NEREGYS IR VISUOMENĖ

 

KAS YRA SOCIALINIŲ ĮMONIŲ ASOCIACIJA


Iki šiol yra įregistruotos 76 socialinės įmonės, iš kurių 53 turi neįgaliųjų socialinių įmonių statusą. Nemažai tokių įmonių yra įsteigę ir neregiai. Kaip žinia, socialinėse įmonėse dirba didelis būrys neįgalių žmonių. Vadinasi, šios įmonės atstovauja neįgaliųjų interesams. Pavieniui socialinės įmonės kreipdamosi į Ūkio, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijas nesulaukdavo deramo dėmesio. Kitaip tariant, socialinių įmonių atstovų interesai buvo ignoruojami. Todėl socialinių įmonių vadovams kilo idėja suvienyti savo pajėgas ir įkurti asociaciją, atstovaujančią ir ginančią tokių įmonių interesus. Asociacijos steigimo rūpesčius ant savo pečių užsikrovė Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungai priklausančios įmonės. Neatsitiktinai asociacijos pirmininku išrenkamas "Liregus" direktorius Leonas KirkilovskisLeonas Kirkilovskis. "Mūsų žodis" paprašė L. Kirkilovskį papasakoti apie Socialinių įmonių asociaciją. 

 

"M.Ž." Kodėl ir kada buvo įsteigta Neįgaliųjų įmonių asociacija? 

L. K. Socialinių įmonių steigimo priešistorė yra 2003 metai. Tais metais neįgaliųjų įmonės subrandino idėją vienytis. Tų pačių metų rudenį įkuriama Neįgaliųjų įmonių asociacija. Ši asociacija suvienijo penkias neregių ir silpnaregių įmones, tris - kurčiųjų, tris - su kita negalia. Iš viso - vienuolika neįgaliųjų įmonių. Asociacija buvo įsteigta dėl kelių priežasčių. Visų pirma - finansavimas, antra - tam tikras atsainus požiūris sprendžiant mūsų problemas. Pastebėjome, jog į mus ministerija nekreipia dėmesio. Iš ministerijos valdininkų sulaukdavome klasikinės frazės: "Jūsų, neregių, problemos yra vienos, o kitų neįgaliųjų - kitos". Norėdami sulaukti deramo dėmesio ir įsteigėme Neįgaliųjų įmonių asociaciją. Ji gynė visos Lietuvos neįgalių žmonių interesus. Asociacija labai greitai sulaukė teigiamų poslinkių. Valdininkai negalėjo ignoruoti naujos asociacijos. 

"M.Ž." Gal Socialinių įmonių asociacija tęsia Neįgaliųjų įmonių asociacijos veiklą? 

L. K. 2004 m. liepos mėnesį priimamas Socialinių įmonių įstatymas. Iškilo būtinybė prisitaikyti prie naujojo įstatymo. 2005 m. gruodžio 15 d. pakeitus įstatus užregistruojame Lietuvos socialinių įmonių asociaciją. Į naująją asociaciją galėjo įstoti bet kuri socialinė įmonė ir neįgaliųjų socialinė įmonė. Mes atstovaujame visos Lietuvos socialinių įmonių interesams. Daug dirbama įstatymų leidybos srityje. Ne paslaptis, jog įstatymai nėra visiškai palankūs neįgaliesiems gamybininkams. Todėl žingsnis po žingsnio ši nuostata yra keičiama.  

"M.Ž." Ar žinoma, kiek Lietuvoje yra socialinių įmonių ir kelias įmones vienija jūsų vadovaujama asociacija? 

L. K. Socialinių įmonių skaičius yra nepastovus. Jis nuolat kinta. Šiuo metu Lietuvoje yra 76 socialinės įmonės, iš kurių - 53 neįgaliųjų socialinės įmonės. Jose dirba 3,5 tūkst. žmonių. Iš jų - 1800 turintys įvairią negalią. Mūsų asociacija vienija daugiau nei dvidešimt socialinių bei neįgaliųjų įmonių. Tiesą sakant, mes patys nesame suinteresuoti asociacijos narių gausa. Kaip žinote, spręstinų problemų be galo daug. Jas sujungti į visumą nėra taip lengva. Su kiekviena nauja įmone problemų tik pagausėja. Kiekviena socialinė įmonė nori, kad jų "galvos skausmas" būtų nedelsiant pašalintas. O mūsų požiūris kiek kitoks. Mes pirmiausia stengiamės išspręsti tas problemas, kurios aktualios daugumai asociacijos narių. Tai darome susirinkę draugėn. Asociacijoje dirba keli etatiniai darbuotojai. Jie įgyvendina bendrai priimtus nutarimus, koreguoja ir suderina asociacijos narių veiksmus. 

"M.Ž." Kaip tarp kitų socialinių įmonių vertintumėte LASS sistemai priklausančias įmones? 

L. K. Iš socialinių įmonių sunkiausia yra mūsų įmonėms. Mes turime nepalankiausias veiklos sąlygas. Kodėl? 2004 m. liepą parengus Socialinių įmonių įstatymo paketą paaiškėjo, jog beveik visos neįgaliųjų įmonės turėtų išnykti. Anot tuometinio Ūkio ministerijos viceministro R. Šadžiaus, "išsilaikys tik stiprios įmonės, o kiti neįgalūs žmonės turės integruotis į plačiąją visuomenę." Todėl mums teko iš peties paplušėti, kad šis nepalankus įstatymas būtų adaptuotas žmonėms su negalia. Įstatymas iki šiol nuolat keičiamas. Jame įtvirtinamos palankios mūsų sistemai nuostatos. Analizuojant šį įstatymą paaiškėjo, jog žmonės su negalia, nepriklausomai nuo negalios laipsnio yra vertinami vienodai. Kalbėdamas apie mūsų įmones, noriu pasidžiaugti, jog kiekviena įmonė stengiasi prisitaikyti prie rinkos. Aišku, vienoms sekasi geriau, kitoms - sunkiau. Svarbu, kad visos penkios mūsų įmonės yra gyvybingos ir veiklios.  

"M.Ž." Pasigirsta neigiamų nuomonių apie įmonių gamybinę veiklą. Atseit jose įdarbinta per mažai neregių ir silpnaregių. Ką tokiems skeptikams atsakytumėte? 

L. K. Man norėtųsi, jog požiūris į įmones išliktų racionalus ir logiškas. Derėtų visiems užmiršti senus matus. Į įmonių veiklą bei darbuotojus pažvelkime kitomis akimis. Ne taip paprasta, kad ir 40-50 aklų žmonių sudaryti darbo sąlygas: aprūpinti juos darbu, mokėti atlyginimą, sukurti tokią atmosferą, kad jie jaustųsi visuomenei reikalingi. Mūsų pagrindinis tikslas - išsaugoti darbo vietas, siekti, kad vietų daugėtų. Kaip žinia, kiekvienais metais apie 500 žmonių Lietuvoje tampa regos neįgaliaisiais. Jie nori dirbti. Man labai smagu, kai galiu tokį žmogų įdarbinti.  

"M.Ž." Ne paslaptis, kad neregiui ar silpnaregiui, gyvenančiam ne didmiestyje ar šalia jo, susirasti darbą nėra taip paprasta. Kokia čia būtų išeitis? 

L. K. Tai iš tikrųjų spręstina problema. Regėjimo netenka daug jaunų vyrų ir moterų. Jie nekalti, kad gyvena miesteliuose ar kaimuose. Gal derėtų tokius žmones apgyvendinti didesniuose miestuose ir tada su įdarbinimu nebūtų problemų. Neretam kiltų klausimas, kur juos apgyvendinti? Didmiesčiuose gyvenamasis plotas juk toks brangus. Išeitį galima surasti. Atvykusius galima apgyvendinti tam tikruose butuose, bet jų ten neregistruoti. Neregiai bei silpnaregiai tuose butuose gyventų tol, kol dirbtų. Jie gali dirbti ne tik mūsų sąjungos įmonėse, bet ir kitur. Svarbu, kad patys sau ir savo šeimoms uždirbtų duonos kąsnį. 

"M.Ž." Grįžkime prie įmonių reikalų. Kokios perspektyvos laukia mūsų įmonių? 

L. K. Norint išlikti rinkoje ir sėkmingai konkuruoti, derėtų atsižvelgti į kelis faktorius: pirmiausia - naujos darbo jėgos paieška, antra - naujo vadovaujančio personalo mokymas bei išsiugdymas, trečia - dabartiniai įmonių vadovai turėtų atmintinai kaip maldą "Tėve mūsų" išmokti Socialinių įmonių įstatymą. Aš jį galiu išvardinti paraidžiui. Kol kas mūsų įmonių vadovai išnaudojo ne visus rezervus, įvardintus Socialinių įmonių įstatyme. Čia verta prisiminti ir darbo biržą. Su ja bendradarbiaujant galima daug ką padaryti - atnaujinant ir pritaikant neįgaliesiems turimus įrengimus bei gamybinę aplinką. 

"M.Ž." Ačiū už pokalbį. 

 

Kalbėjosi Henrikas STUKAS 

* * *
[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]