IŠ MŪSŲ KALENDORIAUS

Juozas VALENTUKEVIČIUS

KELIO PRADŽIA

Šiais metais minime Lietuvos aklųjų švietimo aštuoniasdešimtmetį. Prisimename istorinę praeitį, svarbesnes datas bei įvykius, žmones, dirbusius aklųjų ir silpnaregių švietimo bei lavinimo srityje, buvusius moksleivius ir jų pasiekimus. Ta proga šiais metais organizuojamos mokslinės konferencijos, rašomi straipsniai, ruošiamos radijo bei televizijos laidos. Šiame straipsnyje norime papasakoti apie vieną įvykį, tiksliau pasakius, apie vieną leidinį, kuris pasirodė prieš keturiasdešimt metų. Tai knyga "Kelio pradžia", kurioje pasakojama apie tuo metu vienintelę Lietuvoje mokymo įstaigą vaikams, turintiems regėjimo problemų, - Kauno aklųjų internatinę mokyklą. Tai pirmoji ir kol kas vienintelė knyga Lietuvoje apie aklųjų mokyklą. Dėl to jos vertė dar didesnė. 

1968 m. buvo minimas Lietuvos aklųjų švietimo keturiasdešimtmetis. Tuometinės Lietuvos aklųjų draugijos aktyvistai ir vadovai ta proga sumanė išleisti knygą, skirtą plačiajai visuomenei, kad žmonės kuo daugiau sužinotų apie neregius ir jų švietimą. Didžiausi šio sumanymo entuziastai buvo poetas Antanas Jonynas, mokyklos direktorius Antanas Baltramiejūnas ir mokytojas Alfonsas Valašinas. Jie visi trys ir tapo minimo leidinio sudarytojais. 

Paėmus šią knygą į rankas ir pradėjus vartyti, iš karto matyti, kad tai nevisiškai tradicinė knyga. Gausybė nuotraukų tikrai paįvairina šį leidinį, tiesiog jį galime vadinti knyga-albumu. Maloniai nuteikia ir autorių gausa - jų net dvidešimt penki. Turinyje šalia autoriaus pavardės nurodoma jo darbovietė, pareigos, pateikiama ir kita informacija. Visi autoriai vienaip ar kitaip susiję su šia švietimo įstaiga - tai mokytojai ir buvę moksleiviai. Pedagogai pasakoja apie darbą su aklais vaikais, didžiulį auklėtinių norą mokytis ir siekti žinių. Aptaria mokymo procesą, papildomų mokymo priemonių kūrimą, kurios padeda vaikui geriau išmokti dėstomą dalyką, parodo jaunuolių gabumą muzikai, sportui, literatūrai ir įvairiems amatams. Įžanginiame straipsnyje mokyklos direktorius A. Baltramiejūnas aprašo aklųjų švietimo pradžią Lietuvoje, mokymo proceso pažangą, aklųjų pasiekimus ir mokymo įstaigos situaciją prieš keturiasdešimt metų, kintantį visuomenės požiūrį į akluosius ir aklumą. Pirmojo Lietuvos aklųjų suvažiavimo dalyvis Vincas Lukoševičius prisimena savo sunkią vaikystę netekus regėjimo, pirmąjį šalies neregių suvažiavimą, didelį mokslo žinių troškimą ir begalinį džiaugsmą išmokus brailio raštą. Pedagogai parodo, kaip pagalbinės mokymo priemonės padeda akliesiems mokytis. Fizinio lavinimo mokytojai dalijasi darbo patirtimi, kaip neregius paskatinti, kad nebijotų sportuoti: kaip bėgti įvairius nuotolius, šokinėti į tolį, mėtyti ietį ir pan.  

Nuotraukų gausa šiai knygai suteikia ypač didelę vertę. Nuotraukose - įvairiapusis mokyklos gyvenimas, čia fiksuojama visa mokyklos diena - nuo pat ankstyvo ryto iki vėlyvo vakaro. Meninės nuotraukos, kurių autorius garsus Lietuvos fotografas Antanas Sutkus, padarytos taip profesionaliai, natūraliai ir tikroviškai, kad, pradėjęs jas žiūrėti, negali sustoti knygos viduryje. Rodos, kas paima skaitytoją už rankos ir veda per visą mokyklą. Tų dienų moksleiviai, nuotraukų veikėjai, dabar jau penkiasdešimtmečiai ar šešiasdešimtmečiai. Buvę moksleiviai puikiai prisimena dėdę Antaną, prisimena, kaip jis vis pasirodydavo pačiose netikėčiausiose vietose ir vis spragsėdavo fotoaparatu. Kai kurie moksleiviai jam net buvo sugalvoję pravardes. Sakydavo, kad "atėjo šnipas", "spragtukas", "mergaičių žvalgas" ir pan. Fotografas labai mėgo dirbti per pertraukas ir po pamokų. Būdavo, įsitaiso viename koridoriaus gale ir laukia gero vaizdelio. Arba lauke atsirems į kaštono kamieną ir spragsi, spragsi. Kartais, pamatęs ką nors įdomaus, nesuspėdavo nufotografuoti, tada prieidavo ir mandagiai paprašydavo sceną pakartoti, sakydavo: "Elkitės natūraliai - čia vaidybos nereikia". Vieną kartą pamatė, kad mergaitės renka kaštonus - jam labai patiko, prisijungė prie rinkėjų ir jis. Kai kaštonai buvo surinkti, pasiūlė surinktus kaštonus išpilti ant asfalto ir rinkti iš naujo. Fotografas pleškino, kol baigėsi fotojuosta. Kaip prisimena šių eilučių autorius, A. Sutkus į Kauno mokyklą 1968 m. buvo atvykęs mažiausiai du kartus - gegužės pabaigoje, prieš jaunesniųjų klasių moksleivių atostogas, ir rugsėjo pirmosiomis dienomis. Čia išbūdavo po kelias dienas - stengėsi įamžinti mokyklos kasdienybę. Knygoje "Kelio pradžia" yra daugiau kaip šimtas nuotraukų iš aklųjų mokyklos gyvenimo. Tai puikios archyvinės nuotraukos, mus grąžinančios į anuos laikus, kai Lietuvos aklųjų švietimui buvo tik keturiasdešimt metų. Džiugu, kad net dešimt nuotraukų iš mokyklos gyvenimo garsus fotografas Antanas Sutkus įdėjo į autorinę knygą "Kasdienybės archyvai" (1959-1993), išleistą 2003 m. 

Knyga "Kelio pradžia" buvo išleista dideliu tiražu, šiais laikais tai tiesiog neįtikėtinas tiražas - penki tūkstančiai egzempliorių. Ji pardavinėta visuose šalies knygynuose ir turėjo pasisekimą. Buvo parduota daugiau kaip pusė tiražo, o likusį įsigijo Lietuvos aklųjų draugija. Susidomėjusieji šia knyga ją gali rasti ir paskaityti Lietuvos aklųjų bibliotekoje bei jos filialuose. Keletą egzempliorių biblioteka turi išsaugojusi suvenyrų fonde ir labai norintiems gali padovanoti.  

Šios knygos išleidimas - tai gražus ir prasmingas kolektyvinis darbas. Ruošiant leidinį spaudai, nuoširdžiai dirbo ir kūrė Lietuvos aklųjų draugijos vadovai, Kauno aklųjų mokyklos pedagogų kolektyvas, buvę mokyklos auklėtiniai ir tų dienų moksleiviai. Norėtųsi, kad ir šiuo metu atsirastų mus vienijanti jėga ir gražūs bei prasmingi darbai. Deja, kol mes kiekvienas žiūrėsime pro savo varpinės langus ir sieksime siaurų, dažnai savanaudiškų, tikslų, tai bendro rezultato tikrai nebus. O taip norėtųsi, kad gero ir prasmingo "Kelio pradžia" turėtų ir tęsinį. 

MINĖTINOS SUKAKTYS 

Birželio 11 d. sukanka 85 metai, kai gimė (1923) Antanas Grigutis, socialinių mokslų daktaras, ilgametis LASS veikėjas, prisiminimų knygos "Keliai, mano keleliai" autorius.  

Birželio 20 d. sukanka 70 metų, kai gimė (1938) Juozapas Kairys, kompozitorius, muzikantas, aktyvus LASS veikėjas, ilgametis LASS muzikinio kolektyvo direktorius.  

Birželio 29 d. sukanka 75 metai, kai gimė (1933) Guoda Šulcienė (Jarušaitytė), pedagogė, daugiau kaip 15 metų dirbusi mokytoja Kauno aklųjų mokykloje. 

[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]