nurodymai priekabiauti. 

Darbdaviams įgyvendinant lygias galimybes nustatytos tokios pareigos: 

1) priimant į darbą ar valstybės tarnybą taikyti vienodus atrankos kriterijus ir sąlygas, išskyrus įstatyme aptartas išimtis; 

2) sudaryti vienodas darbo (tarnybos) sąlygas, galimybes kelti kvalifikaciją, siekti profesinio mokymo, persikvalifikuoti, įgyti praktinę darbo patirtį, taip pat teikti vienodas lengvatas; 

3) taikyti vienodus darbo ir tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus; 

4) taikyti vienodus atleidimo iš darbo (tarnybos) kriterijus; 

5) už tokį patį ir vienodos vertės darbą mokėti vienodą darbo užmokestį; 

6) imtis priemonių, kad darbuotojas (tarnautojas) darbo vietoje nepatirtų priekabiavimo ir nebūtų duodami nurodymai diskriminuoti; 

7) imtis priemonių, kad darbuotojas (tarnautojas) nepatirtų seksualinio priekabiavimo; 

8) imtis priemonių, kad darbuotojai (tarnautojai), pateikę skundą dėl diskriminacijos ar dalyvaujantys byloje dėl diskriminacijos, taip pat jų atstovai ir asmenys, liudijantys ir teikiantys paaiškinimus dėl diskriminacijos, nebūtų persekiojami ir būtų apsaugoti nuo priešiško elgesio ar neigiamų pasekmių; 

9) imtis tinkamų priemonių, kad neįgaliesiems būtų sudarytos sąlygos gauti darbą, dirbti, siekti karjeros arba mokytis, įskaitant tinkamą patalpų pritaikymą, jeigu dėl tokių priemonių nebus neproporcingai apsunkinamos darbdavio pareigos. 

Nustatydamas lygias galimybes vartotojų apsaugos srityje įstatymas įpareigoja prekių pardavėjus, gamintojus ir paslaugų teikėjus visiems vartotojams sudaryti vienodas sąlygas gauti tokius pačius gaminius, prekes ir paslaugas, įskaitant aprūpinimą būstu, bei taikyti už jas vienodas mokėjimo sąlygas bei garantijas, o teikiant vartotojams informaciją apie gaminius, prekes ir paslaugas arba jas reklamuojant, užtikrinti, kad šioje informacijoje nebūtų reiškiamas pažeminimas, paniekinimas arba teisių apribojimas ar privilegijų teikimas dėl išvardintų asmens savybių, kad nebūtų formuojama visuomenės nuostata - dėl šių požymių asmuo yra pranašesnis ar menkesnis už kitą. 

Įstatymas uždraudžia ir diskriminuojančius skelbimus, t.y. skelbimuose priimti į darbą, valstybės tarnybą arba mokytis draudžiama nurodyti reikalavimus, suteikiančius pirmenybę dėl išvardintų asmens savybių, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. 

Jei žmogus mano, kad jo lygios galimybės buvo pažeistos, t.y. jis buvo dėl išvardintų savybių diskriminuojamas, prie jo buvo priekabiaujama ar pan., jis gali kreiptis dėl pažeistų teisių gynybos į lygių galimybių kontrolierių ar į teismą. Be to, kreipimasis į Lygių galimybių kontrolieriaus įstaigą neatima galimybės dėl to paties pažeidimo savo teises ginti ir teisme. Tiek teismuose, tiek ir visose kitose įstaigose nagrinėjant bylas dėl diskriminacijos, diskriminuojamo asmens pavedimu jam atstovauti gali ne tik advokatai, bet ir asociacijos bei kiti juridiniai asmenys, kurių įstatuose ar kituose jų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose diskriminuojamų asmenų gynimas ir atstovavimas jiems teisme yra nurodyta kaip viena iš veiklos sričių.  

Dėl aptartos diskriminacijos patyręs turtinę ar neturtinę žalą asmuo gali reikalauti, kad kalti dėl to asmenys šią žalą atlygintų. Tačiau dėl žalos priteisimo kreiptis reikia ne į lygių galimybių kontrolierių, o į teismą. Kas laikytina neturtine žala, nustato jau ne Lygių galimybių įstatymas, o LR civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. Čia sakoma, kad neturtinė žala - tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt. teismo įvertinti pinigais. 

 

(Tęsinys kitame numeryje) 

* * *
[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]