GYVENIMO AKTUALIJOS

Alvydas VALENTA

BEVEIK SUVAŽIAVIMO TĘSINYS

Iš pirmo žvilgsnio tai buvo įprastas LASS Vilniaus ir Alytaus regionų aklųjų centro posėdis. Gal todėl, kad posėdis vyko birželio 13-ąją, gal todėl, kad ta 13-oji buvo penktadienis (kai kas sako, kad tai labai negerai), tačiau įprastas posėdis virto vos ne prieš savaitę vykusio LASS XIX suvažiavimo tąsa. Tačiau pirmiausia apie tai, kam ir kodėl reikėjo kviesti posėdį? 

Klausimas kiek neįprastas ir svarstomas jau antrą kartą - dalies pastato Vilniuje, Naugarduko g. 91, pardavimas. Pagal LASS įstatus sutikimą parduoti ar neparduoti nekilnojamąjį LASS turtą pirmiausia turi duoti atitinkamų regionų tarybos nariai. Tada siūlymas teikiamas svarstyti LASS centro tarybai, o ši jam pritaria arba nepritaria. Prieš du mėnesius, t. y. balandžio 10 d., vykusiame posėdyje VšĮ "Vilniaus ir Alytaus regionų aklųjų centras" direktorius Sigitas Bilevičius leidimo parduoti pastato dalį negavo: tarybos nariai pasigedo sąmatų, konkrečių skaičių. Birželio 13 d. vykusiame posėdyje S. Bilevičius dar kartą pristatė problemą: pastatui nedelsiant reikalingas remontas, būtina šiltinti sienas, sutvarkyti stogą, pro kurį jau dabar teka vanduo. Tarybos nariams buvo pateiktos ir konkrečių darbų sąmatos, bendra pastatui atnaujinti reikalinga suma - apie pusė milijono litų. Nei dėl sumų, reikalingų konkretiems darbams atlikti, nei dėl pačios sąmatos tarybos nariams abejonių ar neaiškumų nekilo. Nekilo abejonių ir dėl kitko: pastatą remontuoti tikrai būtina. UAB "Liregus" direktorius Leonas Kirkilovskis, kurio nuomonė verslo ar LASS turto klausimais visada buvo svari, situaciją apibendrino šitaip: "Remontuoti reikia. Pastatas statytas dar tarybiniais laikais, naudotos pasenusios technologijos. Reikia lopyti stogą, šiltinti sienas, tvarkyti fasadą. Jeigu neinvestuosime į pastatą, nesitvarkysime, pabėgs visi nuomininkai, už kokius pinigus jį išlaikysime? Aplinkui statomi arba netrukus bus pradėti statyti nauji modernūs biurų centrai, kurių paskirtis - patalpų nuoma. Joks verslininkas nesinuomos šaltų nepatogių patalpų, jeigu už tą pačią kainą galės išsinuomoti šiltas ir patogias. Be to, nereikia pamiršti, kad šitame pastate yra ir LASS įstaigos, ir mūsų žmonės ten dirba, ir jie žiemą šąla." 

Prieštaraujančių L. Kirkilovskiui nebuvo. Diskusiją, net gana karštą, sukėlė kitas dalykas: žmonės pasigedo aiškios ir vieningos strategijos tam tikrais mūsų organizacijos gyvenimo ir veiklos klausimais. "Jeigu kitaip negalima, jeigu jau reikia ką nors parduoti, tai be pastato Naugarduko g. 91 LASS turi ir daugiau nekilnojamojo turto: pastatą Žemaitės g. 21, VšĮ PBC (Kauno g. 34). Galbūt tikslinga parduoti kokią nors, tegu ir didesnę, šių pastatų dalį, nes mūsų žmonės čia nedirba, arba jeigu dirba, tai tik vienas kitas", - reiškė savo abejones tarybos nariai. Daugiausia abejonių kilo dėl pastato Žemaitės g. 21 remonto, kuris jau tęsiasi gerą dešimtmetį. "Jeigu remontuojama tiek laiko, galbūt galima palaukti dar porą metų ir lėšas ar investicijas, numatytas šiam pastatui remontuoti, nukreipti ten, kur jų reikia labiausiai".  

Deja, ką ir kur nukreipti, sprendžia ne regionų centras, o LASS centro taryba. Tik, atrodo, ji jau seniai nieko ar beveik nieko nesprendžia - kiekvienas LASS padalinys rūpinasi tik savimi, savo išlikimu - už tai tarybai labiausiai ir kliuvo. Tiesa, posėdyje dalyvavo keli LASS centro tarybos nariai, tačiau ir jie nelabai galėjo paaiškinti, kaip tokia situacija susidarė. Atsakymo, visiems gana skausmingo, bandė ieškoti Juozapas Kairys: "Yra Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga, kaip nevyriausybinė organizacija, ir yra LASS viešosios įstaigos. LASS viešųjų įstaigų veikla ir tikslai pamažu nutolo nuo LASS, kaip nevyriausybinės organizacijos, veiklos ir tikslų. Akivaizdu, kad pastato Žemaitės g. 21 remontas užsitęsė pernelyg ilgai. Neturime visos informacijos, kiek į šį pastatą investuota lėšų, kiek gaunama pelno".  

Diskusijai pakrypus tokia nelaukta kryptimi, neliko nuošaly ir UAB "Regovitus" arba kitaip tiesiog LASS Panevėžio įmonės reikalai. O šie reikalai gana liūdni: prieš kokius tris ar du mėnesius paaiškėjo, kad įmonė, net gaudama valstybės subsidijas, negali ne tik dirbti pelningai, bet ir yra beveik šimtą tūkstančių litų prasiskolinusi "Sodrai". "Lygiai kaip iš penkto aukšto nenulipama į pirmą anksčiau nenulipus į ketvirtą, trečią ir antrą aukštą, - sakė L. Kirkilovskis, - lygiai taip normaliai dirbusi įmonė per vieną dieną netampa bankrutuojančia. Situacija blogėjo pamažu, bet nieko nedarėme, niekas apie tą blogėjančią situaciją nekalbėjo".  

Žibalo į ugnį įpylė ir prieš keletą dienų laikraštyje "Sekundė" išspausdintas ir interneto portale "www.delfi.lt" perspausdintas straipsnis apie UAB "Regovitus" atleidžiamus regėjimo negalios žmones ir galimą pačios bendrovės bankrotą. L. Kirkilovskis: "Keista žmonių, turinčių rūpintis LASS įmonių reikalais, pozicija. Straipsnyje Stanislovas Plauška teigia, kad aklųjų įmonės rinkoje neišsilaikys, kad panašių įmonių niekur pasaulyje nėra, kad jų jau nebeturi net artimiausi kaimynai latviai ir estai. Bet tai neteisybė! Socialinės įmonės, tarp jų ir neįgaliųjų, egzistuoja daugelyje pasaulio valstybių. Taip, pačios įmonės yra labai skirtingos tiek savo veikla, tiek darbuotojų skaičiumi, tačiau kaip reiškinys jos egzistuoja. Todėl žmogui, kuris turi rūpintis aklųjų įmonių reikalais, teigti, kad šios įmonės neturi perspektyvų, nereikėtų." 

Regionų tarybos narius tokia S. Plauškos pozicija ne juokais papiktino. Žmonės dar ilgai būtų aptarinėję skaudžiausius organizacijos reikalus, tačiau regionų centro direktorius S. Bilevičius pakvietė pagaliau apsispręsti dėl to, dėl ko posėdis ir buvo sukviestas, - t. y. dėl sutikimo parduoti dalį Naugarduko g. 91 esančio pastato. Nuomonės pasidalijo beveik perpus. "Už" - 7 balsai, "prieš" arba "susilaikę" - 6 balsai. Beje, tokią balsavimo baigtį nulėmė dviejų posėdyje nedalyvavusių žmonių balsai. D. Markinienė ir A. Vilčinskas paliko raštiškus pareiškimus, kad jie balsuoja "už". Posėdžiui pasibaigus pasigirdo nuomonių, kad toks balsavimas neteisėtas, kad sutikimas atiduoti balsą "už" ar "prieš" tada, kai pats žmogus posėdyje nedalyvauja, turi būti paliudytas notariškai. Kadangi neatsirado norinčių pradėti žaisti teisinius žaidimus, tai posėdžio rezultatai ir nebuvo užginčyti. Nebuvo jie užginčyti, matyt, ir dar dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, sutikimas leisti parduoti tam tikrą nekilnojamąjį turtą ar jo dalį dar nėra to turto pardavimas. Kaip jau minėjome rašinio pradžioje, galutinį sprendimą turės priimti LASS centro taryba. Kita priežastis: net tie, kas balsavo "prieš", nebuvo nusiteikę nei asmeniškai prieš S. Bilevičių, nei prieš būtinybę pastatą tvarkyti. Jie tiesiog norėjo gauti atsakymą. Ar negali būti ir kitokių sprendimų? Kad kitokių sprendimų gali būti, sutiko ir pastato šeimininkas S. Bilevičius. Ką gi, pagyvensime, pamatysime. Tačiau kad tų "kitokių" sprendimų atsirastų, būtina viena sąlyga: organizacija turi būti ne atskirų "kunigaikštysčių" konfederacija, o vieninga visuma. 

[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]