NEREGYS IR VISUOMENĖ

 

KETVERI METAI SEIME


Edvardas ŽakarisPrieš ketverius metus į Lietuvos Respublikos Seimą pirmą kartą buvo išrinktas neregys Edvardas Žakaris. Dabar šis Seimas jau bebaigiąs savo darbą. Neregys Seimo narys per ketverius metus veltui netrynė kėdės. Vienoje iš paskutinių visuomenės apklausų E. Žakaris - tarp penkiolikos patikimiausių politikų. Matyt, visuomenė ne veltui pasitiki šiuo politiku. Seimo narys plenarinių posėdžių diskusijose pasisakė apie du šimtus kartų, pagal pateiktus įstatymų projektus - Seime penktas. E. Žakaris yra pateikęs 441 įstatymo projektą arba įstatymo projekto pataisą. Priėmė daugiau nei du tūkstančius rinkėjų. Dalyvavo 500 susitikimų. Seimo narys yra Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto, Šeimos ir vaiko reikalų komisijos narys. Neregys nepiktnaudžiavo galimybe išvykti už mokesčių mokėtojų lėšas į užsienį. Ten buvo tik vieną kartą pakviestas europarlamentaro Rolando Pavilionio. Už šią kelionę mokėjo Europos Sąjungos Parlamentas.  

Baigdamas šią Seimo nario kadenciją, Edvardas Žakaris sutiko "Mūsų žodžiui" atsakyti į kelis klausimus.  

 

"M.Ž." Ką jums, kaip Seimo nariui, pavyko nuveikti per tuos ketverius metus? 

E. Ž. Seimo nario darbą sąlyginai suskirstysiu į tris veiklos sritis: pirma - įstatymų leidyba. Tai pagrindinis Seimo nario darbas. Pirmą pusmetį, tapęs Seimo nariu, tik viską stebėjau ir dairiausi. Labai nesinorėjo išsišokti. Nori to ar nenori, teko perprasti naujos darbovietės specifiką. Vėliau pradėjau teikti projektus. Pagal Seimui pateiktų įstatymų projektų skaičių esu penktas. Mane lenkia tik Seimo pirmininkas ir trys komitetų pirmininkai. Esu pateikęs 441 įstatymo projektą arba įstatymo projekto pataisą. Daugumą projektų parengiau remiantis rinkėjų prašymais bei įvairių įstaigų ir organizacijų pasiūlymais. Daugiausia pateikiau socialinės sferos projektų. Plenarinių posėdžių diskusijose pasisakiau apie du šimtus kartų. Antra - finansiniai dalykai. Seimo nariai, atstovaudami rinkėjams, nuolat susiduria su finansais. Reikia dažnai vaikščioti po įvairias ministerijas prašant tam tikram projektui lėšų. Aišku, ne išimtis ir fondai. Nepamirštu ir Vyriausybės rezervo. Svarstant biudžetą, mano prašymais į Šiaulių miestą atkeliavo 28 milijonai litų. Padėjau 51 miesto įstaigai. Su kitais šiauliečiais Seimo nariais miesto reikmėms gavome dar 31 milijoną litų. Trečia - darbas su rinkėjais. Mano priėmimuose iki šiol apsilankė daugiau nei 2 tūkstančiai žmonių. Gindamas rinkėjus, įstaigoms esu parašęs daugiau nei 1200 raštų. Kartais, sprendžiant žmonių problemas, pakanka konsultacijos ar skambučio. Teko ir pačiam eiti ir atstovauti rinkėjo teisėms. Per ketverius metus dalyvavau daugiau kaip 500 susitikimų.  

"M.Ž." Balotiruodamasis į Seimą turėjote tam tikrą darbo viziją. Ar pavyko įgyvendinti išankstinius sumanymus?  

E. Ž. Žvilgtelėjęs atgal galiu drąsiai teigti - mano lūkesčiai pasiteisino. Dirbdamas įmonės vadovu Šiauliuose, būdamas miesto tarybos narys, visų klausimų negalėjau išspręsti - mat jie turėjo būti sprendžiami aukščiau. Tapęs Seimo nariu, su daugeliu senų problemų susidorojau. Beje, jau dabar turiu paruošęs prašymų, siūlymų - aišku, ateičiai. Nederėtų užmiršti, jog dar šio Seimo nariai tvirtins kitų metų valstybės biudžetą. Iš mokyklų, darželių, namų bendrijų esu gavęs nemažai prašymų dėl paramos pastatams atnaujinti. Tapęs Seimo nariu, supratau vieną tiesą: kuo daugiau dirbi, tuo daugiau gauni darbo. Štai vienas pavyzdys: jeigu anksčiau per metus vidutiniškai priimdavau po 400 rinkėjų, tai šiemet per pirmą pusmetį priėmiau 300. Jeigu anksčiau vidutiniškai per metus rašiau 300 raštų, tai per šį pusmetį parašyta 200.  

"M.Ž." Neretai tenka girdėti, jog Seimo nario dienotvarkė labai intensyvi. O kaip jums sekasi prisitaikyti prie Seimo darbo ritmo? 

E. Ž. Kiekvieną rytą keliuosi 5.30 val. Sutvarkęs buitinius reikalus 7.30 val. keliauju į darbą. Atėjęs į darbą iki 8.30 val. tvarkau įvairius einamuosius reikalus. 8.30 val. antradieniais, ketvirtadieniais prasideda frakcijos posėdžiai. Frakcijoje aptariama plenarinių posėdžių eiga bei sutariama, kaip balsuoti vienu ar kitu klausimu. Kiekvienam frakcijos nariui yra paliekama balsavimo teisė. Jeigu Seimo nario ir frakcijos nuomonės skirtingos, tai jis gali nebalsuoti. Frakcijų posėdžiai trunka iki plenarinių posėdžių, kurie prasideda 10 val. ir dažniausiai trunka iki 20.00 val. Tiesa, turime pusvalandžio pietų pertrauką. Būdamas naujokas, stengiausi sąžiningai dalyvauti svarstant visus posėdžio klausimus. Vėliau pastebėjau, kad visą dieną dalyvaudamas posėdžiuose nespėju atlikti planuotų darbų. Todėl ėmiau atsirinkti ir posėdžių salėje būti tuomet, kai svarstomi svarbūs žmonėms klausimai bei mano pateikti projektai ar pasiūlymai. Beje, Seimo nariui privaloma dalyvauti įstatymų priėmimuose. Trečiadienis Seime - komisijų, komitetų diena. Tą dieną turi vaikščioti po Seimo komitetus ir visiems pristatyti savo teikiamus siūlymus. Labai svarbu gauti pagrindinių komitetų pritarimą. Jiems nepritarus dažniausiai siūlymas atmetamas. Darbas komitetuose vyksta iki 15-16 val. Tiesa, pirmadieniais susitinku su rinkėjais. Lieka tik penktadienis. Šią dieną dažniausiai kviečia į renginius. Jeigu nėra kvietimų, dirbu su dokumentais, rašau raštus. Į namus grįžtu apie 20 val.  

"M.Ž." Kai pirmą kartą kalbėjomės, minėjote - vaikštote vienas. Ar nekilo papildomų sunkumų Seime, kai buvo įrengta nauja posėdžių salė?  

E. Ž. Po Seimą dažniausiai vaikštinėju vienas. Einu į frakciją, komitetą ir į salę. Laimei, kabinetas tas pats. Aišku, senoji salė man buvo patogesnė. Net ir kabinetą turėjau šalia jos. Dabar yra blogiau. Esu išmokęs savo maršrutą. Į naująją salę būtų tiesiau eiti per didelį ir platų vestibiulį. Aš gi einu aplinkui, nes pagal sienas lengviau susigaudyti. Eidamas į posėdžių salę, susiduriu su dvejomis stiklinėmis durimis. Kartais prie įėjimo į posėdžių salę mane pastebi kolegos. Jie man šaukia: "Eik, laikau duris!" Mane tai išmuša iš vėžių. Nežinau, kiek yra pravertos durys ir į kokią pusę. Seime turiu vienintelę rimtą problemą - balsavimo. Seimo nariai balsuoja naudodamiesi aparatūra. Tenka spausti tam tikrus mygtukus. Dabar prieš kiekvieno Seimo nario akis yra monitorius, kuriame pieštuku pažymi savo nuomonę, t.y. ar tu nori pasisakyti už ar prieš. Naujoje salėje tapau priklausomas nuo kaimynų. Man buvo žadėta įrengti garsinį valdymą, deja, iki šiol nesulaukiu. Kitas nesklandumas - skaityti medžiagą kompiuteriu. Tik pradėjęs dirbti mėginau tai daryti. Deja, greitai įsitikinau, jog tai Sizifo darbas. Man tenka dažniausiai skaityti įstatymų projektus. O jie, kaip žinoma, - ne romanas. Gilinantis į įstatymo tekstą, ne vieną ir ne du kartus tenka grįžti atgal. O tai daryti labai nepatogu. Sugaištama daug brangaus laiko. Todėl dabar dirbu su padėjėja.  

Seime specialiai vengiu lengvatų. Man buvo siūloma įrengti kompiuterinę vietą, garsinius signalus, nupirkti brangų brailio rašto spausdintuvą - atsisakiau. Nenoriu valstybei kainuoti daugiau negu kiti Seimo nariai. Žinant mūsų spaudą, geriau pavargti negu skaityti apie save įvairiausią ir dažnai niekuo nepagrįstą bjaurastį.  

"M.Ž." Užsiminėte apie kolegas. Tik išrinktas į Seimą, jūs tapote savotiška egzotika. Su jumis daugelis norėjo nusifotografuoti. Kaip esate vertinamas po ketverių metų? 

E. Ž. Kolegų požiūrį vertinu pagal savo savarankišką vaikščiojimą. Iš pradžių daug paslaugių Seimo narių siūlėsi padėti, palydėti. Dabar tokių pasiūlymų retai sulaukiu. Daugelis į mane iš viso nekreipia dėmesio - matyt, įprato. Tik frakcijos ar komiteto posėdžių metu paklausia, ar atnešti kavos. Didžiausia problema - pasisveikinimas. Seime daug kas žino - esu neregys. Spaudoje ir per televiziją nuolatos akcentuoju, jog sveikindamiesi pasakytų vardą, pavardę. Kai kurie taip ir daro. Kiti eidami pro šalį pliaukšteli per petį.  

"M.Ž." Jūsų akimis - kas keistina Seimo darbe? 

E. Ž. Mane labiausiai erzina tuščios parlamentarų kalbos. Negaliu pritarti Č. Juršėno teiginiui: Seimas - vieta išsikalbėti. Manau, parlamentarų kalbos turi būti griežtai reglamentuotos. Pasisakymų laikas turi būti trumpesnis. Ne vienas Seimo narys, žinodamas, kad posėdį transliuoja televizija ar radijas, eina kalbėti, kad tik pasirodytų ir taip taptų populiaresnis. Kartais kalbama tik dėl pačios kalbos. Yra labai daug beprasmių pasisakymų. Kalbose pasigendu konkretumo. Dėl šios priežasties neretai sugriūna visos dienotvarkės, stringa svarbių įstatymų priėmimas.  

"M.Ž." Esate neregys. Ar ginate aklųjų ir silpnaregių interesus, ar į neįgaliųjų interesus žvelgiate plačiau?  

E. Ž. Žinoma, savo likimo draugų nepamirštu. Apie tai liudija Socialinių įmonių įstatymas, kurį taisydamas sugaišau labai daug laiko. Plačiau šio įstatymo nekomentuosiu, nes apie tai "Mūsų žodyje" kalbėjo "Liregus" direktorius L. Kirkilovskis. Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos prašymu parengiau įstatymo pataisą dėl televizijos filmų įgarsinimo. Buvo siūloma, kad Europos Sąjungos kalbomis rodomi filmai būtų tik titruojami. Pasiūliau pataisą, kurioje pačioms televizijoms paliekama teisė filmus įgarsinti. Pagalbos kreipėsi Lietuvos aklųjų biblioteka. Bendromis pastangomis suradome lėšų LAB Šiaulių filialui remontuoti. Džiaugiuosi neregiu teisininku Giedriumi Stoškumi. Jis man pateikė kelis labai vertingus siūlymus, kuriais remiantis buvo taisomi galiojantys įstatymai.  

"M.Ž." Artėja rinkimai į naują Seimą. Ar esate pasiryžęs tęsti pradėtus darbus? 

E. Ž. Darbai lieka tie patys. Rudens sesijai turiu parengęs kelis įstatymų projektus. Kalbėdamas apie artėjančius rinkimus, galiu drąsiai pasakyti: jiems specialiai nesiruošiu. Nuolatos dirbant veiklos rezultatai yra geriausia rinkimų kampanija. Aišku, negalima užmiršti ir spaudos. Vietinė Šiaulių spauda gerai mane pažįsta ir dažnai rašo apie nuveiktus darbus.  

"M.Ž." Ačiū už pokalbį. 

 

P. S. Redakcijos žiniomis, rinkimuose į naująjį LR Seimą kandidatuoja šie neregiai ir silpnaregiai: 

Veronika Čirvinskienė (Naujoji Sąjunga). Partijos Nr. sąraše - 6, kandidatės Nr. - 110.  

Vytautas Girnius (Tvarka ir teisingumas). Partijos Nr. sąraše - 13, kandidato Nr. - 37. Taip pat Kauno Žaliakalnio vienmandatė apygarda (Nr. 14).  

Edvardas Žakaris (Lietuvos socialdemokratų partija). Partijos Nr. sąraše - 1, kandidato Nr. - 49. Taip pat Šiaulių vienmandatė "Aušros" rinkimų apygarda (Nr. 23). 

 

Kalbėjosi Henrikas STUKAS 

* * *
[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]