VIRŠELIS

 

J. LAWRENCE. AKLIEJI ELGETOS


Parašas po iliustracija

XX amžiaus amerikiečių dailininkas Jacob Lawrence (1917-2000) tempera ant lentos nutapė paveikslą, kuriame pavaizdavo du pagyvenusio amžiaus, tvarkingais drabužiais apsirengusius, elgetaujančius juodaodžius neregius. Dailininkas pavaizdavo tipišku juodaodžių kvartalu einantį vyrą su skardine aukoms ir jam į parankę įsikibusią moterį. Sprendžiant iš išvaizdos, tai vyras ir žmona. Pro antro aukšto langą juos stebi juodaodė moteris. Įdomiausia šiame paveiksle tai, kad keistą porą supa šeši dešimties dvylikos metų amžiaus vaikai. Prielaida, kad tai jų vaikai, netiktų, nes visas šešetas yra panašaus ūgio, - vadinasi, ir panašaus amžiaus. Peršasi mintis - šie pramuštgalviai tyčiojasi iš neregių: mosikuoja vėliavėlėmis, muša būgną, keldami nemažą triukšmą. Dvimatės erdvės paveiksle figūros plokščios, nėra atspalvių, šešėliavimo. Vis dėlto tokia tapybos maniera nemenkina paveikslo įspūdžio. Jaučiamas didžiulis kontrastas tarp šėlstančių padaužų ir ramių oriai, su lazdelėmis rankose, žingsniuojančių neregių. 

Žymus meno sociologas prancūzų dailėtyrininkas ir kultūrologas P. Francastel (1900-1970), tokių didelių darbų kaip "Tapyba ir visuomenė", "Prancūzų tapybos istorija" bei kitų autorius, kalbėdamas apie šio dailininko požiūrį į tikrovę, pažymėjo, kad tradicinėje tapyboje nuolat buvo plėtojamos įprastos temos, kalbama apie tai, kas jaudina menininką. Šiuolaikiniams dailininkams dažniausiai svarbiau ne atspindėti objektus ar reiškinius, o savitai matyti pasaulį. Kadangi dėl meninio, beje, kaip ir dėl kito, skonio nesiginčijama, todėl galima žavėtis dailininko nutapytu juodu kvadratu ar žaliu trikampiu, tačiau meno sociologijos požiūriu tai tik įsivaizduojami nuogo karaliaus drabužiai - nėra istorinės patirties, vietos, laiko žymių. Žurnalo skaitytojams dažniausiai pateikiame realistinius menininkų kūrinius - juose ryškus įvairių laikotarpių visuomenės požiūris į neregius bei jų statusas visuomenėje. 

Patyčios iš negalią turinčių žmonių turi gilias šaknis. Dar prancūzų ir rusų aklųjų mokymo pradininkas Valentinas Hajuji (1745-1822), tokių darbų kaip "Aklųjų mokymo istorijos apybraižos" (1786) "Aklųjų švietimo pradžia, raida ir šiuolaikinė padėtis" (1788) autorius, yra matęs vienoje iš Paryžiaus aikščių pasityčiojimo iš aklųjų sceną ir po to pasakęs savo įžymiąją frazę: "Aš jus priversiu gerbti neregius kaip žmones". Matyti vaizdai paskatino žymųjį pedagogą pradėti rūpintis aklųjų švietimu. Neabejoju, kad tokį tyčiojimąsi 1938 metais kažkuriame JAV mieste ar miestelyje matė ir Jacob Lawrence ir tai perkėlė į drobę. Kiekvienas dailininkas yra savo epochos atstovas, stebėtojas, lyg fotografas paliekantis būsimoms kartoms savo neužmirštamus laiko pėdsakus. 

Šis nedidelio formato (20x15 cm) paveikslas yra saugomas Metropoliteno meno muziejuje Niujorke. 

 

Vytautas GUDONIS 

* * *
[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]